Gruodžio sukaktys

1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap., gimė Kazys Navakas, Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas (1937). 1916 m. baigęs Tomsko technologijos institutą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo…

Iš Lietuvos kariuomenės istorijos

11 23 – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 11 23 Lietuvos valstybės premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė pir­mąjį įsakymą Apsaugos ministerijai, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pul­ki­nin­kas Jonas Galvydis-Bikauskas paskirtas I pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas Jurgis Kubilius patvirtintas Generalinio štabo viršininku. 

1934 11 23 Kauno Karo muziejaus sodelyje garbingiausioje vietoje, priešais paminklą kariams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę buvo palaidoti Lietuvos Nežinomo kareivio palaikai.

Gruodžio sukaktys

1799 12 01 Vilniaus vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.  

1904 12 01 Peterburge išleistas pirmasis savaitraščio „Lietuvių laikraštis“ numeris. Tai buvo pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijos imperijoje.

1919 12 01 atidaryta Lietuvos diplomatinė atstovybė Prancūzijoje. Jos vadovu paskirtas lietuvių kilmės prancūziškai rašęs poetas Oskaras Milašius.

Lapkričio sukaktys

2019 11 22 Vilniaus Rasų kapinių kop­lyčioje perlaidoti 1863–1864 m. sukilėliai. 1863 06–1864 03 Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje Vilniuje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams –…

Lapkričio sukaktys

1919 11 11 Latvių kariuomenė pralaužė bermontininkų frontą prie Elėjos upės ir laimėjo kautynes su Geležine divizija. Pralaimėję Geležinė divizija ir Vokiečių legionas traukėsi Jelgavos link. 1944 11 11 VKP(b) CK nutarimu buvo sudarytas Lietuvos biuras – aukščiausia LTSR valdžia,…

Spalio sukaktys

1924 10 27 Klaipėdos krašto pirmuoju gubernatoriumi paskirtas Jonas Polovinskas-Budrys, vienas pagrindinių asmenybių siekiant įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą.

1939 10 27 pasirašytas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos susitarimas dėl sienos. Vilnius perduodamas Lietuvai, bet kartu Lietuvoje įkuriamos „raudonosios bazės“. Lietuvos kariuomenės I-ojo pėstininkų Gedimino pulko pagrindu sudaryta Vilniaus rinktinė, vadovaujama brigados generolo V. Vitkausko, suskirstyta į keturias voras, 9 val. sutelkta prie demarkacijos linijos skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Perpjovus užkardos pertvarą, sudeginamos demarkacijos linijos gairės, rinktinės vadas davė komandą: „Į Vilnių marš“. Prasidėjo žygis į Vilnių. Per karinę radijo stotį iš čia transliuotas reportažas. Iki smulkmenų numatytos žygio detalės, paruoštas tikslus iškilmingo vėliavos iškėlimo Gedimino kalne ceremonialas.

Spalio sukaktys

1914 10 11 Rolių k., Lazdijų r., netoli Šeštokų, gimė Juozas Marčiukonis, kunigas, po­etas. Kunigu įšventintas 1937 06 13. 1937–1939 m. buvo Simno parapijos vikaras, kai klebonavo kun. Vincentas  Šeškevičius, pradinių mokyklų kapelionas. 1939 m. išleido savo eilėraščių knygelę „Su širdim“ („Su širdim atėjau į šią žemę,/ su širdim jos klajoju keliais,/ be širdies čia taip liūdna, aptemę,/ su širdim mano gyvenimo saulė nusileis“). Pagrindinė Eilėraščių tema – tėvynės laisvė, kova už ją, mirties nuojauta. Nuo 1940 m. dirbo Seirijuose, Šeštokuose, Rudaminoje, Būdvietyje.

Spalio sukaktys

1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas). 

1914 10 01–03  dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.

Rugsėjo sukaktys

1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vlsč., Rokiškio ap., gimė Stasys Pundzevičius, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir len­kais. 1922 m.

Rugpjūčio sukaktys

1939 08 25 viešbutyje prie Gleivico Alfredas Helmutas Naujokas gavo telegramą: „Bobutė susirgo“. Tai buvo signalas: „Vokietija greitai puls Lenkiją. Būkite pasiruošę“. Tą pačią dieną 150 lenkiškai kalbančių vokiečių policininkų slapta perėjo sieną į Lenkiją, tačiau tuoj pat gavo komandą grįžti atgal – dar kažko trūko pasiruošiant užpuolimui. Operacija pravesta ypač slaptai – lenkų pasieniečiai nieko nepastebėjo. 

1789 08 26 prancūzų Didžioji Revoliucija paskelbė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją“. Karališkoji balta vėliava pakeista į trispalvę: raudona–balta–mėlyna, kuri asocijavosi su trimis revoliucijos šūkiais: „laisvė, lygybė, brolybė“. Vėliavos vienodo pločio juostos – visų šių vertybių lygybės idėja. Vienos spalvos uzurpacija kitos atžvilgiu reiškė demokratinių principų laužymą.

Rugpjūčio sukaktys

1859 08 03 Pinske, Baltarusijoje, gimė Simonas Rozenbaumas. 1887 m. Baigė Novorosijsko universiteto teisės fakultetą. 1906 m. išrinktas Rusijos sionistų organizacijos pirmininku. 1915–1919 m. gyveno Vilniuje ir vadovavo žydų sionistų organizacijai. 1918 m. kooptuotas į Valstybės tarybą, buvo užsienio reikalų viceministras. Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje (1919) Lietuvos delegacijos sudėtyje, o 1920 07 12 dalyvavo pasirašant taikos sutartį su Sovietų Rusija. 1920 m. Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. IX (E. Galvanausko) ministrų kabinete (iki 1924 02 12) buvo ministras be portfelio žydų reikalams. 1924 m. išvyko į Palestiną. Nuo 1929 m. buvo Lietuvos generalinis konsulas Palestinoje. Mirė 1934 12 06 Tel Avive.

Rugpjūčio sukaktys

1724 08 01 Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (prūsų vadintas Karalius Pričkus Vilius) išleido įsaką, draudžiantį avėti vyžomis. „Jog Ne wiens nuo pirmos dienos paukštlėkio Mėnesio šo meto rokuojant Tolaus Wyzias Ant savo koju drystu turrėti. Berlyne Pirmoje dienoje Rugpjutes Mėnesio Tukstanczeme Sekmame Szimtame bey dvidešimtame ketvirtame mete“.

1914 08 01 Vokietija paskelbė karą Rusijai. Pirmasis pasaulinis karas atėjo į Lietuvą. Taip Lietuva tapo pafrontės zona.

1934 08 01 į Maskvą atvyko Lietuvos UR ministras Stasys Lozoraitis.