„Formos krikštymo“ leidimas
Kęstutis Pulokas
VILNIUS. Martyno Mažvydo knygos „Forma krikštymo“ kritinis filologinis leidimas buvo vienas pirmųjų šiemet tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatytų leidinių. Žinomų filologų Iljos Lemeškino ir Pietro Umberto Dinio parengta knyga – jau 11-asis tarptautiniu mastu pripažintos serijos „Travaux du Cercle linguistique de Prague“ (Prahos lingvistų būrelio darbai) tomas.
Šiuo darbu siekiama ne tik dokumentuoti senuosius rašto paminklus, tačiau juos įvairiapusiškai išnagrinėti ir aktualizuoti mūsų dienų skaitytojui.
Ragainės evangelikų liuteronų kunigo Martyno Mažvydo iš vokiečių kalbos išverstas ir 1559 metais Karaliaučiuje išleistas veikalas buvo pirmoji lietuviška bažnyčios agenda ir trečioji M. Mažvydo parengta knyga. Savo autorystę joje jis taipogi pažymėjo akrostichu – knygoje išspausdintoje dr. Martyno Liuterio giesmės dviejuose priešpaskutiniuose posmuose pirmosios eilučių raidės suformuoja užrašą MARTJNUS MASZWJDAS.
Pasak vieno iš kritinio leidimo autorių dr. I. Lemeškino, Forma Chrikʃtima yra subrendusio autoriaus bei patyrusio leidėjo individualus ir žanro požiūriu vientisas leidinys, bet jis atsidūręs greta nelaimingų „trečios eilės“ knygų, kurioms nebūna skiriama tiek daug dėmesio. Vis dėlto vertėtų neišleisti iš akių, kad minėtoji knyga ribotai naudojama buvo jau amžininkų. Bažnyčios istorikas kun. habil. dr. Darius Petkūnas yra pažymėjęs, kad krikšto tvarką M. Mažvydas išvertė iš 1558 metais išleistos „Prūsijos agendos“, kuri netrukus buvo paskelbta esanti osiandriška, tad bažnyčioje neprigijo, o M. Mažvydas, į krikštą neįtraukęs egzorcizmo apeigų, sulaukė kritikos.
Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriaus kun. Andreaso Osianderio (1498–1552) skelbiamos idėjos apie išganymą buvo vertinamos prieštaringai, o po jo mirties Prūsijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios oficialiai atmestos. Prūsijos valdžios prašymu 1566 metais Liublino seimas nesutarimams išspręsti pasiuntė karališkąją komisiją, kuri tris svarbiausius osiandrizmo ideologus, apkaltintus nepaklusnumu bažnytinei ir politinei valstybės valdžiai, pasmerkė myriop. Dar prieš tai teologinę polemiką užbaigė 1566 m. gegužės 26-28 dienomis sušauktame Prūsijos generaliniame sinode priimtas Prūsijos doktrinos sąvadas (Corpus Doctrinae Prutenicum), kurį pasirašė visi Prūsijos kunigaikštystės evangelikų liuteronų kunigai, tarp jų Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Aleksandras Rodūnionis bei kiti Mažosios Lietuvos dvasininkai.
Kritinį filologinį „Formos krikštymo“ leidimą Vilniaus knygų mugėje vasario 26 dieną pristatė autoriai doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas ir prof. habil. dr. Pietras Umbertas Dinis bei akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė. Renginį vedė Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Pašnekovai žaismingai aptarė naująją knygą bei jos sukūrimo aplinkybes, dėkojo bendražygiams ir talkininkams.
Knygos leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba, renginį globojo Čekijos Respublikos ambasada. Nesuskubusieji knygos įsigyti mugėje, ją ras Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje P. Vileišio g. 5.
Kęstučio Puloko nuotrauka
„XXI amžius“, 2026 m. gegužės 22 d., nr. 19-20 (2680–2681)