Dvasininkų gretas papildė naujas kunigas

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventės dieną, dar nepamiršus per Šv. Antaną skambėjusių vyskupijos šimtmečio jubiliejaus džiugesio varpų, Vilkaviškio Katedroje vyko kitos svarbios apeigos. Vyskupas Rimantas Nor­vila kunigystės šventimus suteikė diakonui Sauliui Skomantui. Šv. Mišias ir šventinimo apeigas tie­sio­giai transliavo „Marijos radijas“.

Nors tai buvo pirmadienis, darbo diena, bet susirinko nemažai žmonių iš įvairių parapijų. Išskirtina tai, kad šiose iškilmėse dalyvavo ir šv. Mišias aukojo keturi vyskupai (Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas) bei per 40 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų.

Šv. Mišių įžangoje vysk. R. Norvila sveikino visus Vilkaviškio vyskupijos kunigus, kurie Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje (birželio 29 dieną) kunigystei buvo pašvęsti prieš 20 metų.

Vilkaviškio Katedroje paskutinį kartą birželio 29 dieną naują kunigą šventino 2020 metais. Pernai Katedra taip pat gyveno išskirtinės šventės nuotaika: liepos 5 dieną kunigiškajai tarnystei buvo pašventintas Rolandas Judeikis. Kunigas Rolandas šiuos prabėgančius metus tarnavo vikaru Vilkaviškio parapijoje, vyskupijos Katedroje. Šiandien jis paklūsta naujausiam vyskupo dekretui, kuriuo siunčiamas tarnystei į kitą parapiją. Kun. Rolandas Judeikis atleidžiamas iš Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonu su pareiga aptarnauti Piliuonos koplyčią. Taip pat skiriamas padėti sielovados tarnystėje Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijoje.

Neopresbiteris kun. Saulius Skomantas skiriamas Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos vikaru. Vilkaviškio parapija ir Katedra gauna dar vieną vikarą. Juo skiriamas kun. Vitalij Volodkovič, lig šio tarnavęs klebonu Pakuonio parapijoje ir talkinęs sielovadoje Prienų tikintiesiems.

Šventinimų iškilmių homilijoje vysk. Rimantas Norvila pirmiausia pasidžiaugė kunigystės dovana Bažnyčiai. Mūsų dienomis šventimai – ne kasmetinė tradicija, o juk prieš keliolika metų tai būdavo kasmetinis seminarijos „derliaus nuėmimas“. Kvietė susirinkusiuosius melsti naujajam kunigui visokeriopos palaimos, gausių kunigiškajai tarnystei reikalingų malonių. Linkėjo, kad jam šventieji apaštalai Petras ir Paulius būtų mokytojais ir įkvėpėjais, palaikytojais. Juk šie šventieji kiekvienas savitai palaikė ir palaiko Kristaus įkurtą Bažnyčią, abu vienas kitą papildo savo uolumu, pasišventimu. Nors Petras ir Paulius buvo labai skirtingi žmonės, tačiau per juos veikė tas pats per Kristų gautas pašaukimas ir visiškas atsidavimas apaštališkajai tarnystei. Jėzaus pašaukti jie ieškojo ne savo naudos, garbės, o siekė visokeriopos Bažnyčios gerovės, sielų išganymo. Jų pavyzdys moko ištikimybės, misionieriško uolumo, o viena ir kita yra svarbu kunigui. „Mielas broli Sauliau, ir tu, pasitikėdamas Viešpačiu, stenkis su apaštališku uolumu visų pirma ieškoti ne savo garbės, bet tarnauti Dievo tautai… Žvelgdamas į Nukryžiuotąjį Kristų, drąsiai priimk išbandymus, kurių vieną kitą pridės žmonės, gyvenimo aplinkybės. Pridės tam, kad ugdytumeisi uolumą ir pripažintum Dievo gailestingumą…“ – kalbėjo vyskupas, linkėdamas, kad naujojo kunigo kelionę, nuoširdžias pastangas laimintų Dievas. 

Vysk. R. Norvila kreipėsi ir į visus tikinčiuosius su prašymu savo malda palaikyti visus dvasininkus. Gera valia, bendro tikėjimo solidarumas, ypač svarbūs sunkesniais gyvenimo momentais. Taip pat kvietė melsti naujų pašaukimų kunigystei.

Po šventimų iškilmių naujasis kunigas pirmiausiai dėkojo savo mamai už palydėjimą ir palaikymą siekiant kunigystės, po to seminarijos vadovybei, savo kelyje sutiktiems kunigams ir visiems, kurie savaip palaikė ir supranta jo pasirinkimą.

Šventimų atminčiai liko bendra nuotrauka su iškilmėse dalyvavusiais dvasininkais ir brangiausiu žmogumi – mama.

Birutė Nenėnienė

„Katalikas“, 2026 m. liepos 10 d., nr. 13 (496)