Dvi dienos kunigui kankiniui atminti
Europoje
Sukako 10 metų nuo Prancūzijos ir viso pasaulio katalikus sukrėtusio įvykio – 2016 m. liepos 26 d., aukodamas ryto Mišias Prancūzijos Normandijos regiono Sent Etjen diu Ruvre Šv. Stepono parapijos bažnyčioje, prie altoriaus buvo nužudytas 85 metų kunigas Žakas Amelis (Jacques Hameli).
Žinia apie žmogžudystę popiežių Pranciškų pasiekė Krokuvoje, kur jis dalyvavo tomis dienomis vykusiosiose Pasaulio jaunimo dienose. Pranciškus pasmerkė išpuolį, o po kelių savaičių, rugsėjo 14 dieną, Šv. Mortos namų koplyčioje aukojo gedulingas Mišias, kuriose dalyvavo nužudyto kunigo artimieji ir Ruano arkivyskupijos piligrimai. Tą dieną Popiežius ištarė žodžius, kurie labai padrąsino Ruano arkivyskupijos bendruomenę pradėti nužudytojo kunigo beatifikacijos bylą. „Jis yra kankinys. O kankiniai yra palaimintieji“, – sakė popiežius Pranciškus.
Popiežius Pranciškus kunigą kankinį apibūdino kaip gerą, romų, brolišką žmogų, visuomet siekusį taikos su visais. Jis buvo nužudytas atlikdamas patį švenčiausią kunigo tarnystės veiksmą – aukodamas Kristaus auką. Pasak popiežiaus Pranciškaus, ši žmogžudystė buvo dar vienas tos pačios krikščionių persekiojimo grandinės epizodas, kuri šiandien driekiasi per daugelį pasaulio šalių, kur tikintieji žudomi vien dėl to, kad neišsižada Kristaus.
Praėjus metams po kunigo Ž. Amelio nužudymo, 2017 m. liepos 26 d., buvo surengtas iškilmingas minėjimas. Bažnyčioje, kurioje buvo nužudytas kunigas, Mišias aukojo Ruano arkivyskupas Dominikas Lebronas (Dominique Lebrun). Pasak jo, Ž. Amelis nebuvo garsus pamokslininkas ar visuomenės veikėjas. Jo šventumas skleidėsi per paprastą kasdienę kunigo tarnystę. Arkivyskupas ragino neapsiriboti vien kunigo kankiniškosios mirties faktu, neromantizuoti pačios kankinystės, bet įsiklausyti į tai, ką šis kunigas savo gyvenimu norėjo perduoti: ištikimybę Evangelijai, nuolankumą ir kasdienį tarnavimą. Ruano arkivyskupas ta proga pasidalijo su tikinčiaisiais džiaugsmu, kad popiežius Pranciškus leido pradėti nužudytojo kunigo beatifikacijos bylą nelaukiant kanonų teisėje įprastai reikalaujamų penkerių metų nuo kandidato į palaimintuosius mirties. Tokia išimtis naujausiais laikais buvo suteikta tik keliais atvejais. Be kunigo Ž. Amelio, ši privilegija buvo suteikta Jonui Pauliui II ir Kalkutos Motinai Teresei. Tai rodė, kokią reikšmę popiežius Pranciškus teikė kunigo Ž. Amelio liudijimui ir kankinystei.
2017 metais Ruano arkivyskupijoje pradėtas diecezinis tyrimas truko iki 2019 metų pavasario. Per mažiau nei dvejus metus buvo surengti 66 tribunolo posėdžiai. Buvo apklausti penki žmogžudystės liudininkai, apie 50 žmonių – kunigo artimieji, sesuo, draugai, parapijiečiai ir broliai kunigai – davė parodymus apie jo gyvenimą bei dvasinį palikimą. Tyrėjai nagrinėjo ne tik paties nužudymo aplinkybes, bet ir Ž. Amelio gyvenimą, jo krikščioniškų dorybių praktiką, šventumo garsą bei tikinčiųjų liudijimus apie jo užtarimu gautas malones. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir kunigo paliktam rašytiniam palikimui. Arkivyskupijos paskirti teologai ištyrė daugiau kaip 650 dokumentų – parapijos biuleteniuose skelbtus tekstus ir homilijas. 2019 m. kovo 9 d. diecezinė beatifikacijos bylos fazė buvo iškilmingai užbaigta. Visa medžiaga buvo perduota Šventųjų skelbimo kongregacijai Romoje.
Kunigo Ž. Amelio atminimas pagerbiamas ir Romos Šv. Baltramiejaus bazilikoje, kurioje yra sukauptos naujųjų laikų kankinių ir herojiškų tikėjimo liudytojų relikvijos. Šiai bažnyčiai buvo perduotas nužudytojo kunigo brevijorius.
Nors kunigą Ž. Amelį nužudė su islamu save siejusios fundamentalistinės ideologijos apakinti jaunuoliai, jo kankinystė, paradoksaliai, ne pablogino krikščionių ir musulmonų santykius, bet priešingai – prisidėjo prie jų gerinimo. Šiomis dienomis, kai minimos kunigo nužudymo 10-osios metinės, Prancūzijoje kartu su malda ir kitais kankiniui atminti skirtais renginiais organizuojami ir krikščionių dialogui su musulmonais skirti susitikimai.
Pasak Prancūzijos vyskupų konferencijos tarybos ryšiams su musulmonais vadovo dominikono t. Žano Fransua Buro (Jean-François Bouro), buvo baiminamasi, kad kunigo Ž. Amelio nužudymas gali labai pabloginti krikščionių ir musulmonų santykius, bet iš tiesų įvyko visiškai priešingas dalykas – tas tragiškas įvykis tapo svarbiu postūmiu dialogui, kuris jau buvo prasidėjęs gerokai anksčiau. „Dialogas tarp krikščionių ir musulmonų Prancūzijoje neprasidėjo 2016 metais. Jis buvo kuriamas nuo praėjusio amžiaus vidurio, o po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke atsirado stiprus poreikis geriau suprasti terorizmo reiškinį ir jo santykį su islamu“, – kalbėjo prancūzas dominikonas Ž. F. Buro kunigo Ž. Amelio mirties 10-ųjų metinių proga Vatikano radijui duotame interviu. Anot jo, po kunigo Ž. Amelio nužudymo ne tik Prancūzijos katalikai, bet ir daugelis musulmonų išgyveno rimtą sukrėtimą. Į Prancūziją atvyko aukšto rango musulmonų delegacijos, kurios susitiko su katalikų vyskupais, reiškė užuojautą ir aiškiai smerkė teroro aktą. Net Pasaulio musulmonų lygos vadovas apsilankė kunigo nužudymo vietoje ir dalyvavo atminimo vakare kartu su vietos arkivyskupu. Tragedija paskatino ir paprastų žmonių iniciatyvas. Daug musulmonų lankė kunigo kapą, nešė gėles. Ypatingu simboliu tapo iš Komorų kilusio musulmono nutapytas Ž. Amelio portretas, padovanotas jo parapijai, pasakojo tėvas Ž. F. Buro.
Kalbėdamas apie Bažnyčios reakciją po išpuolio, dominikonas primena, kad buvo prašoma nesmerkti visų musulmonų. Negalima kaltinti visų musulmonų už kunigo Ž. Amelio mirtį ar už kitus teroro aktus, kuriuos įvykdė žmonės, pasidavę pražūtingai ideologijai. Pasak Prancūzijos vyskupų konferencijos tarybos ryšiams su musulmonais vadovo, tą patį stengiamasi daryti ir šiandien – skatinti žmones nesiizoliuoti vieniems nuo kitų, atmesti išankstinius neigiamus nusistatymus, kalbėtis, stengtis vieniems kitus geriau pažinti ir suprasti.
Kunigo nužudymo 10-osios metinės pažymėtos dvi dienas trukusiais renginiais. Liepos 25-osios rytą parapijoje, kurioje kunigas Ž. Amelis tarnavo ir buvo nužudytas, vyko konferencija „Katalikai ir musulmonai. Ugdyti sambūviui“. Kunigo mirties sukakties proga į Normandijos miestelį atvykę žmonės visą dieną, lydimi vietos parapijiečių savanorių, galėjo lankyti Šv. Stepono bažnyčią ir kunigo Ž. Amelio namus. Vakare Ruano katedroje buvo surengtas koncertas ir atidaryta kunigui Ž. Ameliui skirta paroda.
Sekmadienį buvo aukojamos Mišios Šv. Stepono parapijos bažnyčioje, prie to paties altoriaus, prie kurio kunigas Ž. Amelis buvo nužudytas. Joms vadovavo Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas Marselio arkivyskupas kardinolas Žanas Markas Avelinas (Jean-Marc Aveline). Popiet surengtas pasaulietinis kunigo Ž. Amelio atminimo pagerbimas, per kurį kalbėjo vietos savivaldybės, Normandijos regiono ir Prancūzijos valstybės institucijų atstovai. Galiausiai minėjimas buvo užbaigtas malda prie kunigo Ž. Amelio kapo.
„Mylintiems Dievą viskas išeina į gera“ (plg. Rom 8, 28), – šiais šv. Pauliaus žodžiais kardinolas Ž. M. Avelinas kreipėsi į Sent Etjeno diu Ruvre bažnyčioje aukotų Mišių dalyvius ir visą Prancūziją, mat Mišias tiesiogiai transliavo televizija. Kardinolas priminė, kad 2015 ir 2016 metais Prancūzijoje įvyko keli kruvini teroristiniai išpuoliai, atnešę daug skausmo, išgąsdinę šalies gyventojus, o kai kuriuos gal net paskatinę abejoti darnios visuomenės ateitimi. Tačiau po kunigo Ž. Amelio mirties teroristinis smurtas liovėsi. Tarsi Dievas būtų išgirdęs paskutinius prieš mirtį kunigo ištartus žodžius: „Eik šalin, šėtone!“ Tai buvo ne magiška formulė, bet tikėjimo išpažinimas. Prieš 10 metų įvykusį blogį Dievo malonė pavertė gėriu. Kardinolas prisiminė, jog tuometinis miestelio meras baiminosi, kad Sent Etjen miestelio vardas ilgam bus suteptas, siejamas su jame įvykdytu teroro aktu. Tačiau iš tikrųjų šis miestelis tapo vieta, kur meilė nugalėjo blogį, kalbėjo kardinolas.
Pagal Vatican News
„Kristus ir pasaulis“, 2026 m. rugpjūčio 7 d., nr. 15 (242)