Baltarusijoje pagerbtas sovietų nužudyto jėzuito atminimas
Europoje
Jėzuitų ir saleziečių atstovai iš Baltarusijos ir Lenkijos Minsko arkivyskupijos Vyšniavo miestelyje netoli Lietuvos sienos pašventino naują kapo paminklą kunigui kankiniui t. Stanislavui Michalskiui (Stanislaw Michalski) SJ, pranešė Šventojo Sosto žinių tarnyba „Fides“. 1950 m. Kūčių vakarą sovietų komjaunuolių žiauriai sumuštas dvasininkas mirė Kalėdų dieną, paskutiniu atodūsiu savo parapijiečius ragindamas prie jo kapo melstis už pašaukimus į kunigus. Iš Poznanės kilęs jėzuitas t. S. Michalskis studijavo Krokuvoje ir Vilniuje, buvo nacių kalinamas Vilniuje ir Kaune.
Naujo antkapio pašventinimo ceremonija įvyko liepos 13 dieną, Vyšniavo parapijos, kuriai tarnavo nuo 1944 m. iki mirties, kapinėse. Be vietos tikinčiųjų ir jų klebono, iškilmėje dalyvavo du jėzuitai – Baltarusijoje tarnaujantis t. Viktoras Žukas (Wiktor Żuk) ir svečias iš Lenkijos t. Ryšardas Matejukas (Ryszard Matejuk), saleziečiai kunigai Artūras Lešnievskis (Artur Leszniewski) ir Pavelas Ščerbickis (Pawel Szczerbicki), Baltarusijos saleziečių vyresnysis, bei Minsko ir Gardino vyskupijų kunigai Voistamo klebonas Vadimas Survila ir Vyšniavo vikaras Juzefas Meldziukas.
Salezietis kunigas Artūras pasakojo, kad jo kunigystės pašaukimas užgimė kankinio S. Michalskio dėka. Senelė jį nusivesdavo prie kunigo kapo ir kartu melsdavo naujų pašaukimų. Moteris pasakodavo vaikui apie t. Stanislovą, jo gyvenimą ir jo dėka patirtas malones, parodytą gero kunigo pavyzdį. Anot senelės, kunigas padėjo vargstančiai jos motinos šeimai išgyventi. Prosenelė buvo našlė, sunkiai vargo viena augindama vaikus – jos vyrą nužudė sovietiniai komunistai. Per savo apsilankymus pas prosenelę t. S. Michalskis visus bažnyčios remontui surinktus pinigus padėdavo po staltiese, pasakojo salezietis kun. A. Lešnievskis, pasak kurio, tik šitaip močiutės šeima išgyveno.
Vitebsko vyskupijoje tarnaujantis jėzuitas t. V. Žukas paminklo pašventinimo dalyviams kalbėjo apie t. S. Michalskio ištikimybę kunigiškam pašaukimui pažymėdamas, kad yra daugiau liudijimų apie vargstančioms šeimoms jo diskretiškai suteiktą pagalbą, kuriuos dar reikia ištirti.
„Jis, kaip ir daugelis kitų, būtų galėjęs grįžti ten, kur saugiau, bet jam labiau patiko likti Vyšniave, nes žmonėms reikėjo kunigo. Jis norėjo sekti Dieviškuoju Mokytoju iki galo, žinodamas, kad jo laukia persekiojimai – būti geru ganytoju, kuris atiduoda savo gyvybę už avis. Jis pasirinko būti silpnas, nesigynė nuo smurto, bet parodė stiprybę, būdamas ištikimas savajam jėzuito ir kunigo pašaukimui, kad Evangelija pasiektų kiekvieną žmogų didesnei Dievo garbei“, – pažymėjo t. V. Žukas SJ.
Po šv. Mišių Vyšniavo klebonas kun. A. Survila pakvietė dalyvius prie kankinio kun. S. Michalskio kapo, kurį pašventino t. V. Žukas SJ ir išreiškė viltį, kad Tėvo Stanislovo kapas visada būtų maldos už šventus pašaukimus vieta.
S. Michalskis SJ (1912 05 01–1944 10 03–1950 12 25) gimė Melnine (tuometinėje Poznanės vaivadijoje), Jozefo ir Jozefos Michalskių šeimoje. 1928 m. įstojo į Jėzaus Draugiją, nuo 1930 m. mokėsi Pinsko kolegijoje, nuo 1935 m. tęsė studijas Krokuvoje Jėzaus Draugijos filosofijos fakultete, vėliau 6 metus studijavo teologiją Vilniuje. 1942 m. kovo 24 d. kartu su kitais dvasininkais buvo vokiečių suimtas ir įkalintas Lukiškių kalėjime, kur išbuvo iki 1942 m. spalio 30 d., kai be teismo jį ir kitus kunigus vokiečiai ištrėmė į internuotų asmenų stovyklą netoli Kauno. 1944 m. liepą sovietų kariuomenei artėjant prie Kauno jis paliko stovyklą, o 1944 m. rugpjūčio 5 d. perėjęs frontą grįžo į Vilnių. 1944 m. spalio 3 d. įšventintas kunigu Vilniuje. Iki 1945 m. balandžio 15 d. buvo vikaras Vyšniave, taip pat Bogdanovo parapijoje. Jis mirė 1950 m. gruodžio 25 d. ir palaidotas Vyšniave.
Ant kankinio antkapio užrašyti žodžiai iš jo 1946 m. laiško jėzuitų provincijolui: „Karštai trokštu toliau priešintis čia, net jei tai labai sunku, iki pat galo, taip, kaip Gerasis Ganytojas, kuris atiduoda gyvybę už savo avis“.
Pagal dabartinę Jėzaus Draugijos struktūrą, Baltarusijos jėzuitai priklauso Rusijos jėzuitų provincijai, kuri savo ruožtu yra susieta su šiaurės Lenkijos jėzuitų provincija. Be Baltarusijos jėzuitų, Rusijos provincijai priklauso Rusijos ir Kirgizijos jėzuitų bendruomenės. Šiuo metu Vitebske darbuojasi du jėzuitai. Baltarusijoje ir Kirgizijoje reguliariai rengiamos dvasinės pratybos pagal šv. Ignaco Lojolos rekolekcijų metodą.
Nuotraukos iš catholic.by
Parengta pagal Vatican News
„Kristus ir pasaulis“, 2024 m. liepos 26 d., nr. 8 (204)