Balandžio mėnesį prisiminkime

04 02 – popiežiaus Šventojo Jono Pauliaus II (1920 05 18–2005 04 02) mirties diena.

1891 04 04 Bialystoko apyl., Gardino gub., gimė Juozapas Voronko, valstybės ir gudų visuomenės veikėjas. 1918 m. balandį išrinktas gudų atstovu į Lietuvos tarybą. I (A. Voldemaro), II (M. Sleževičiaus, V (E. Galvanausko) ministrų kabinetuose buvo ministras be portfelio gudų reikalams. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1952 06 04 Čikagoje, JAV. 

1926 04 05 Veiveriuose gimė Kostas Ostrauskas (slapyvardis Andrius Baltaragis), Lietuvos ir JAV dramaturgas. Mirė 2012 01 09 JAV. 

1896 04 04 Beržiniuose, Biržų ap., gimė Julius Janonis, poetas. Sovietmečiu įvardintas kaip proletarinis poetas. Susirgęs tuberkulioze, nenorėdamas būti našta draugams, 1917 05 30 prie Carskoje Selo gyvenvietės, netoli Petrogrado, puolė po traukiniu ir nusižudė. Ten ir palaidotas.

1951 04 04 infiltruotų KGB agentų (J. Rudžionis-Čemberlenas ir kt.) išduoti žuvo sujungtos Žaliosios rinktinės vadas (nuo 1949 05 15) Jonas Januševičius-Rakšnys,Vilkas. Kartu žuvo Vienybės rajono vadas Barisas ir Vytauto rajono vadas Drąsutis. Gimė J. Januševičius 1918 11 17 Girpetriuose, Pušaloto vlsč.

1941 04 05 Rio de Žaneire, Brazilijoje mirė Martynas Yčas, teisininkas,  1917 m. Voroneže įsteigė  berniukų ir mergaičių lietuvių gimnazijas, vėliau gavusias jo vardą, 1917 m. – Lietuvių mokytojų kursus. 1917 m. Petrograde bolševikų suimtas. 1918 m. grįžo į Lietuvą. I (A. Voldemaro ) vyriausybėje buvo finansų, prekybos ir pramonės ministru, II (M. Sleževičiaus) ir III (Pr. Dovydaičio) vyriausybėse – finansų ministras. 1940 m išvyko į Vokietiją, iš ten 1941 m. persikėlė į Braziliją. Gimė 1885.11.13 Biržų ap. Šimpeliškių k.

1866 04 06 Slibinuose, Vilkaviškio r., gimė Juozas Bagdonas, gydytojas, profesorius, vertėjas, spaudos darbuotojas, memuaristas, be kitų išleidęs knygą „Iš mūsų kovų“ (1931). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, redagavo „Varpą“, „Ūkininką“. Mirė 1956 06 08 Klyvlende, JAV, palaidotas Kudirkos Naumiestyje.

1961 04 06 sovietų karinio laivyno karininkas, žemaitis Jonas Pleškys, padedamas vieno įgulos nario lietuvio, plaukiojančios aprūpinimo bazės laivą „Smolnyj“ nuplukdė į Švedijos Gotlando salą ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Jaunasis pagalbininkas bėgti į užsienį pabijojo ir grįžo į laivą „Smolnyj“. Švedai J. Pleškį perdavė amerikiečiams, o laivą grąžino Sovietų Sąjungai. SSRS karinis tribunolas už akių nuteisė buvusį karininką mirties bausme. J. Pleškys gyveno JAV, bet pajutęs sovietinio KGB „čiuptuvus“, slapta persikėlė į Pietų Ameriką. 9 metus gyveno kalnuose Gvatemaloje, Venesueloje, vėliau grįžo į JAV. 1992 m. trumpai viešėjo Lietuvoje. Šiam žygdarbiui įamžinti parašytas rašytojo Tomo Klensio bestseleris „Raudonojo Spalio medžioklė“, Amerikos lietuvės Marijonos Venslauskaitės  Boyle knyga „Laisvės beieškant. Žmogus iš Raudonojo Spalio“, sukurti filmai „Raudonojo Spalio medžioklė“, režisieriaus Henriko Šablevičiaus filmas „Nuteistas myriop“ (1998). Mirė 1993 04 14 Alamedoje, Kalifornijos valstijoje, JAV. Gimė 1935 03 10  Giliogiryje, Plungės r.

1896 04 08 Mintaujoje gimė Julija Jablonskytė-Petkevičienė, vertėja, dailininkė, visuomenės veikėja, kalbininko prof. Jono Jablonskio dukra. Jos vaikystė ir jaunystė prabėgo už Lietuvos ribų. Gyveno Taline, Šiauliuose, Vilniuje, Panevėžyje, Breste, Gardine, Veliže. Baigusi Gardino gimnaziją, per I Pasaulinį karą atsidūrė Voroneže, kur dėstė lietuvių kalbą karo pabėgėlių vaikams. 1918 m. grįžo į Tėvynę. Dirbo mokytoja Telšiuose, 1919 m. ištekėjusi už Tado Petkevičiaus apsigyveno Kaune, susilaukė trijų vaikų, vertėjavo. Išvertė K. Ivanovo „Rytus ir miltus“ (1919), „Senovės istorijos atsakymėlius“ (1920), R. Kiplingo „Džiungles“ (1927) ir kt. 1934 m. baigė Kauno meno mokyklą, tapo profesionalia tapytoja, buvo puiki portretistė. Pasibaigus karui buvo suimtas ir 8 metams nuteistas vyras Tadas Petkevičius (VDU profesorius, įvairiu metu dirbęs Lietuvos vyriausybėje, Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos atstovybėje Londone), 1946-1953 m. praleido kalėjime Sibire. Karo metu, už žydų mergaitės išgelbėjimą Tadas ir Julija Petkevičiai pripažinti pasaulio teisuoliais. J. Jablonskytė yra prof. Vytauto Landsbergio motinos Onos Jablonskytės sesuo. Mirė 1987 m. 

1911 04 10 Pūstelnike (dab. Markuose), netoli Varšuvos, mirė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, garsiausias lietuvių dailininkas, kompozitorius, visuomenės ir kultūros veikėjas. Jo vaikystė prabėgo Druskininkuose, čia tėvo prižiūrimas išmoko skambinti ferteoijonu. 1894-1899 m. remiamas kunigaikščio M. Oginskio studijavo Varšuvos muzikos institute. Vėliau gyveno Varšuvoje, privačiai mokė muzikos. Lankydamasis tėviškėje rinko liaudies dainas. 1907 m. Vilniuje suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą. Joje eksponavo ir savo kūrinius. Rašė straipsnius muzikos ir dailės klausimais. M. K. Čiurlionio tiek dailės, tiek muzikos kūriniai žinomi daugelyje pasaulio šalių. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje. Gimė 1875 09 22 Varėnoje.

1876 04 11 Varšuvoje mirė Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos apskrities mokykloje ir Kauno gimnazijoje. Studijavo Vilniaus universitete, kur buvo vienas veikliausių žemaičių studentų lituanistinio sąjūdžio dalyvių. Tą gadynę jis apibudina šiais žodžiais: „… tame palaimintame dėl mokslo laike atsirand daugel garbingų vyrų visose šalyse Žemaičių, trokštančių šelpti prigimtą liežuvį ir išliuosuoti aną iš to užmiršimo ir paniekinimo, kuriame lig šiolei buvo“. 1824 m. K. Nezabitauskis išleido knygelę „Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų Žemaičių ir Lietuvos“. Tai buvo pirmas iliustruotas lietuviškas elementorius. Jame buvo išspausdinta ir pirmoji lietuviškų knygų bibliografija. Joje K. Nezabitauskis suregistravo 73 knygas ir rankraščius. Gimė 1800 07 17 Baidotuose, Salantų parapijoje. 

1946 04 12 Kaune mirė Leonas Radus-Zenkevičius, Lietuvos kariuomenės generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje ir Raudonojoje armijoje. 1921 m. grįžo į Lietuvą, buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ypatingųjų reikalų generolu prie krašto apsaugos ministro, netrukus – Karo mokslo skyriaus viršininku, 1922 07 29  paskirtas Aukštųjų karininkų kursų vir­ši­nin­ku (vėliau – Aukštieji karininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursai), kuriems vadovavo iki 1928 m. Dėstė  karo istoriją, strategiją ir taktiką. 1923 m. paskirtas Generalinio štabo viršininku, nuo 03 01 – nuolatinis Karo tarybos narys. Nuo 1926 01 06 – laikinai einantis ypatingųjų reikalų karininko pareigas prie krašto apsaugos ministro. 1928 02 09 paties prašymu išleistas į atsargą. Ūkininkavo savo dvare, Klaipėdos krašte. 1944 m. nesėkmingai bandė pereiti sieną, slapstėsi Kaune. Palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse. Gimė 1874 02 21 Jurbarke.

1896 04 17 Užupės k., Surviliškio vlsč., Kėdainių ap., gimė Morta Lukošytė, Lietuvos politikos bei visuomenės veikėja. Steigiamojo Seimo narė (1922 01 20–1922 11 13), priklausė Krikščionių demokratų blokui. Nuo 1912 m. dalyvavo visuomeninėje veikloje, priklausė ateitininkų ir pavasarininkų draugijoms. Iki 1915 m. gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, po to persikėlė į Vilnių, lankė vakarinius pedagogikos kursus. 1916 m. baigė Panevėžio „Saulės“ seminarijėlę. 1919-1922 m. Surviliškio pradžios mokyklos vedėja. Į Steigiamąjį Seimą pateko P. Lasauskui atsisakius Seimo nario mandato. Po kadencijos pabaigos iš politinio gyvenimo pasitraukė. Dirbo Lietuvos Katalikų Moterų Draugijoje ir Lietuvos Šaulių Sąjungoje. Surviliškio mokyklos vedėja. 1927 m. iš pareigų atleista. Mirties data nežinoma.

1991 04 12 Bostone, JAV,  mirė Stasys Santvaras (Zaleckis), poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas. Kaune lankė teatro studiją, Klaipėdoje ir Milane mokėsi dainavimo. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, bendradarbiavo spaudoje. Išleido eilėraščių rinkinių „Saulėtekio maldos“ (1924), „Pakalnių debesys“ (1936), „Giesmės apie saulę ir sielą“, (1939), „Atdari langai“ (1959), „Aukos taurė“ (1962), „Buvimo pėdsakai“ (1983) ir kt., dramos veikalus „Saulytė“ (1923), „Minių mylimoji“ (1926), „Žvejai“ (1942), „Kaimynai“ (1944), parašė ir išvertė operų libretų. Gimė 1902 05 27 Rūstekoniuose, Seredžiaus vlsč., Jurbarko r.

1851 04 14 Kaselyje, Vokietijoje, gimė Adalbertas Bacenbergeris, Karaliaučiaus universiteto profesorius, vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, baltų kalbų tyrinėtojas. Mirė   1922 10 31 Karaliaučiuje.

1924 04 14 Rietave gimė Eduardas Cinzas (Čiužas), išeivijos prozininkas, Belgijos lietuvių rašytojas. Mokėsi Telšių gimnazijoje, Kaune dirbo techniniu vadovu nedideliame fabrikėlyje. 1944 m. išvyko į Vokietiją, nuo 1947 m. persikėlė gyventi į Briuselį Belgijoje. Pirmasis išeivijos rašytojas 1991 m. tapęs Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Mirė 1996 01 20. Briuselyje. Palaidotas Rietavo kapinėse, šalia tėvų.

1866 04 15 Žardvietoje, Lukšių vlsč., gimė Pranas Kriaučiūnas, lietuvių  knygnešys, spaudos darbuotojas. Mirė 1940 m.

1921 04 15 Kaune gimė Algimantas Jonas Marcinkevičius, kardiochirurgas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas medicinos mokslų daktaras. Mirė 2014 02 19 Vilniuje.

1921 04 16 Švainikuose, Panevėžio apskr., gimė Kazys Ėringis, Lietuvos ekologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. 1981 m. iš Lietuvos atvykęs į XIII  tarptautinį botanikų kongresą Australijoje, pasiprašė politinio prieglobsčio. Netrukus atvyko į JAV. Į Lietuvą grįžo 1993 m. Mirė 2006 11 21 Vilniuje.

2016 04 16 Vilniuje mirė Marytė Kontrimaitė, žurnalistė, poetė, vertėja. 1949 m. su šeima ištremta į Sibirą. Grįžo 1955 m. 1965-1970 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1971-1973 m. stažavosi Jerevano universitete armėnų kalbą ir literatūrą. 1974-1982 m. dirbo įvairiose redakcijose, 1983-1991 m. – žurnaluose „Moksleivis“, „Literatūra ir menas“, „Caritas“, „Dienovidis“. Nuo 1998 m. buvo Radijo ir televizijos komisijos narė, 1999-2002 m. –  Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja kultūrai ir žiniasklaidai. Nuo 2003 m. – mokslinė redaktorė Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1983 m. Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narė, Lietuvos ir Armėnijos draugijos pirmininkė. Išleido eilėraščių rinkinius, vertė iš armenų ir ispanų kalbų. 1992 m. įsteigė organizaciją „Lietuva–Armėnija“. 1992-1994 m. redagavo nepriklausomą laikraštį „Armena“. Gimė 1947 02 09 Vilkaičiuose, Plungės r.

1881 04 17 Lapupio k., Prienų ap., gimė Antanas Petrauskas, kunigas, prozininkas, vertėjas. 1903 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos pirmasis klebonas. Čia 1923 m. atidaryta mergaičių namų ruošos mokykla, po metų – parapijos namai su sale. Barzdų pradžios mokykloje dėstė tikybą. 1934-1935 m. buvo Londono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios, o 1939-1940 m. Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas. Marijonų vienuolis. Mirė 1944 03 31 Kaune.

1931 04 17 Ulčičių k., Merkinės vls., gimė Vytautas Kauzonas. Baigė Ulčičių pradinę mokyklą, Liškiavos progimnaziją. Laisvalaikiu mėgo dailidės darbus, meistravo baldus. Lietuvą užėmus sovietams, tetos, partizanų ryšininkės Zosės Ašembergaitės-Večkienės paragintas įsitraukė į partizanų ryšininkų gretas, padėjo Karininko Juozapavičiaus tėvūnijos partizanams. Žuvo 1949 11 14 išdavikui Broniui Polockui-Tigrui sukvietus fiktyvų pasitarimą. Kartu žuvo Z. Ašembergaitė-Večkienė, Amšiejus-Neris ir Videika-Klevas.

1876 04 18 Galsiškių k., Ukmergės ap., gimė Jurgis Šlapelis, gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos žinovas ir puoselėtojas, lietuviškų knygų leidėjas ir platintojas, lietuviškos kultūros, lietuviškos dvasios stiprintojas rusų ir vėliau lenkų okupuotame Vilniuje. Kartu su žmona Marija Piaseckaite-Šlapeliene 1906 m. Vilniuje įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną, kurio ilgametė veikla yra neįkainojama – šis knygynas Lietuvos istorijoje iki šiol tebėra vienintelis unikalus. Mirė 1941 03 17 Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

1896 04 19 Kybeikių k., Kybartų vlsč., Vilkaviškio ap., gimė Antanas Alfredas Dėdelė. 1906 – 1914 m. mokėsi Palangos ir Marijampolės gimnazijose. Dirbo dienraščio „Lietuva“ redakcijoje, Lietuvos telegramų agentūroje ELTA. 1922-1924 m – Lietuvos pasiuntinybės Prahoje sekretorius ir ELT’os atstovas Čekoslovakijoje. 1924-1925 m. – dienraščio „Rytas“ vyr. redaktorius, vėliau – dienraščio „Klaipėdos žinios“ redaktorius. 1927-1929 m. – Klaipėdos krašto gubernatoriaus spaudos referentas ir Klaipėdos dienraščio „Lietuvos keleivis“ vyr. redaktorius. 1929-1932 m. „Lietuvos aido“ žurnalistas, 1932-1940 m. –„Lietuvos aido“ redaktorius. Šaulių sąjungos, Tautininkų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, 1942 08 25 sušaudytas Sverdlovske. Šeima 1941 06 14 ištremta į Altajaus kraštą. 

1946 04 19 Katinų k., Jankų vlsč., žuvo Jonas Kleiza-Žalvaris, Lietuvos kariuomenės artilerijos pulko grandinis, Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas, Tauro apygardos vado adjutantas.  Į laisvės kovą įsijungė 1945 m. pavasarį. Geležinio Vilko rinktinės vado 1945 10 31 buvo paskirtas štabo komplektavimo skyriaus viršininku ir Algirdo kuopos vadu. 11 17 puolant Šilavoto stribyną J. Kleiza buvo lengvai sužeistas. Veiklų ir nepaprastai drąsų partizaną Joną Kleizą, žuvus Stirnos rinktinės vadui Spygliui, Tauro apygardos vadas 12 10 paskyrė Žalgirio rinktinės vadu. Per trumpą vadovavimo rinktinei laiką nusipelnė Žalgirio partizanų pagarbą ir pasitikėjimą. Gimė1917 m.

2011 04 19 Alytuje mirė Petras Kavaliauskas, kunigas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, majoras. Palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje. Gimė 1959 06 27 Alytuje.

2021 04 19 Birštone mirė Kęstutis Vitkus, rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos gydytojas, plastinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje, profesorius. Nuo 1982 m. dirbo Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikoje. 1988-1989 m. dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, JAV, „Trail Blazers“ komandoje, 1992-1993 m. – Pietų Ilinojaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. 2004 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinik“, kurioje dirbo chirurgu iki paskutinių gyvenimo dienų. Gimė 1952 12 14 Skuode.

1716 04 20 Marienburge (dabar Malborkas, Lenkijoje), gimė Gotfrydas Ostermejeris, lietuvių kalbos puoselėtojas, filologas, evangelikų liuteronų kunigas. Mirė 1800 03 13 Trempuose, Mažoji Lietuva.

1901 04 20 Gentiniuose, Rokiškio r., gimė Juozas Vėbra, Lietuvos savanoris, pulkininkas, inžinierius, išradėjas, chemijos mokslų daktaras, Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų, 1919 m., 1923-1925 m., 1930-1944 m. gyveno Kaune. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Mokėsi Kauno Karo mokykloje, 1921-­1923 m. – Prancūzijoje, Fontainebleau aukštojoje artilerijos karo mokykloje. 1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. Paskirtas Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų etatiniu lektoriumi, dėstydamas eksternu baigė „Aušros“ gimnaziją. 1923-­1925 m. studijavo Lietuvos universitete. 1928 m. baigė Tulūzos universitetą, įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį. 1930-­1932 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, 1938-1940 m. – Ginklavimo valdyboje, nuo 1938 m. – Tyrimų laboratorijos vedėjas. Ši laboratorija buvo viena moderniausių tyrimų institucijų to meto Lietuvoje. J. Vėbra pasisemti kūrybinių minčių ir idėjų keliavo į naujausias laboratorijas Europoje. Sovietų ir nacių okupacijų laikotarpiu ėjo KU, kuriam buvo perduota laboratorija, Organinės chemijos katedros vedėjo pareigas. Dirbo sprogstamųjų medžiagų gamybos ir bendrosios organinės sintezės srityse, taip pat vaistų gamyklos „Germapo“, kvepalų ir kosmetikos gamyklos „Florance“ moksliniu techniniu patarėju. 1941 m. birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų. LF veikusios slaptos karinės organizacijos „Kęstutis“ vienas iš komiteto, rengiančio planą Lietuvos karinėms pajėgoms atkurti, narių. Komiteto posėdžiai vyko J. Vėbros bute Dainavos gatvėje. 1941 06 23 9.28 val., kartu su dr. A. Damušiu ir L. Prapuoleniu  lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis visam pasauliui radijo bangomis paskelbė, kad atstatoma  Nepriklausoma Lietuvos Respublika. 1943 11 25 įkūrus Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK), tapo jo kariniu patarėju, Karo tarybos nariu. 1944 m. Gestapo suimtas, kalintas Instenburgo kalėjime Vokietijoje. 1946 m. išvyko į Paryžių, vėliau apsigyveno JAV. Paskelbė 18 darbų, užpatentavo 13 naujų organinių junginių, parašė knygų. Bendradarbiavo „Lietuvių encik­lopedijoje“. Kauną ir įkurtą laboratoriją vėl aplankė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę – 1991 ir 1993 m. 1999 m. J. Vėbra pripažintas kariu savanoriu. Apdovanotas: 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1932 m. – DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, 1938 m. – Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, 2001 m. – Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties). Mirė 1994 02 09 Durhame, JAV. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

1856 04 21 Robliuose, Panemunėlio sen., Rokiškio r., gimė Liudvika Didžiulienė-Žmona, rašytoja, visuomenės veikėja, lietuvybės puoselėtoja. Mirė 1925 10 25 Griežionėlėse, Anykščių r.

1876 04 21 Parausiuose, Vilkaviškio r., gimė Jurgis Narjauskas, dr., prelatas, vertėjas, diplomatas. 1899 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1899-1903 m. studijavo Romos ir Fribūro universitetuose, dirbo Seinų vyskupijos kurijoje, 1903-1905 m. Seinų kunigų seminarijoje dėstė lietuvių kalbą. 1919-1922 m. buvo Lietuvos atstovas Vatikane. Grįžęs į Lietuvą buvo Kauno kunigų seminarijos ir Lietuvos universiteto lotynų ir italų kalbų profesorius. Nuo 1925 m. klebonavo Gelgaudiškyje, nuo 1928 m. – Telšių vyskupijoje ir Telšių kunigų seminarijoje. Mirė 1943 01 27 Telšiuose.

1856 04 22 Šiaulėnuose gimė Jonas Ambrozaitis, „Šiaulių Dėdė“, aktyvus  kovotojas už lietuvybę, knygų platinimo organizatorius, lietuviškojo biznio propaguotojas, vienas pirmojo lietuvių viešo vakaro  Palangoje  (1899 08 20) organizatorių. Carinės valdžios kalinamas ir tremtas iš Lietuvos. Mirė 1916 06 16 Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

1866 04 22 Berlyne mirė Matvejus Gusevas, astronomas, 1853 m. parašęs Vilniaus astronomijos observatorijos istoriją. Gimė 1826 11 28 Viatkoje, dab. Kirove, Rusijoje.

1751 04 23 Kusuose (dab.Kaliningrado sr.) mirė Jurgis Frydrichas Pušys (Pusch), evangelikų kunigas, vienas 1719 m. Lyzijaus redaguoto katekizmo lietuviško vertimo autorių. Gimė apie 1687 m. Įsrutyje.

1871 04 23 Pakalniškių k., Šilalės r., gimė Antanas Raudonis, knygnešys, skulptorius, akmeninių paminklų meistras. Mirė 1939 02 28 . Palaidotas Šiaulių Talšos kapinėse.

1906 04 23 Berlyne mirė Povilas Višinskis, lietuvių kultūros veikėjas, literatūros kritikas. Gimė 1875 06 28 Ušnėnuose, Kelmės r.

1906 04 23 Meškučių k., Marijampolės ap., gimė Stasys Barzdukas, mokytojas, visuomenės veikėjas, ateitininkas. Mirė 1981 09 13 Klivlende, JAV.

1911 04 23 Anykščiuose gimė Stasys Karvelis. Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukęs su šeima į Rusiją, 1918 m. grįžo į Lietuvą, Anykščiuose baigė pradinę ir vidurinę mokyklą, o 1932 m. – Kauno Aukštesniąją technikos mokyklą. Dirbo Šiaulių, o nuo 1934 m. – Virbalio geležinkelių tarnyboje. Nuo 1925 m. – Šaulių sąjungos, nuo 1935 m. – Tautininkų partijos narys. Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu, „Artimui pagalbon“ 3-iojo laipsnio kryžiumi, Estijos Ugniagesių 3-iojo laipsnio sidabro kryžiumi. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageriuose, 1942 12 02 sušaudytas Sverdlovske. Žmona 1941 06 14 ištremta į Altajaus kraštą.

1955 04 22  Svetlozelionoje, Tomsko sr., mirė Jonas Pranas Aleksa, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas. 1900-1907 m. – Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus, agronomiją, sociologiją, 1914-­1915 m. Varšuvos aukštojoje Žemės ūkio mokykloje – agronomiją ir zootechniką. 1929 m. – Žemės ūkio akademijos garbės daktaras. Studijų metais buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą 1902 m. kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Kališe. 1918 m. birželį grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio – Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos skyriaus vedėjas, vėliau – Žemės ūkio departamento direktorius.1920-1923 m. – Žemės ūkio ir valstybės turtų mi­nis­tras. 1924-1927 m. – bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas. 1925-­1927 m. redagavo žurnalą „Žemės ūkis“, 1936 m. – savaitraštį „Ūkininkų žodis“. Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 1926-1927 m. – pirmininkas. 1926-1927 m. – Trečiojo Seimo atsto­vas. 1926 m. gruodį-1935 m. rugsėjį – žemės ūkio ministras. Ūkininkų partijos veikėjas, 1925-1927 ir 1928-1936 m. – organizacijos „Ūkininkų vienybė“ pirmininkas. 1925-1940 m. Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. – Vilniaus universitete dėstė žemės ūkio ekonomiką. SSRS okupavus Lietuvą NKVD suimtas, 1940-­1941 m. kalintas Marijampolėje, Kaune. Birželio sukilimo išlaisvintas nuo 1941 m. rugpjūčio dėstė Vilniaus universitete, 1942 m. – profesorius. 1942 m. su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė memorandumą, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) žudymą. 1942 m. gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją, gyveno prižiūrimas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Žemės ūkio institute, nuo 1945 m. – profesorius. 1946 m. iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam oku­paciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Palaikai 1990 m. pargabenti į Lietuvą, palaidoti Palangoje. Gimė 1879 12 25 Kumetiškiuose, Kalvarijos ap.

1806 04 24 Noragėliuose, netoli Gastų (dab. Slavskas.), gimė Frydrichas Kuršaitis, Mažosios Lietuvos lietuvių kalbininkas, visuomenės veikėjas, profesorius. Svarbiausi veikalai: „Lietuvių kalbos tyrinėjimai“ (1 d. – 1843 m., 2 d. – 1849 m.), „Lietuvių kalbos gramatika“ (1876 m.), „Lietuvių kalbos žodynas“: vokiečių – lietuvių kalbų dalis (1 t. – 1870 m., 2 t. – 1874 m.), lietuvių – vokiečių kalbų dalis (1883 m.). Mirė 1884 08 23 Krante (dab. Zelenogradskas).

1906 04 26 Kuršėnuose, Šiaulių ap., gimė Kazys Laucius-Laucevičius. 1928 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1928-1938 m. (su pertraukomis) studijavo Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete, teisės fakultete. 1932-1938 m. – Kauno m. viešosios policijos Ypatingų paskyrimų dalies viršininkas. 1938-1940 m. – Kauno m. viešosios policijos Teisminių reikalų skyriaus viršininkas. Lietuvos skautų sąjungos tarptautinių ryšių vedėjas. 1937-1938 m. – žurnalo „Skautų aidas“ redaktorius. Apdovanotas Lelijos ordinu ir Latvijos Trijų Žvaigždžių 5-ojo laipsnio ir Baltosios lelijos ordinais. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje, 1942 11 21 sušaudytas Sverdlovske. Žmona 1941 06 14 ištremta į Altajaus kraštą.

1936 04 26 Sankt Peterburge gimė Eugenijus Petrovas, inžinierius, Kovo 11-osios Akto signataras. Dirbo Puslaidininkių fizikos institute. 1992 04 27 balsavo už referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo.

1896 04 28 Juodlaukių k., Kelmės vls., Raseinių ap., gimė Domas Andrulis, chorvedys, pedagogasa, kompozitorius. Mirė 1973 10 31 Šiauliuose.

1941 04 28 Lodzėje, Lenkijoje, mirė Jonas Šepetys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, mokytojas, aušrininkas priklausė Lietuvių mokslo draugijai Vilniuje. Gimė 1867 03 05 Švilpiškio vnk. Nemunėlio Radviliškio v., Panevėžio ap.

1786 04 29 Būdviečiuose, Mažojoje Lietuvoje gimė Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas, nuo 1821 04 04 paskirtas Tilžės lietuvininkų parapijos kunigu, padėjęs Liudvikui Rėzai ruošti 1816 m. Biblijos leidimą. Mirė 1830 08 03  Tilžėje.

1896 04 29 Juodlaukyje, Kelmės r., gimė Domas Andrulis, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys. Mirė 1973 10 31 Šiauliuose.     

1991 04 30 Kaune mirė Juozas Urbšys, Lietuvos diplomatas. Baigė Panevėžio realinę gimnaziją, įstojo į Rygos politechnikos institutą. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, mokėsi karo mokykloje, išsiųstas į frontą. 1918 m. grįžo į Lietuvą, iki 1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1926 m. vedė Mariją Mašiotaitę (rašytojo Prano Mašioto dukrą). Išėjęs į atsargą,  įsidarbino Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo Lietuvos atstovybėse Vokietijoje, Prancūzijoje, buvo ambasadoriumi Latvijoje. XIX (V. Miro­no), XX (J. Černiaus), XXI (A. Merkio) ministrų kabinetuose buvo Užsienio reikalų ministras, bendradarbiavo spaudoje. Dirbti teko labai sudėtingu tarptautinių santykių laikotarpiu. 1939 m. pavasarį Vokietija atplėšė Klaipėdos kraštą, o jau kitąmet, 1940-ųjų vasarą Lietuvą grubiausia forma okupavo sovietai, Lietuva prarado nepriklausomybę. Visose situacijose J. Urbšys garbingai ir kilniai gynė Lietuvos valstybės reikalus, tačiau klasta ir niekšybės buvo aukščiau tiesos ir teisingumo. Netrukus sovietų valdžia suėmė ir kartu su žmona ištrėmė. Grįžo į Lietuvą. 1956 m.  Juozas Urbšys – vienintelis ministras, sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Gimė 1896 03 12 Kėdainių apskr.. Šatenių k.

Parinko Gediminas Adomaitis

„XXI amžius“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 13-14 (2674–2675)