Atvykstančių persikėlėlių mažiau, bet atvejai rimtesni

Pastaruoju metu suintensyvėjusios Rusijos raketų atakos atnešė mirtį ir naikinimą Ukrainos daliai, esančiai netoli nuo Europos Sąjungos sienų. Nuo pat karo pradžios savanorių asociacija „MedPsy“ įsipareigojo teikti medicininę ir psichologinę pagalbą žmonėms, atvykstantiems į Lvivą iš Ukrainos rytų. Lvivas, didžiausias Vakarų Ukrainos centras, yra vos už 80 kilometrų nuo Lenkijos ir daugiau nei tūkstančio kilometrų nuo Rusijos, tačiau karas ir čia kelia nuolatinę grėsmę. Raketos, žuvusieji, sužeistieji. Netikėtai karas persikelia ir į šį šalies kampelį: naktį iš rugsėjo 3 į 4 dieną Lvivas vėl buvo atakuotas Rusijos raketomis, jos sužeidė 25 žmones, nužudė 7, įskaitant Bazylevyčių šeimos narius. Gyvas liko tik tėvas.

Lvivo gyventojai pasakoja, kaip ilgainiui mieste susiformavo kolektyvinio įsipareigojimo dvasia, prie kurios kiekvienas stengiasi prisidėti kaip gali. Pavyzdžiui, „MedPsy“ savanoriai, kurie veikia centrinėje stotyje nuo 2022 m. vasario. Tai svarbiausias geležinkelio centras šioje šalies vietovėje, turintis tiesioginį ryšį su Lenkija. Į čia atvyko tūkstančiai žmonių iš Rusijos okupuotų vietovių. Lvivo stotyje pagyvenusius žmones, moteris su vaikais ir ligonius pasitinka „MedPsy“ savanoriai, kurie jau daugiau nei pustrečių metų dirba dieną ir naktį, kad suteiktų medicininę ir psichologinę pagalbą visiems, kam jos reikia. „Karo pradžioje traukiniai važiavo pilni žmonių, bėgančių iš rytų, apimtų panikos ir, svarbiausia, ribojamų kalbos, nes beveik visi kalbėjo rusiškai, o ne ukrainietiškai“, – prisimena viena iš koordinatorių. „Dabar atvyksta žymiai mažiau žmonių, daugiausia iš Zaporižios ir Pokrovsko vietovių, tačiau jų situacija dažnai yra labai rimta ir beveik visada reikia specialios pagalbos“. Pavyzdžiui, vaikiškų vežimėlių ar vežimėlių žmonėms su negalia. Savanoriai pasirengę bet kokiai situacijai. „Kol karas tęsis, perkeltųjų srautas iš Rytų Ukrainos niekada visiškai nenutrūks: mūsų asociacija ir visa Lvivo bendruomenė nori įnešti savo indėlį ir mes nesustosime, kol mūsų pagalbos reikės nors ir vienam žmogui.“

SIR, Vatican News

„XXI amžiaus horizontai“, 2024 m. rugsėjo 27 d., nr. 9 (387)