Dovana bibliotekai – 80 karininko darytų fotografijų

Istorikė, paveldosaugininkė Rūta Trimonienė Kultūros paveldo departamento Paveldosaugos bibliotekai dovanojo 80 savo senelio, tarpukario Lietuvos karininko Medardo Vasiliausko (1910–1944) darytų nuotraukų. Jose – 1930–1940 metais užfiksuoti įvairūs paveldo objektai: Gelgaudiškio, Jurbarko, Paežerių, Bervederio, Kaimelio ir kiti dvarai, Raudonės, Klaipėdos, Plokščių vietovės.Tai labai vertingos fotografijos, liudijančios, kaip paveldo objektai atrodė seniau. Kaip pasakojo KPD Paveldosaugos bibliotekos Dokumentų fondo vyriausioji archyvarė Irena Galvydytė, į Departamentą jau kreipėsi asmuo, ieškantis nuotraukų, galinčių padėti restauruojant Kaimelio dvarą Šakių rajone. Jam svarbu buvo sužinoti, kaip atrodė dvaro langai.

Medardas Vasiliauskas gimė 1910 m. kovo 29 d. (pagal naująjį kalendorių – balandžio 11 d.) Rygoje (Latvija) Kazimiero Vasiliausko ir Marijos Giedraitytės šeimoje. Kartu su tėvais gyveno Kalvarijoje (Suvalkų gubernija), kur tėvas dirbo kelių tiesimo inžinieriumi. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais, teta Stase Giedraityte ir seserimi Danute (g. 1913 m.) gyveno Kazanėje, kur tėvas dirbo gubernijos jaunesniuoju architektu, vėliau apygardos butų valdybos kariniu inžinieriumi, taip pat dėstė Kazanės politechnikos ir evakuotoje Vilniaus chemijos-technologijos mokykloje. 1918 m. vasarą šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Tėvas dėstė statybinę mechaniką Aukštųjų kursų (vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto) Technikos skyriuje. 1920 m. gimė brolis Gediminas, 1923 m. – sesuo Marija. Šeima įsikūrė nuosavame name Aukštojoje Fredoje. Šalia gyveno profesoriai Steponas Kolupaila, Jonas Šimoliūnas, Pranas Jodelė, Kazimieras Grybauskas, Pranas Mažylis, Steponas Kairys ir kt.

1930 m. M. Vasiliauskas baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją. Studijavo VDU Technikos fakultete architektūrą. 1931 m. rugsėjo 16 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, kurią baigė 1933 m. rugsėjo 15 d. (XV laida). Jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Tarnavo Kaune 5-ojo pėstininkų DLK Kęstučio pulko 8-osios kuopos būrio vadu. 1934 m. liepos 12 d. paskirtas 2-osios kuopos būrio vadu, 1936 m. gegužės 14 d. – ryšių kuopos būrio vadu. 1936 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1937 m. gegužės 3 d. prie Karo technikos valdybos baigė 6 mėn. ryšių kursus ginklų rūšių karininkams. Nuo 1938 m. rudens pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje. 1939 m. spalio 7 d. paskirtas ryšių kuopos vyr. karininku ir tų pačių metų lapkričio 28 d. perkeltas į 2-ąją kuopą.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 30 d. Liaudies kariuomenės Įsakymu Nr. 104 perkeltas į karo aviaciją. Tarnavo Karo aviacijos štabe karo žvalgu, nes buvo geras fotografas, vėliau – 9-osios eskadrilės technikos karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 4 d. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 29-osios aviaeskadrilės jaunesniuoju fotogrametristu-dešifratoriumi. Nuo 1940 m. balandžio 23 d. iki gegužės pradžios buvo karininkų kursuose Jaltoje. Kelionės metu rašė dienoraštį. Kai sugrįžo iš Jaltos, buvo paskirtas Ukmergės karo miestelio komendantu. 

Žmonos liudijimu 1941 m. birželio 14 d. rytą iš namų buvo išvežtas į manevrus. Su savimi tepasiėmė jau minėtą dienoraštį, fotokamerą „Roleiflex“ ir asmeninius daiktus: auksinį laikrodį ir portsigarą. Tačiau tai buvo suėmimas. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 m. lapkričio 25 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 3 metams. 1944 m. ištremtas į Parbigą, Tomsko sr. Ten 1944 m. rugsėjo 12 d. mirė greitąja džiova ant krikšto mamos (tetos) Stasės Giedraitytės-Šakenienės (LR valstybės kontrolieriaus Konstantino Šakenio žmonos) rankų. Yra žinoma, kad ant kapo buvo įrengtas Parbigo miesto parkas. Brolio Gedimino ir marčios Marijos Vasiliauskų rūpesčiu Kaune Petrašiūnų kapinėse ant tėvų prof. Kazimiero ir Marijos Vasiliauskų kapo pastatytame antkapiniame paminkle yra iškaltas tekstas: „Karininkas, žuvęs Sibire / Medardas Vasiliauskas / 1910–1944“.

Nuo 1937 metų buvo Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narys. Nuotraukas publikavo „Karde“, „Naujojoje Romuvoje“. Apdovanotas Šveicarijoje leidžiamo Tarptautinės fotografų sąjungos žurnalo „Camera“ diplomu. Dalyvavo 1933 1933, 1935–38 ir 1940 metų Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodose. 

Žmona – Pranciška Ona Sofija Skomskaitė (g. 1908 m.) baigė lenkų mergaičių gimnaziją Kaune, VDU Gamtos fakultetą. Botanikė. Nuo 1946 m. dirbo mokytoja Vilkijoje (Kauno aps.). Mičiurininkė – jos užveistas mokyklos sodas Vilkijoje išlikęs iki šių dienų. 1960 m. vasarą apsigyveno Vilniuje. Vadovavo Jaunųjų gamtininkų stočiai. Vėliau dėstė gamtos mokslus lietuvių ir lenkų kalbomis Jeruzalės vid. mokykloje. Lietuvos gėlininkų draugijos narė. Mirė 1983 m. Vilniuje. Palaidota Naujosios Vilnios kapinėse. Sūnus Vytautas Kazys Vasiliauskas gimė 1934 m. gruodžio 15 d. Kaune. 1952 m. baigė Vilkijos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, kurį baigė 1957 m. Geologas. Dirbo LTSR Mokslų Akademijos Geologijos-geografijos institute. Devono laikotarpio tyrinėtojas. Mokslų kandidatas. Vėliau dirbo Visasąjunginiame „Termoizoliacijos“ institute Vilniuje. Mirė 1992 m. sausio 12 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Pagal Genocid.lt

„Už laisvę“, 2024 m. rugpjūčio 23 d., nr. 3 (48)