Delmonai bibliotekose

Lolita Pranienė

PANEVĖŽYS. Toks neįprastas ausiai žodis delmõnai. Įdomu būtų žinoti, kokia pirma mintis, jį išgirdus ir su kuo jis jums asocijuojasi. Kol spėliojate kas tai per daiktas, miesto bibliotekose visą vasarą panevėžiečiai galėjo su jais susipažinti iš arčiau. Vieni juos apžiūrėjo Smėlynės bibliotekoje birželio mėnesį, liepą paroda „apsigyveno“ „Židinio“ bibliotekoje (Nemuno g. 76), o rugpjūtį papuošė Šiaurinės bibliotekos (Pušaloto g. 55) erdves.

O mes skubame papasakoti, kad į Aukštaitijos miestą net iš tolimojo pajūrio, dar kitaip vadinamo Mažąja Lietuva, atkeliavo Ievos Matulionytės ir dr. Elenos Matulionienės – gražaus mamos ir dukros dueto – parengta paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“. 

Visą parodos kolekciją sudaro dvi dešimtys XIX amžiaus vidurio – XX amžiaus pradžios delmonų rekonstrukcijų. Bibliotekoje eksponuojama didžioji jos dalis – dvylika, o aštuoni eksponatai buvo atrinkti į 100-metį mininčios Lietuvos dainų šventės Liaudies dailės parodą „Iš šerdies“, kurioje eksponuojama visos Lietuvos geriausių šiuolaikinių  tautodailininkų kūryba, įkvėpta tradicinio protėvių gyvenimo būdo.

Delmonas ‒ tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 metais kraštą reprezentuojantis rankdarbis buvo įtrauktas į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Delmonus lietuvininkės siūdavo iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų, o jų formą pabrėždavo apsiūdamos kontrastingos spalvos kanteliu, sukurdamos mūsų akiai neįprastus spalvinius derinius. Delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, to meto madas. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikmečio ekonomiką. Moterys delmone laikydavo pinigus, nosinaitę, įvairias smulkmenas.

„XXI amžius“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 37–38 (2602–2603)