Europos Sąjungos vyskupų susitikimas su Popiežiumi

Popiežius Leonas XIV privačioje audiencijoje priėmė Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) prezidiumą: pirmininką italą vyskupą Marianą Kročiatą (Mariano Crociata), keturis vicepirmininkus ir generalinį sekretorių su jo padėjėju. Gegužės 21 dienos susitikime dalyvavo ir Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Europos Sąjungoje filipinietis arkivyskupas Bernarditas Kleopas Auza (Bernardito Cleopas Auza). 

Apie vykusį pokalbį ir aptartus klausimus „XXI amžiui“ pasakoja vienas iš šiame susitikime dalyvavusių COMECE vicepirmininkų Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA.

COMECE turbūt vienintelė tar­ptautinė bažnytinė struktūra su kurios vadovybe Šventasis Tėvas du kartus susitiko pirmaisiais savojo pontifikato metais. Ar tai rodo jo ypatingą vyskupų glaudžių ryšių su Europos Sąjungos institucijomis pripažinimą, kas yra pavyzdys kitiems žemynams ir valstybėms?

Vatikanui ir Šventajam Tėvui se­nasis žemynas –  Europa, be abejo, labai svarbus. Nežiūrint sekuliarizmo tendencijų šiandieninėje Europoje, jos žmonių mentalitetas, vertybės, kultūra, tradicijos per ištisus amžius buvo auginamos ant krikščioniškų pamatų. Gerosios Naujienos skelbimas Europai daugeliu amžių buvo svarbi misija tiek jos viduje, tiek ir kituose, ypač mažai išsivysčiusiuose kraštuose. Ankstesniais amžiais iš Europos į daugelį šalių vyko misionieriai, kurių tikslai skyrėsi nuo kolonizatorių tikslų. Juos ne tik saistė krikščioniška moralė, bet ir buvo svarbus geras išsilavinimas, krikščioniškos vertybės, doras gyvenimas. Todėl, skirtingai nuo kai kurių kolonizatorių, jų misija nešė gerus dvasinius ir žmogiškos veiklos vaisius. Europa tada kartu į platųjį pasaulį nešė ir Krikščionišką mintį, ir atpirkimo viltį, ir didžiausius to laiko civilizacijos pasiekimus mokslo, etikos, medicinos ir daugelyje kitų sričių. Ir šiandien daugelyje neturtingų pasaulio šalių švietimas, medicinos pagalba labai palaikoma tiek misionierių iš Europos, tiek ir Europos Sąjungos įvairių iniciatyvų. 

Šiandien Europos ir kartu viso pasaulio religinė situacija labai skirtinga nuo ankstesnių amžių. Tačiau Europos vaidmuo įvairiapusiškai išlieka reikšmingas. Europos Sąjunga (ES) šiuo metu yra viena didžiausių, labiausiai užsiangažavusių pasaulyje struktūrų palaikyti socialinį teisingumą, padėti siekti ekonominio augimo, taikingo sugyvenimo įvairiuose pasaulio regionuose. Ji teikia daug humanitarinės, socialinės pagalbos. Taip pat ir Europos Sąjungos politinė, administracinė struktūra yra, galėtume sakyti, ne išnaudojanti, turinti daug valdžios ir interesų pusiausvyros. Kitaip tariant – tai gana unikalus ir geras taikingo ir solidaraus sugyvenimo tarp valstybių tarp kultūrų pavyzdys, nežiūrint kai kada ir biurokratiško, lėto šio modelio veikimo. 

Europos Sąjungoje pagal Lisabonos sutarties 17 straipsnį taip pat numatytas skaidrus ir atviras dialogas su religinėmis bendruomenėmis. Visa tai leidžia ir skatina ir Katalikų Bažnyčią taip pat palaikyti dialogą su ES pagrindinėmis institucijomis. COMECE tokį dialogą siekia palaikyti ir su ES Komisija bei par­la­men­tu. 

Kaip pokalbyje su Popiežiumi įvertintas Bažnyčios indėlis Europos Sąjungos socialiniam ir politiniam gyvenimui, skatinant vertybinį požiūrį ir bendrystę sie­kiant mūsų žemyno tautų darnaus sambūvio ir bendrojo gėrio?

Susitikime pirmiausia Šventasis Tėvas Leonas XIV paminėjo, jog šiandieninėje Europoje turime pastebėti ne tik problemas bei iššūkius, bet ir daugelį vilties ženklų. Be abejo, socialiniai, vertybiniai, šeimos, migrantų padėties klausimai Bažnyčiai rūpi, nuo jų negalime nusišalinti. Šiuo metu ir taikos Europoje aktualija labai svarbi. Pagal ES veikimo modelį įvairios bendruomenės, iniciatyvos gali teikti pasiūlymus, kelti aktualius klausimus Sąjungos erdvėje. Ir mūsų komisija – COMECE – nuolat tiek Europos Sąjungos Parlamentui, tiek Europos Komisijai raštu teikia pasiūlymus pastabas įvairiais svarstomais klau­simais. Ne visada jie sulaukia pakankamo dėmesio, daug lemia politinės tendencijos, bet vis gi neliekame nepastebėti. 

Atskirose ES šalyse Vyskupų konferencijos irgi palaiko vienokius ar kitokius santykius su valstybėmis, pasisako svarbesniais visuomenei klausimais. 

Ar nebuvo išreikštas susirūpinimas dėl pastaruoju metu sustiprėjusios socialinės nelygybės ir politinio populizmo, kuris kelia pavojų „Europos projektui“, skirtam plėsti žemyno tautų vienybę, dialogą ir taiką?

Socialiniai klausimai mums labai svarbūs. Nuolat sekame jų raidą. Apskritai Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas pasaulyje pripažįstamas kaip viena labiausiai išvystytų šioje srityje doktrinų. Ne visada politikai į ją įsiklauso, ne visada pakanka to mokymo pažinimo, bet jis vis dėlto, galime sakyti, nelieka be atgarsio. Susitikime aptarta ir politinio populizmo tema, ji ES šiuo metu kai kuriuose regionuose ypač aktuali – ar tai būtų rinkimų vajus, ar migracijos problemų aptarinėjimas, ar kažkur suvešėjusios nacionalizmo apraiškos. Pačios ES pamatų, taikaus sugyvenimo šios tendencijos kol kas neklibina, bet, žinoma, jos negali likti be dėmesio, be įvertinimo. Taikos tema be abejo šiuo metu išlieka didžiausia aktualija. 

Pastaruoju metu labiau išryškėjus religijos laisvės pažeidimams pasaulyje, Europos Sąjunga paskyrė specialų pasiuntinį šioms problemoms tirti už ES ribų. Tačiau COMECE siūlo, kad būtų paskirtas koordinatorius kovai su antikrikščioniškomis apraiškomis ir pačioje Europos Sąjungoje. Ar šis klausimas svarstytas audiencijoje pas popiežių Leoną?

Šių paskyrimų svarba buvo pristatyta mūsų komisijos. Religijos laisvės, krikščionių diskriminacijos ar net persekiojimo apraiškas matome kaip vis stiprėjančią aktualiją, ypač kai kuriose atskirose pasaulio šalyse. Antikrikščioniškų tendencijų atsiranda ir pačioje ES. Tikimės jog šių klausimų kėlimas Europoje turės atgarsį.

Pranešama, kad Šventajam Tėvui siūlyta 2027 metų rudenį Vatikane surengti naują tarptautinį kongresą „Europos permąstymas“ („Rethinking Europe“), praėjus dešimčiai metų po pirmojo tokio plataus dėmesio susilaukusio renginio, dalyvaujant popiežiui Pranciškui. Kokia buvo popiežiaus Leono XIV nuomonė apie šiuos siūlymus dėl mokslo, politikos ir Bažnyčios lyderių susitikimo apsvarstyti naujus iššūkius (demografija, ekologija, kariniai konfliktai ir kt.)?

Prieš dešimtmetį vykęs kongresas pritraukė grupę garsiausių to meto Europos politinių, religinių, mokslo lyderių, kultūros žmonių. Vyko labai sėkminga diskusija apie Europos dabartį ir ateitį. Popiežiui pristatėme šią idėją, sulaukėme visokeriopo palaikymo ir tikimės jog, kaip prieš 10 metų popiežius Pranciškus dalyvavo šioje iniciatyvoje, taip ir popiežius Leonas XIV apsilankys šiame forume ir tars žodį. Per dešimtmetį Europoje įvyko daug pasikeitimų, tad tokio kongreso organizavimas, manome, bus labai naudingas ir prasmingas.

Informuojama, kad praėjusio vizito Vatikane metu COMECE prezidiumo nariai susitiko su Žmogaus integralios pažangos skatinimo bei Kultūros ir švietimo dikasterijų vadovais, su jais nagrinėti migrantų ir pabėgėlių, jaunimo ugdymo ir dirbtinio intelekto keliami iššūkiai Europos Sąjungoje. Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie tuos svarstymus ir padarytas išvadas?

Svarbiausi klausimai – taika, įvairūs procesai Europos šalių visuomenėse, šiandienos kultūros apraiškos, švietimas, Bažnyčios misija, žmogaus orumas, pagarba gyvybei, žmogaus teisės, politinės aktualijos. Taip pat turėjome atskirus susitikimus su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu (Pietro Parolin) ir su sekretoriumi santykiams su valstybėmis Polu Galageriu (Paul Gallagher), kuris netrukus lankysis Lietuvoje.

Turbūt audiencijoje pas popiežių Leoną XIV patvirtinta Eu­ropos Sąjungos vyskupų vie­nybė su jo mokymu, liudijimu bei iniciatyvomis įvairiose bažnytinio ir socialinio gyvenimo srityse. Kokiems Šventojo Tėvo veiklos sprendimams pirmaisiais jo pontifikato metais Europos ganytojai labiausiai pritarė?

Pajuokausiu, neprieštaravom jokiems popiežiaus Leono XIV sprendimams... Iš tikrųjų siekiame bendradarbiavimo su Šventuoju Sostu ir dėl to lankomės pas Popiežių, susitinkame su kitais svarbiais Popiežiaus bendradarbiais Vatikane. Pirmaisiais pontifikato metais regime pasvertą, brandžią Leono XIV laikyseną, nuoseklų veikimo pobūdį, šiuo metu labai tinkamą Bažnyčioje. Vie­neri metai dar nėra labai ilgas laikas pontifikatui. Tikimės tokios laikysenos ir toliau. Be abejo, gyvenimas padiktuos kai kada ir sudėtingesnę Popiežiaus darbotvarkę, rei­ka­lau­jan­čią skubesnių sprendimų. Linkime ir meldžiame jam įžvalgumo, reikiamos išminties, Šventosios Dvasios vedimo. Ne visada popiežių sprendimai tai dienai atrodo tobuli, tačiau po kurio laiko pasirodo kaip buvę savalaikiai ir geriausi tam momentui. Žvelgiant iš viso pasaulio, iš visos Bažnyčios perspektyvos, dažnai geriau matosi visa Bažnyčios gyvenimo ir misijos visuma, nei vertinant įvykius ar problemas regioniniu mas­tu. Tad norisi ir mums visiems linkėti pasverto ir geranoriško popiežiaus Leono XIV veiklos vertinimo vyriausio Bažnyčios ganytojo tarnystėje.  

Džiugina savo aktualumu ir prasmingumu naujoji, kartu ir pirmoji Popiežiaus enciklika „Magnifica Humanitas“. Švietimą ir kultūrą kuruojančioje Vatikano dikasterijoje lankėmės kaip tik prieš jos paskelbimą, dalis diskusijos buvo apie jos tematiką.

Dėkoju už atsakymus ir linkiu sėkmės tarnaujant Lietuvos ir Europos Bažnyčiai.

Kalbino Mindaugas BUIKA

Nuotraukos iš comece.eu

„XXI amžiaus horizontai“, 2026 m. birželio 19 d., nr. 6 (408)