Dailininkai kūrė miestelyje, kur susilieja lietuvių, latvių, žydų ir rusų sentikių istorija 

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje

Daiva Červokienė

ŽEIMELIS. Liepos 21-25 die­nomis 525-ąsias įkūrimo metines mininčiame Žeimelyje  (Pakruojo r.), vienoje iš šalies mažosios kultūros sostinių, vyko dailininkų pleneras. Dailininkai tapė ant medžio plokščių, kuriomis papuošė miestelį. Buvo pastatyta akmens skulptūra „Šiaurinė žvaigždė“, kalviai nukalė baltų simbolius. 

Tarp tapytojų – dvi latvės

Šiame dailininkų plenere daugiausia dalyvavo tapytojų. Kaip ir dera pasienio su Latvija miestelyje, į plenerą dvi tapytojos atvyko iš Latvijos. Jolanta Abele atvažiavo su dukra Beata Kate Ločmele, kuri mokosi Rygos dailės akademijoje. Abiem joms pleneras Žeimelyje – jau nebe pirmą kartą. Kaip ir kauniečiams Jovitai ir  Eugenijui Navelaikoms, šiauliečiams Voldemarui Barakauskui, Gintarui Daukšai ir Linui Taraškevičiui,Vidmantui Jažauskui iš Biržų, panevėžiečiui Eugenijui Marcinkevičiui, kalviams Stanislovui Špukui iš Radviliškio, Virgilijui Mikuckiui iš Mažeikių. 

Užrašą „Amžinybė. Ramybė. Viltis“ ant akmenų iškalęs Saulius Zapalskis yra visai vietinis – Žeimelio pagrindinės mokyklos dailės mokytojas metodininkas ir technologijų vyresnysis mokytojas. Tik tapytojui Ramūnui Dagiui iš Radviliškio tai buvo pirmas apsilankymas Žeimelyje. 

Dėmesys svarbiausiems objektams

Jau ketvirtą kartą dailininkų plenere Žeimelyje dalyvaujantis šiaulietis Voldemaras Barakauskas pastebėjo, kad tapybos objektus, idėjas dailininkai rinkosi savo nuožiūra, tačiau stengėsi iš anksto susipažinti su miestelio  istorija, kuriame susilieja lietuvių, latvių, žydų ir rusų sentikių istorija, liuteronų bažnyčia buvo pastatyta anksčiau negu katalikų, išlikęs įdomus raudonų plytų senamiestis. Pagauti ir pavaizduoti vietos dvasią – toks buvo siekis.

Štai latvė Jolanta Abele nutapė Žeimelyje gyvenusio ir būtent čia sukūrusio pirmąją latvių gramatiką latvio liuteronų kunigo Gothardo Frydricho Stenderio, portretą. Žymusis latvis pavaizduotas profiliu, greta – jo aplinkos rakandai (liuteronų bažnyčios klebonijoje Žeimelyje įkurtas senosios technikos muziejus, kuriame yra ir G. F. Stenderio kambarėlis), o vaikai žaidžia su raidynu. Beata Kate Ločmele tapė miestelio kasdienybę – pagyvenę žmonės važinėja elektriniais mopedais, taip patogiau, lengviau ir greičiau nei dviračiais.

Eugenijus Navelaika tapė protestantų bažnyčios siluetą, akcentuodamas jos akmeninį pamatą, kaip šaknis ant ko viskas stovi. 

Ramūnas Dagys tapybos objektais ieškojo pasirinko bažnyčią ir šalia esančius pastatus. Biržietis Vidmantas Jažauskas, kurio tėvas kažkada mokėsi proftechninėje mokykloje Žeimelyje, tapė tėvo įvaizdį šagališka maniera – tarsi pakabintą ore kaip debesyse. O fone – traktorius, bažnyčios siluetas, žmogaus asmeninė patirtis pereina į platesnį kontekstą, tarsi nusėda į nūdieną..

Mažųjų kultūros sostinių simbolis – gaidys

Pats V. Barakauskas tapė mažųjų kultūros sostinių simbolį gaidį, kuris iš stilizuoto tarsi pereina į gyvą. Ir stovi šis gaidys tarsi ant burbulo, tarsi ant ledinuko saldainio. Kaip pastebėjo pats tapytojas, tai aliuzija į tradicinius atlaidų saldumynus ir mažosios kultūros sostinės atidarymą Žeimelyje, kai miestelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė saldainių fabrike buvo užsakiusi ledinukų gaidžiukų, kuriuos dovanojo visiems šventės svečiams ir dalyviams. Tapytojas kelis juos išsaugojo ir atidarymo metu į vieną ledinuką įsmeigė į medžio plokštę prie paveikslo. Kai Žeimelyje apsilankė po poros savaičių – ledinuko jau nebebuvo, turbūt koks vaikas išsitraukė pasivaišinti.

„Kūrinio tai nepakeitė. Ledinukas buvo tarsi laiko momentiškumo žymė – jame viskas tirpsta, keičiasi, nyksta“, – samprotavo tapytojas. 

„Šiaurinė žvaigždė“ miestelio  aikštėje

Panevėžiečio Eugenijaus Marcinkevičiaus sukurta akmens skulptūra „Šiaurinė žvaigždė“ pastatyta miestelio centrinėje  aikštėje prie vieno kampinio namo. Kaip pastebėjo skulptorius, dar prieš pradėdamas kalti skulptūrą jis pasidairė jai vietos – juk kūriniui iš akmens ją rasti paprastai nėra lengva. Pravažiuojant pro aikštę skulptūra beveik nepastebima, o jei eini pėsčiomis – pastebi: „O, kokia detalė, koks įdomus, minimalistinis pateikimas…“

O tas metalinis N ženkliukas prie akmens daug prasmių gali koduoti: priminti, kad Žeimelis – miestelis Lietuvos šiaurėje, tai ir realus nukreipimas į  šiaurę – jei pasimesi, tau yra kelrodė žvaigždė. 

Baltų ženklai stovės prie kelio

Kalviai Stanislovas Špukas  iš Radviliškio, Virgilijus Mikuckis iš Mažeikių ir Žeimelio pagrindinės mokyklos dailės mokytojas metodininkas ir technologijų vyresnysis mokytojas Saulius Zapalskis  nukalė tris baltų simbolius. Kol kas jie įsikūrė Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejaus kieme, tačiau Žeimelio bendruomenės pirmininkė D. Skrupskelytė puoselėja viltį, kad jie greitai stovės prie kelio įvažiuojant į Žeimelį, tik tam reikia gauti kelininkų leidimą… Tad laikinai jie glaudžiasi svarbaus miestelio istorinio pastato, buvusios mažosios karčemos, kiemelyje. Visi tie didžiuliai akmenys – iš aplinkinių laukų, kūrėjams padovanoti vietinių ūkininkų…

Dailininkai pristatė savo darbus

Liepos 25 dieną Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ vyko tarptautinio plenero „Žeimelis – 525“ uždarymas ir plenero darbų parodos pristatymas, kuriame autoriai trumpai papasakojo savo sumanymus ir darbų ypatumus. Akivaizdu, kad šie plenero darbai ilgai minės 525-ąsias Žeimelio įkūrimo metines ir mažosios kultūros sostinės metus. 

Beje, tądien muziejuje „Žiemgala“ atidaryta ir Ramunės Našlėnienės delmonų ir rištuvių paroda „Mažosios Lietuvos auksarankių įkvėpta“.

Pakruojo rajonas
Reginos Noreikienės nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2025 m. rugsėjo 5 d., nr. 17 (242)