Budėjimo Viešpatyje prasmė
Pašaukti Karalystėn
Ten – Viešpaties šviesybė ryškesnė negu žemėje iš galingiausių prožektorių sklindantys šviesos srautai…
Būsimoji Taikos Karalystė. Ji – Ramybės Kunigaikščio Tėvonija; dėl jos pas mus ateis Tas, kuris paruoš mums kelią grįžti į tikruosius Namus…
Pakeltas nuo žemės Kelrodis
Taigi šį pirmąjį Advento sekmadienį, kai pradėjome laukti Dievo Sūnaus (žmogumi tapusio) apsireiškimo liturginio šventimo, žinome, kad į pasaulį ateis savo absoliučios meilės jėga visa valdantis Viešpats. Jis, iki begalybės susimažinęs, taps tokiu bejėgiu kūdikiu, jog vieni, kaip štai trys išminčiai iš Rytų, pas šį mažutėlį su brangenybėmis atvykę, Dvasios įkvėpti, manys, kad Jis iš tiesų vertas garbingiausio pagarbinimo, ir prieš Jį net atsiklaups, tačiau netrūks ir tų, kurių vertinimai bus kitokie… Antai karalius Erodas į Gimusįjį žvelgs, kaip į būsimą jo sosto užgrobėją, ir, velniui pakursčius, ims žudyti Betliejaus kūdikius, manydamas, kad susidorojo su Tuo, kuris, buvo tapęs jo siautulingos neapykantos taikikliu…
Nors Jėzus bus prieštaravimo ženklas, tačiau visus Jis stengsis gerumu patraukti prie savęs; o kai bus pakeltas ant kryžiaus nuo žemės, taps gyvybiškai svarbiu priminimu – esame sukurti ir atpirkti ne žemei, o Dangui.
Dėmesingumas, pajungtas Gėriui
Kristus gims tvarte, kad mes atgimtume iš tos Aukštybės, kuri primena nesuskaldytą nuodėmės Rojų, kai Adomo bei Ievos leksikone neegzistavo aukščiau minėtas žodis kariauti. Pirmieji žmonės, prieš nusidėdami, gyveno Dievo meilės pertekliuje, žinodami, kad jų esminė užduotis – į Jo meilę – atsiliepti sava meile, kuri yra neužtarnauta duotybė, skirta žmonėms bei angelams, gebantiems visur ir visada visiškai laisvai bei sumaniai ja vadovautis. Adomas ir Ieva žinojo, kad jų galimybė visada rinktis gėrį – elgtis pagal Dievo valią, atmetant pagundą ragauti vaisius nuo gero bei pikto pažinimo medžio, yra tobulas (vien iš meilės Kūrėjui) jų laisvos valios pasireiškimas, kaskart žengiant Juo besąlygiško pasitikėjimo keliu. Jiems tereikėjo savo širdies bei proto dėmesingumą ir toliau fokusuoti tik į tuos dalykus, kurie paprasčiausiai teikė pasigėrėjimą Dievu bei Jo tvarinija ir džiugiai darbuotis (plg. Pr 2, 15).
Kai Tiesai atsukama nugara
Tačiau veltui ir nuolat Edeno sode gaunamų įvairių malonių gausybė, matyt, savaip užliūliavo pirmųjų žmonių vidinį budrumą – visada daryti tai, kas didina jų laimės koeficientą Dieve. Todėl jie, išbandymo valandai atėjus, kai gundytojas klastingai prabilo apie Dievo jiems uždraustą ragauti medžio vaisių, esą jo užvalgę taps tolygūs Jam pačiam, nebepajėgė atsispirti pagundai, juolab, kad žalčiui, toliau savo melo miglą pučiant, jie patikėjo jo suklastota žinia: tikrasis nemirtingumas įgyjamas tik per neklusnumą Dievui (plg. Pr 3, 4-5).
Viltingiausio pažado dovana
Nors dėl budrumo netekties bei neklusnumo Dievui pirmieji tėvai nebebuvo verti gyventi Rojuje, Viešpats turėjo planą (B), tai yra Jis iš anksto žinojo, jog tik siųstasis Mesijas galės savuoju pralietu krauju Golgotoje numazgoti žmonijos kaltybes, o per Krikštą – sunaikinti ir pirmapradę kaltę, idant tarp Dangaus ir Žemės nebeliktų jokios takoskyros…
Tuščiam smalsumui – ne
Taigi dabar laukdami Kalėdų, prisimename vieną iš svarbiausių Evangelijos tiesų: Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą (Mt 26, 41). Mūsų proto mąstymui yra būdingas smalsumas, kuriam įdomu viskas, kas tik patraukia mažiausią dėmesį. Jei Rojuje Ieva ir Adomas dėl smalsumo atvėrė savo proto duris ir jusles gundytojui, tuo labiau mums reikia nuolatos išlikti maldingai budriems, idant milijonai informacinių dirgiklių, besiveržiančių į mūsų sąmonę, kiek įmanoma mažiau mūsų dvasiniam gyvenimui padarytų žalos, idant, malonei veikiant, sąmoningai nepritartume nuodėmei, nes nežinome, kurią dieną antrąjį kartą ateis mūsų Viešpats.
Budėkime Jame
Visi žmonės yra gundomi sugaišti daugiau laiko tiems dalykams, kurie nėra verti didesnio jų dėmesio. Pavyzdžiui, retkarčiais trumpai peržvelgti internetinių dienraščių pavadinimus ir perskaityti vieną ar kitą tekstą gali būti naudinga, jei tik, prieš pasinerdami į interneto okeaną, iš anksto prisiminsime, ką pasižadėjome: „Jei pastebėsiu, kad norimos skaityti informacijos turinys yra destruktyvus, iškart įjungiu vidinius stabdžius ir tariu: Stop, daugiau nė sekundės rafinuoto paistalo skaitymui“. Tai – krikščioniškas budėjimas Viešpatyje, kuris tepadeda mums iškovoti daugiau brangaus laiko kitiems dalykams, kurie pašventina mūsų asmenybę, skirtą amžinybei (plg. Mt 25, 21).
Kun. Vytenis Vaškelis
„Katalikas“, 2025 m. gruodžio 5 d., nr. 23 (482)