Dirbtinis intelektas: nauda ir rizika
Vatikano dokumentas apie krikščionišką naujos technologijos vertinimą
Mindaugas BUIKA
Skatinama atsakomybė ir atsargumas
Vis plačiau naudojant dirbtinio intelekto (DI) galimybes, dvi svarbiosios Šventojo Sosto institucijos – Tikėjimo mokymo dikasterija bei Kultūros ir švietimo dikasterija – paskelbė bendrą dokumentą apie šio įrankio privalumus ir pavojus krikščioniškos etikos požiūriu.
Sausio pabaigoje publikuotoje notoje „Antiqua et Nova: dėl santykio tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus intelekto“ pabrėžiama, kad DI nepaprasto potencialo naudojimas reikalauja kolektyvinės atsakomybės. Tik taip suprantant tas mokslinių ir technologinių pastangų rezultatas gali iš tiesų tarnauti kiekvieno asmens bei visuotinei gerovei Dievo ir žmogaus bendrystės kelyje. Sausio pabaigoje publikuotame dokumente „Antiqua et Nova“ („Sena ir nauja“) apžvelgiamos tokios galimo DI naudojimo sritys kaip edukacija, ekonomika, medicina, komunikacija, militarizmas, perspėjant, kad be reikiamos nacionalinės ir tarptautinės kontrolės iškiltų sunkios pasekmės iki viešojo gyvenimo destabilizavimo, žmogaus teisių pažeidimų ir karinių konfliktų paaštrėjimo. Taip pat nurodoma, jog didėjanti „skaitmeninė atskirtis“ ir naujosios technologijos sutelkimas galingųjų, vadinamųjų „technofeodalų“, rankose, toliau stiprintų silpnųjų ir neturtingųjų diskriminaciją, savanaudišką manipuliavimą darbo ir užimtumo srityse, viešosios nuomonės valdymą valdančiosios politinės jėgos ir ideologijos naudai. Totalitariniai ir autoritariniai režimai gali panaudoti DI potencialą kontroliuoti viešąjį ir asmeninį gyvenimą esant grėsmei, kad viskas gali būti ištisai stebima, sekama ir varžoma, netgi žmogaus privati erdvė, tikėjimo praktikavimas, visa tai panaudojant netoleravimui ir neapykantai plisti. Šie pavojai ir kiti prieštaravimai bei iššūkiai skatina Bažnyčią rimtai įsiterpti į dirbtinio intelekto vystymo bei naudojimo eigą, kad būtų užkirstas kelias neetiškam piktnaudžiavimui, skatinama atsakomybė ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms.
Kalbėdamas apie naująjį dokumentą Vatikano žiniasklaidai duotame interviu, Kultūros ir švietimo dikasterijos sekretorius airis vyskupas Polas Tigas (Paul Tighe) sakė, kad „Antiqua et Nova“ nėra pirmasis ir paskutinis Bažnyčios žodis apie DI, bet svarbus įnašas šia tema vykstančiuose debatuose. Jis priminė, jog tam didelį dėmesį skiria popiežius Pranciškus, pabrėždamas DI teisingo naudojimo svarbą pastaruosiuose pareiškimuose Pasaulinei taikos dienai ir Pasaulinei žiniasklaidos dienai. Šiuo klausimu darbuojasi Popiežiškoji gyvybės akademija, kitos Popiežiškosios akademijos, pasitelkdamos mokslininkus ir konstruktorius iš viso pasaulio, ypač svarstydamos švietimo ir ugdymo santykio su dirbtiniu intelektu problemą. Stengiamasi aptarti ir kitus klausimus, pasiūlant sielovadininkams ir visiems tikintiesiems kai kurias įžvalgas iš kurių jie galėtų kritiškai vertinti DI veikimą, jo teikiamą naudą visuomenei, tuo pat metu perspėjant dėl iškylančios rizikos, kad būtų užtikrinta kuo mažesnė žala žmonėms ir bendruomenėms. Vyskupo P. Tigo nuomone, priimant dirbtinį intelektą reikia rodyti atsargumą, priimant pamokas iš santykio socialine žiniasklaida. Iš pradžių daugeliui atrodė, jog būtina neatidėliotinai naudotis jos turimu dideliu potencialu, kuris gali pasiekti kiekvieną. Bet netrukus pastebėtas tos žiniasklaidos šalutinis ir žalingas poveikis: stiprėjanti visuomenės poliarizacija, netikrų ir melagingų naujienų sklaida, nepritariančių užgauliojimas, atsiribojimas ir nepalankumas kitiems, įvairovės netoleravimas. „Mes norime priimti technologijų pasiekimus, kaip didelį potencialą žmonių bendrajai gerovei, – aiškino Šventojo Sosto bendradarbis. – Bet priimdami tą potencialą, tuo pat metu turime būti atidūs dėl galimų prieštaringų savybių iškilimo, kas gali turėti ir neigiamą poveikį“. Vyskupas priminė, kaip tarptautinė spauda reaguoja į dirbtinio intelekto plitimą: vieną dieną mes laikraščių antraštėse skaitome, kad DI yra visų mūsų išsigelbėjimas, o kitą dieną jau rašoma, kad ta technologija veda į visa ko sunaikinimą ir kone pasaulio pabaigą. Tuo tarpu naujajame dokumente „Antiqua et Nova“ stengiamasi pateikti subalansuotą požiūrį, paliečiant visas galimo DI naudojimo sritis bei realius pavojus, vengiant kraštutinumų jų vertinimuose, pabrėžiant moralinius aspektus ir socialinio teisingumo siekį.
Antropologijos ir etikos santykis
Vyskupas P. Tigas teigė, kad sprendžiant su dirbtiniu intelektu susijusias problemas, reikia iš naujo sutelkti dėmesį į svarbiausią klausimą: ką reiškia būti žmogumi, žvelgiant iš antropologinio mokymo perspektyvos, tai yra kalbant apie jo prigimtį ir paskirtį. Mes pripažįstame, kad DI sistemos gali sustiprinti ir papildyti tam tikras žmogiškumo savybes – mūsų gebėjimą mąstyti, apdoroti duomenis, atpažinti, atrasti, formuoti ir vystyti struktūras, daryti kūrybingas inovacijas. Tačiau mes turime suprasti, kad šio pobūdžio savybių visuma nėra pilnas ir vienintelis žmogiško intelekto tipas, kad būtinas platesnis jo suvokimas, kuris susijęs su tokiais bruožais, kaip asmens gebėjimas nusistatyti gyvenimo tikslą bei prasmę. „Įdomu pastebėti, kad daugelis žmonių, dirbančių su DI, labai aiškiai nori, kad tas įrankis pasitarnautų bendrajam gėriui, būtų sutelktas į žmogiško orumo palaikymą, būtų skirtas žmogui, – tvirtino ganytojas. – Tad aptariant šį dalyką, reikia klausti savęs, kas yra gera žmogui, kas tikrai skatina bendrąją gerovę“. Taip pat reikia pripažinti, jog kai kurių žmogiško intelekto prigimtinių savybių negali pakeisti netgi tobuliausia technologija, ypač pasirenkant vertybinę gyvenimo kryptį, ką patvirtina ne tik katalikiška teologinė tradicija, bet ir beveik kiekviena filosofijos doktrina. Dokumente „Antiqua et Nova“ kaip tik ir stengiamasi pristatyti platesnį intelekto supratimą, pasitelkiant minėtas bei daug kitų kategorijų, pabrėžiant, jog reikia peržengti grynąjį ir abstraktų racionalumą, svarstyti tokius klausimus, kaip žmogiškojo asmens augimas, branda, vystant santykius bei dialogą su kitais. Sąmoningas asmeninių ir bendruomeninių ryšių palaikymas bei plėtojimas gaunant žinias ir mokantis iš kitų, vis didesnis pažinimas bei tarpusavio parama, galbūt sudaro pagrindinę dalį to, ką galima būtų vadinti žmogaus intelektu. Tą patį galima pasakyti ir apie žmogaus kūniškumą, kadangi mūsų protas, mūsų mintys nėra atskirtos nuo kūno, tai yra nėra kažkas, ką galima būtų iškelti ir patalpinti į kompiuterį. Tai yra organizmas, susieta visuma, kurią mes laviname per mokymąsi ir darbą, palaikydami sveikatą, taip pat per emocijų raišką ir intuiciją, kurios neturi dirbtinis intelektas, kaip technologinis įrankis. Dėl žmogiškojo asmens brandos ugdoma išmintis ir galiausiai vystoma tiesos paieška, kuri formuoja gyvenimą, kilnaus tikslo ir prasmės lygmenyje. Žinoma, šiuose siekiuose galima naudingai panaudoti DI dėl jo techninių galimybių, ieškant spartesnių sprendimų, tačiau žmogaus intelektualinis įžvalgumas ir padėties analizavimas, kartu su vertybiniu įsipareigojimu, kokybiškai peržengia sukurto mechanizmo galimybes.
Tęsdamas apmąstymus, vyskupas P. Tigas aiškino, kad dokumento „Antiqua et Nova“ atsiradimą ir rengimą sąlygojo pastarąjį dešimtmetį vykstantys debatai Vatikano dikasterijose, vietinėse Bažnyčiose ir ypač katalikiškuose universitetuose apie augantį DI vaidmenį žmonių gyvenimo kasdienybėje. Pastaruoju metu tarp eilinių vartotojų vis plačiau naudojant vadinamuosius pokalbių kompiuterius Chat GPT ir kitus, visuomenės dėmesys DI dar labiau išaugo, todėl neatidėliotinai reikėjo solidžių Šventojo Sosto vertinimų bei siūlymų. Pavyzdžiui, švietimo srityje katalikiškų gimnazijų pedagogai kelia kausimus apie DI galimybes mokymo srityje, pripažindami iškylančius pavojus, kad lavinimas tampa vis labiau nuasmeninamas. Daug panašių problemų iškyla ir sielovadoje, todėl pasaulio vyskupai, atvykę į Romą kas penki metai privalomam ad Limina vizitui nori gauti išsamesnius patarimus, ir tenka daug ką paaiškinti tuose pokalbiuose. Visa tai ir paskatino rengti minėtą dokumentą, kuriame iškelta ir daugiau svarstytinų temų, kartu pabrėžiant vieningą katalikišką etinį vertinimą, šią viziją derinant su fundamentaliu antropologiniu požiūriu į tai, kas mus daro žmonėmis. Kad vieningumas Bažnyčioje yra svarbus, pasak hierarcho, rodo susidariusi sumaištis didžiosiose tarptautinėse institucijose, netgi Jungtinių Tautų Organizacijoje ir jos kultūriniame padalinyje UNESCO, kur daug kalbama apie DI sistemų derinimą ir kontroliavimą, bet dėl nuomonių skirtingumo nėra sutarimo. Žinoma, reikia ieškoti didesnės bendrystės, nes kalbama apie žmonijos ateitį, tačiau savo argumentus kelia ir tie naujovių šalininkai, kurie mėgsta pabrėžti, kad nuostatų įvairovė nėra bloga, ji skatina žinomą fizikoje kvantinį „šuolį“ į naują kokybę. Vis dėlto Bažnyčia pabrėžia tradicinių vertybių reikšmę, nes Kūrėjo duota žmogiška prigimtis nesikeičia, todėl pagrįstai siekiant pagerinti gyvenimą negalima vengti ir prasmės klausimo. Be to, naudojantis DI galimybėmis, iškilo socialinės nelygybės didėjimo pavojus, panašiai, kaip buvo plintant skaitmenizacijai: santykinai nedaug labai turtingų žmonių, vadinamųjų technofeodalų, turi išskirtinas galimybes, bet tai nereiškia, kad jie turi didesnę atsakomybę nacionalinių ar tarptautinių institucijų atžvilgiu ir gali piktnaudžiauti be engti kitus. Taigi, reikia rūpintis, kad naudojimasis dirbtiniu intelektu neskatintų žmonijos šeimos ardymo, tiek ekonominėje, tiek priėjimo prie informacijos, tiek ir sveikatos priežiūros srityje, kurioje DI vis plačiau naudojamas ir tam skiriamos milžiniškos investicijos.
Bendražmogiško gėrio prioritetai
Paklaustas apie dokumente „Antiqua et Nova“ vyraujantį teigiamą ar neigiamą vertybinį nusistatymą dirbtinio intelekto atžvilgiu, vyskupas P. Tigas sakė, jog stengtasi išlaikyti vidurio poziciją. Taip norėta būti nei pernelyg dideliais DI šalininkais, nei skelbti kažkokią žmonių santykio su robotais apokaliptinę viziją, kaip išreikšta žinomo fantastinės literatūros atstovo Aizeko Azimovo (Isaac Azimov) romanuose. Pripažįstant didelį technologijos pasiekimą, koks yra DI, vis dėlto turime pripažinti, kad jo turimas potencialas negalės išspręsti visų žmonijos problemų. Tam pati žmonija turi plėtoti Dievo suteiktą prigimtinį gebėjimą mokytis, pažinti, diegti ir vystyti naujoves, kartu iš praeitos patirties žinodami, jog nuostabios naujovės ir išradimai, ilgainiui gali tapti problemiški dėl įvairių priežasčių. Tas prieštaringumas iškyla arba dėl pačiose sistemose esančių vidinių ypatybių, arba dėl to, kad žmonės naująją technologiją gali naudoti geriems ir blogiems tikslams. Taip, pavyzdžiui, atsitiko su branduolinės energijos išgavimu, kuris panaudojamas ne tik elektros gamybai, bet ir vystant masinio naikinimo ginklą. Štai jeigu naujoji technologija vystoma ypatingoje komercinėje ar politinėje aplinkoje, pavyzdžiui, totalitarinės diktatūros sąlygomis, kaip yra komunistų valdomoje Kinijoje, tada DI gali būti naudojamas gyventojams sekti ir engti arba autoritarinės valdžios imperialistiniams tikslams, kaip yra Kremliaus režimo supančiotoje Rusijoje. Todėl Bažnyčia, objektyviai vertindama DI keliamą pažangą, nori, kad būtų užtikrinta, jog galiausiai jis būtų pajungtas geriems žmogiškiems poreikiams realizuoti, visų žmonių bendrosios gerovės naudai. Pokalbyje paminėtas žymaus amerikiečių filosofo ir architekto Bakminsterio Falerio (Buckminster Fuller) posakis apie visos technologijos pažangos priėmimą: „Mes ją vystydami turime pasirinkimą būti arba architektais, arba aukomis“. Šia prasme dokumento „Antiqua et Nova“ rengėjai kviečia žmones pasitikrinti, ar jie tikrai suvokia atsakomybę ir nori būti architektais siekiant naujosios technologijos, kad ji bus naudojama bendrajam gėriui, o ne atsitiktiniams veiksniams, komerciniams tikslams, politinės naudos siekiams. Žmonijai reikia valdyti tokius procesus, būti dėmesingiems ir užtikrinti visišką atsakomybę.
Pabrėždamas atsakomybės aktualumą, Vatikano dikasterijos vadovas pripažino, jog DI, kaip išmanus įrankis gali atlikti nepaprastus dalykus ir kaip jis tai daro ne visada galima iš karto suprasti: jis pats vysto savęs programavimo gebėjimus ir tokiu būdu tobulėja. Kadangi daugelis tos srities specialistų argumentuotai tvirtina, jog dirbtinis intelektas yra „etiškas pačiu jo sumanymu“, todėl reikia svarstyti kame yra iškylančios problemos ir sunkumai, bei kaip jų išvengti, kad nebūtų netinkamo funkcionavimo. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad naujausias ir galingiausias DI nebūtų lengvai pasiekiamas ir eksploatuojamas žmonių, kurie tikrai jį gali panaudoti blogam tikslui. Kitas svarbus dalykas yra siekimas, kad sukauptos duomenų bazės (data bases), kurios sąlygoja normalų DI veikimą, atspindėtų visą žmonijos istorinę patirtį, o ne tik tai, kas suskaitmeninta. Visumoje reikia dėti pastangas, kad dirbtinis intelektas savo veikimu atspindėtų tai, kas yra geriausia tarp mūsų, žmonių, kaip Dievo kūrinių. Visa tai pasiekti reikalinga atsakomybė ir budrumas ne tik tų, kurie projektuoja ir vysto DI, bet taip pat ir tų, kurie tuos išmanius įrankius naudoja. Didelis vaidmuo tenka ir tiems, kurie plėtoja etikos kodeksą šiomis sąlygomis, nes DI kūrėjai ir naudotojai gali kelti klausimus, kaip reikia elgtis, kad dirbtinis intelektas nekeltų pavojaus ir tikrai tarnautų plačiajai bendruomenei. Jie turi gauti patikimus paaiškinimus, kad vietinės bendruomenės prisiimtų kolektyvinę atsakomybę dėl DI etinio patikimumo visuose lygiuose bei pasaulio vietose. Baigdamas interviu, vyskupas P. Tigas ypač atkreipė dėmesį į katalikiškų universitetų galimą neeilinį indėlį įnašą šioje srityje, nes jų mokslinius kolektyvus sudaro kvalifikuoti humanitarinių ir gamtos mokslų specialistai kartu su teologais. Jie gali vesti tarpdisciplinarinį dialogą bei bendrauti, kad būtų užtikrintas teisingas ir atsakingas DI kūrimas ir naudojimas bendrojo gėrio labui, papildant žmogaus intelektą, kurio pakeisti negali jokia technologija.
Prasmingi Popiežiaus linkėjimai
Kaip jau buvo pranešta, popiežius Pranciškus savo įžvalgas dirbtinio intelekto kūrimui ir naudojimui dar kartą priminė laiške Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron), vasario mėnesį Paryžiuje surengusiam „Aukščiausio lygio susitikimą dėl veikimo dirbtinio intelekto atžvilgiu“ („Sommet pour l‘action sur l‘intelligence artificielle“). Į pirmąjį tokio pobūdžio pasaulinį suvažiavimą susirinkę įvairių šalių politikai, mokslininkai, technologinių ir verslo bendrovių vadovai ir žymūs visuomenės veikėjai svarstė apie DI įtaką socialiniams santykiams, informacijai, švietimui, kitoms žmonių gyvenimo ir veiklos sritims. Sveikindamas šią „pagirtiną iniciatyvą“, Šventasis Tėvas laiške priminė, kaip jis, praėjusių metų vasarą dalyvaudamas šiai temai skirtoje pagrindinių valstybių, vadinamosios G7 grupės, vadovų Italijoje vykusioje sesijoje, savo kalboje pabrėžė neatidėliotiną poreikį tinkamai kontroliuoti DI programų pasirinkimą, kad šis naujasis įrankis nekeltų grėsmės žmogaus orumui. Reikia dėti drąsias ir ryžtingas politines pastangas, kad žmonija būtų apsaugota nuo tokio dirbtinio intelekto naudojimo, kuris apribotų mūsų pasaulėžiūrą tik skaičiais išreikšta tikrove. Jos vaizdas, uždarytas į iš anksto nustatytų kategorijų „aptvarą“, atskirtų kitų tiesos formų raišką, primesdamas nuskurdintus ir suvienodintus antropologinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius modelius. Pabrėždamas, jog negalima atmesti žmogiško jausmų pasaulio, popiežius Pranciškus priminė, kaip naujausioje savo enciklikoje „Dilexit Nos“ pabrėžta, kad algoritmų veikimą reikia susieti su „širdies galios“ koncepcija. Ją suformulavo didysis prancūzų katalikų mokslininkas ir filosofas Blezas Paskalis (Blaise Pascal, 1623–1662), kuris teigė, jog žmogaus protas nepajėgus atsakyti į daugelį egzistencijos klausimų, be širdies išminties dalyvavimo. Šventasis Tėvas savo ruožtu teigia, kad jeigu dirbtiniai algoritmai gali būti naudojami manipuliavimui ir klaidinimui, tuo tarpu „širdis“, suprantama, kaip mūsų giliausių ir autentiškų jausmų buveinė, niekada negali apgauti. Paryžiaus viršūnių susitikimo dalyvių jis prašė nepamiršti, kad „širdis“ gali atskleisti mūsų egzistencijos prasmę, kaip yra sakęs kitas žymus prancūzų filosofas ir rašytojas Žakas Maritenas (Jacques Maritain, 1882–1923): „Meilė vertingesnė už protą“ (l‘ amour vaut plus que l‘ intelligence“).
„Jūsų pastangos, brangūs bičiuliai, yra puikus sveikos politikos pavyzdys, kuriuo technologinės paieškos pateikiamos platesniame kontekste, siekiant bendrojo gėrio“, – rašė popiežius Pranciškus. Jo įsitikinimu šis siekis yra atviras įvairioms galimybėms, kurios neslopina žmogiško kūrybingumo, pažangos idealų ir veikiau nukreipia šią energiją naujais kanalais. Dirbtinis intelektas tokiu būdu gali tapti galingu ginklu rankose tų mokslininkų, kurie bendradarbiauja ieškodami novatoriškų ir kūrybingų sprendimų, skatindami žemės, mūsų bendrų namų, ekologinį tvarumą, atsižvelgiant į didelį energijos vartojimą veikiant DI sąlygotai infrastruktūrai. Šventasis Tėvas priminė savo kreipimąsi 2024 metų Pasaulinei taikos dienai, kurio tema buvo skirta dirbtiniam intelektui, prašant, kad debatuose apie jo reguliavimą būtų girdimas visų suinteresuotų balsas, įskaitant vargšus ir marginalizuotus, kurie dažniausiai negirdimi priimant globalinius sprendimus. Reikia sukurti viešojo intereso platformą, kad kiekviena tauta ir visi socialiniai sluoksniai vystant DI galėtų rasti galimybę savajai pažangai, saugant vietines kultūras, kalbas ir nacionalines tradicijas. Tik tada kiekviena planetos tauta galės prisidėti kaupiant dirbtinio intelekto vartojamus duomenis, o jis atspindėtų mūsų žmonijos šeimos svarbiausią požymį – tikrą įvairovės turtingumą. Baigdamas pastabas popiežius Pranciškus priminė pastarąjį Tikėjimo mokymo dikasterijos ir Kultūros ir švietimo dikasterijos parengtą dokumentą „Santykis tarp dirbtinio dokumento ir žmogaus intelekto“, kuriame aptariami ypatingą susirūpinimą keliantys dalykai. Tačiau kiekvienu atveju esminis ir toliau lieka žmogaus klausimas, tai yra, kaip rašė popiežius Šv. Jonas Paulius II savo enciklikoje „Redemtor Hominis“, reikia klausti ar visoje technologijos pažangoje „žmogus, kaip toks, tampa tikrai geresnis, dvasiškai labiau subrendęs, suvokiantis savo orumą, labiau atsakingas, atviresnis kitiems, ypač silpniesiems ir reikalingiems pagalbos“. Taigi, mūsų pagrindinis iššūkis visada liks žmonija ir to niekada nereikėtų pamiršti kuriant bei naudojant naująsias technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, savo laiške pabrėžia Šventasis Tėvas.
„XXI amžius“, 2025 m. kovo 7 d., nr. 9–10 (2622–2623)