Dėl paminklo Juozui Krištaponiui Ukmergėje užrašo keitimo
Istorijos vingiai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl paminklo Juozui Krištaponiui Ukmergėje užrašo keitimo panaikintas teismo sprendimu – teismas Draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą „Dėl viešojo objekto pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant Juozo Krištaponio bareljefą bei atminimo lentą Juozui Krištaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.
Teismas savo sprendimą grindė nustatytais procedūriniais pažeidimais Draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad balsavime dėl pritarimo Komisijos išvadai dalyvavo ir tie Komisijos nariai, kurie teikė ekspertinę nuomonę (rengė istorinę pažymą) bei patys buvo šio klausimo pareiškėjai, t. y. tie, kurie inicijavo šio viešojo objekto įtraukimą į Komisijos darbotvarkę, pažeidė viešosios valdysenos pagrindinius principus – skaidrumą, nešališkumą ir galių pasiskirstymą. Teismas savo sprendime pažymėjo, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
„Tai viena pirmųjų Desovietizacijos komisijos išvadų ir skaudi pamoka komisijai. Įstatyminis reguliavimas toks, kad savo sprendimą turiu grįsti Komisijos išvada, o komisijos išvados parengimo ir pateikimo proceso teisėtumą gali patikrinti tik teismas. Deja, tiek teisminė praktika, tiek centro patirtis rodo, kad Draudimų propaguoti totalitarinius režimus procese ir pačiame teisiniame reguliavime yra problemų ir jos nepadeda spręsti sudėtingų klausimų“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vadovaujantis istorikas dr. Arūnas Bubnys.
Centro sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į faktą, jog pakanka istorinių duomenų pagrįsti Juozo Krištaponio kolaboravimą, kaip yra nustatyta Draudimo propaguoti įstatyme. Vis dėlto, teismo posėdyje iš centro atstovų buvo prašoma pagrįsti ne vadovavimo kuopai ar okupacinio režimo įsakymų vykdymo faktą, bet teisinius įrodymus dėl Juozo Krištaponio dalyvavimo nusikaltimuose žmoniškumui, o tokių duomenų – kaip rašoma teismo sprendime – „patikimų įrodymų apie J. Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose“, – istorikai šiai dienai nėra nustatę, centras jų neturi. Centras anksčiau yra kreipęsis į prokuratūrą, tačiau prašymas buvo atmestas.
„Pagal vienus dokumentinius liudijimus Juozo Krištaponio vadovaujama kuopa vykdė žudynes, pagal kitus – tuo metu kuopai vadovavo kitas karininkas. Dokumentiniai liudijimai prieštaringi ir istorikų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir istoriografijos“, – sakė dr. A. Bubnys.
Pažymėtina, kad teismas nevertino J. Krištaponio kolaboravimo fakto, jo priklausymo ir vadovavimo atitinkamoms (masinėse) žudynėse dalyvavusioms organizacijoms fakto, o panaikino priimtą sprendimą dėl komisijos procedūrinių pažeidimų ir neatitikimo gerajai viešojo administravimo praktikai. Teismui pripažinus išvadą neatitinkančia reikalavimų, buvo pripažintas neteisėtu ir Centro sprendimas, kuris buvo grindžiamas būtent šia išvada.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimą dėl Juozo Krištaponio administracine tvarka teismui skundė J. Krištaponio artimieji kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui procese atstovavo centro teisininkai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija
„XXI amžius“, 2025 m. balandžio 4 d., nr. 13–14 (2626–2627)