Balandžio 5 dieną sukanka 100 metų, kai 1926 m. balandžio 5 d. Geidučių kaime, Šačių parapijoje, Skuodo r., gimė Antanas Vaičius, Telšių vyskupas. 1934-1938 metais jis mokėsi Šačių ir Mosėdžio pradžios mokyklose, 1940-1943 metais mokėsi Skuodo gimnazijoje. 1943 metais išvyko…
04 02 – popiežiaus Šventojo Jono Pauliaus II (1920 05 18–2005 04 02) mirties diena.
1891 04 04 Bialystoko apyl., Gardino gub., gimė Juozapas Voronko, valstybės ir gudų visuomenės veikėjas. 1918 m. balandį išrinktas gudų atstovu į Lietuvos tarybą. I (A. Voldemaro), II (M. Sleževičiaus, V (E. Galvanausko) ministrų kabinetuose buvo ministras be portfelio gudų reikalams. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1952 06 04 Čikagoje, JAV.
1926 04 05 Veiveriuose gimė Kostas Ostrauskas (slapyvardis Andrius Baltaragis), Lietuvos ir JAV dramaturgas. Mirė 2012 01 09 JAV.
Prieš 155 metus, 1871 m. balandžio 13 d., Lūginės k., Šunskų valsč., Marijampolės ap., gimė lietuvybės puoselėtojas Jurgis Matulaitis-Matulevičius, Vilniaus vyskupas, Lietuvos palaimintasis, Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrėjas, Marijonų vienuolyno atkūrėjas, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų vienuolynų įkūrėjas.
1891 03 01 Žadavainių k., Daugailių vlsč., Utenos ap., gimė Lumbis Pulgis, Steigiamojo ir II Seimų narys. 1912 m. baigė Kauno „Saulės“ mokytojų kursus, priklausė lietuvių mokinių slaptai kuopelei. 1913-1914 m. tarnavo rusų kariuomenėje. 1915-1917 m. mokytojavo liaudies mokykloje. 1917-1918 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, kurios nebaigęs, nuo 1919 01 06 iki 1919 12.16 tarnavo Lietuvos kariuomenėje kareiviu. Jam teko garbė 1919 03 26 iššauti patį pirmąjį Lietuvos artilerijos sviedinį. 1919 12 16-1922 07 27 tarnavo kariuomenėje karininku. Už dalyvavimą nepriklausomybės kovose apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1922 07 25 išrinktas į Steigiamąjį Seimą 1922 11 13-1923 03 13 priklausė Lietuvos Darbo Federacijai, įėjusiai į krikščionių demokratų bloką. 1923 06 05-1926 06 02 buvo II Seimo narys. Po 1926 m. dirbo pedagoginį darbą. 1932-1639 m. dirbo Kauno savivaldybės policijos nuovados viršininku. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Tomsko sr., mirė 1953 03 31 lageryje, perlaidotas Daugailiuose.
Prieš 225 metus, 1801 m. vasario 28 (senuoju stiliumi 16) dieną Nasrėnų k. (dabar Kretingos r.), Salantų parapijoje, gausioje turtingo valstiečio šeimoje, gimė Motiejus Kazimieras Valančius, Žemaičių vyskupas, didysis blaivybės apaštalas, Lietuvos švietėjas, istorikas, rašytojas.
1956 01 02 Voterberyje, JAV, mirė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas. 1909 m. baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą, Kauno universiteto profesorius redagavo bibliografinius leidinius, „Aleksandryno“ autorius. Gimė 1884 12 02 Viekšniuose.
1890 01 01 okupuotoje Lietuvoje, Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys, teisininkas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, publicistas. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras, 1927-1928 m. advokatas Kaune. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 NKVD sušaudytas Sverdlovske.
1915 12 01 okupuotoje Lietuvoje, Mitragalių k., Čiobiškio vls., Rokiškio ap., gimė Boleslovas (iki 1961 m. – Balys) Milaknis (Mitragalis), skulptorius, pedagogas. Mirė 2013 06 04.
1880 11 01 Kazanėje, 13 mėnesių gyvenęs pas brolį Joną, mirė Antanas Juška, kunigas, lietuvių tautosakininkas ir žodynininkas. Kilęs iš žemaičių bajorų Juškevičių, pats save vadino Juška. Žemaičių tarmė buvusi Juškų gimtoji kalba. Mokėsi Kražių gimnazijoje ir Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Kun. A. Juškos nuopelnas yra lietuvių kalbos žodyno sudarymas, kuriam jis surankiojo apie 70 000 žodžių, iš jų nemažai tokių, kurių nebuvo ankstesniuose lietuvių kalbos žodynuose. Klebonaudamas Pušaloto, Alsėdžių ir Veliuonos parapijose, užrašė apie 7000 liaudies dainų ir apie 2000 jų melodijų.
1435 09 01 LDK valdovams kovojant tarpusavy įvyko Pabaisko mūšis (10 km nuo Ukmergės prie Žirnojų ežero ir iš jo ištekančio Žirnojos upelio) tarp kunigaikščių Žygimanto Kęstutaičio (remiamo Lenkijos) ir Švitrigailos (remiamo Livonijos ordino). Švitrigaila ir Livonijos ordino magistras matė, kad pelkėta vieta kautynėms nepatogi ir ketino pasitraukti arčiau Ukmergės. Tuo metu Žygimanto sūnaus Mykolo pajėgos netikėtai įsiveržė į priešininkų voros vidurį ir sukėlė paniką.
1880 09 01 gimė kun. Balys Vėgėlė. Kunigu įšventintas 1904 11 07. Nuo 1927 metų klebonavo Vepriuose. Prasidėjus karui buvo nuvykęs į Skarulius. Čia bolševikai, kaltindami esą kažkas šovęs iš bažnyčios bokšto, sušaudė jį drauge su kunigu Stankevičiumi ir Vitkevičiumi. 2000 m. įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių martirologą.
1925 09 02 Petkeliškių k., Veiverių vlsč., Marijampolės ap., gimė Algirdas Bronislovas Šimanskis-Kirstukas, Algirdas, partizanas nuo 1945 02 08, Tauro apyg. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1948 11 03 Kajackų k., Kazlų Rūdos vlsč., Marijampolės ap. Kartu žuvo ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas. Partizanų palaikai niekinti Kazlų Rūdoje ir Veiveriuose, užkasti dabar sutvarkytame Veiverių „Skausmo kalnelyje“, Prienų r.
1920 08 01 Vencloviškių k., Čekiškės vls., Kauno aps., gimė Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas. Žuvo 1951 02 02 Endrikių k. apylinkėse, Šakių r.
1930 08 01 Matiešionyse, Nemajūnų vlsč., netoli Birštono, gimė ir užaugo Jonas Kazlauskas, įžymus mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius, lietuvių kalbininkas.