Garantuoti jaunimo saugumą Bažnyčioje
Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos darbų vertinimas
Mindaugas BUIKA
Susitikimas su popiežiumi Leonu XIV
Tęsdamas savo pirmtakų tvirtą nusistatymą dėl kovos prieš seksualinį išnaudojimą Katalikų Bažnyčioje reikšmės, popiežius Leonas XIV tai paliudijo audiencijoje priėmęs Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narius.
Nors birželio 5 dieną vykusiame susitikime Šventojo Tėvo išsakytos mintys nebuvo skelbtos, tačiau Komisija savo komunikate pripažino, jog per valandą trukusią audienciją iš esmės aptarta, kaip geriau įgyvendinti Bažnyčios įsipareigojimą apginti vaikus ir kitus pažeidžiamus žmones nuo smerktinos prievartos.
„Su nuolankumu ir viltimi mes pasiruošę tęsti savo misiją, kurią mums patikėjo popiežius Pranciškus, stengdamiesi patarti naujajam Popiežiui, kaip palaikyti ir vystyti visuotinės apsaugos standartus ir padėti Bažnyčiai bei visuomenei kurti užuojautos, atskaitomybės ir teisingumą kultūrą“, – teigiama Komisijos pranešime. Jame pasidžiaugta, kad vaikų ir pažeidžiamų asmenų apsauga liko prioritetas Bažnyčios hierarchams, ką patvirtino diskusijose gegužės mėnesį naujo Popiežiaus rinkimams į konklavą susirinkę pasaulio kardinolai. Pabrėžusi, kad pasitikėjimas Bažnyčia daug priklauso nuo jos susitelkimo ir atsakomybės šioje srityje, rodomos skaidrumu bei teisingumu grindžiamais veiksmais, Komisija savo įsipareigojimus pavedė Šventosios Šeimos galvos Šv. Juozapo globai.
Galima priminti, kad velionis popiežius Pranciškus įkūrė Popiežiškąją nepilnamečių apsaugos komisiją savojo pontifikato pradžioje 2014 metais ir jos pirmininku paskyrė tuometinį Bostono (JAV) arkivyskupą kardinolą Šioną O‘Malį (Sean O‘Malley) OFM Cap., kuris jai iki šio vadovavo. Komisijos tikslas patarti Popiežiui ir siūlyti priemones vaikų bei pažeidžiamų asmenų saugumui, padėti vyskupijoms ir vienuolijoms ruošti veikimo bei prevencijos programas šioje srityje, laikantis Bažnyčios kanonų teisės ir vietinės nacionalinės civilinės teisės nuostatų. Tai ypač svarbu neatidėliotinai atsiliepiant į pasitaikančius dvasininkų ir pašvęstų žmonių seksualinio piktnaudžiavimo atvejus. Prieš kelis metus pertvarkydamas Romos Kuriją ir pavirtindamas Komisijos darbų svarbą, Šventasis Tėvas padarė ją Šventojo Sosto struktūrine dalimi, prijungdamas prie Tikėjimo mokymo dikasterijos. Tačiau jis visada pabrėždavo, kad Komisija, sudaryta iš dvasininkų ir pasauliečių, vyrų ir moterų, savo veikloje išlaiko nepriklausomybę ir, nagrinėdama nusikaltimus, turi tiesiogiai kreiptis į jį, taip užtikrinant teisingumo atkūrimo pastangų maksimalų veiksmingumą. Popiežius Leonas XIV savo ruožtu irgi išreiškė pageidavimą, kad Komisija tęstų tiesioginį bendravimą su juo, ypač nagrinėjant galimus vyskupų aplaidumo ar netinkamo elgesio atvejus, kad piktnaudžiavimas taptų visiškai išviešintas ir nubaustas.
Tyla negali būti sprendimas
Šventasis Tėvas, prieš du metus dar būdamas Vyskupų dikasterijos prefektas arkivyskupas Robertas Prevostas (Robert Prevost), duodamas interviu Vatikano žiniasklaidai, pripažino, kad popiežiaus Pranciškaus įvesti didesni reikalavimai vyskupams dėl atsakomybės kovoje su kunigų seksualiniu piktnaudžiavimu buvo savalaikis sprendimas: reikia reaguoti į kiekvieną delsimą ar aplaidumą atliekant šias pareigas. Jis pažymėjo, jog daugelyje vietų tos normos tinkamai įgyvendinamos praktikoje, tačiau kitur dar reikia daug ko išmokti ir veikti ryžtingiau bei nuosekliau. „Pirmiausia turiu galvoje neatidėliotiną sielovadinį palydėjimą aukų, patyrusių dvasininkų išnaudojimą“, – sakė būsimasis popiežius Leonas XIV. Jis pastebėjo, kad šiuo atžvilgiu iškyla nemažai sunkumų, kadangi vyskupišką artumą savo visiems kunigams reikia derinti su artumu nusikaltimų aukoms. Yra manančių, jog vyskupui nereikia tiesiogiai bendrauti su aukomis, tačiau „mes negalime uždaryti savo širdžių, negalime užsklęsti Bažnyčios duris tiems, kurie nukentėjo nuo prievartos. Vyskupo atsakomybė šiuo atžvilgiu yra didelė ir manau, kad jis turi dėti didesnes pastangas, atsiliepdamas į šią situaciją, kuri iššaukia tokį skausmą Bažnyčioje“, aiškino tuometinis arkivyskupas R. Prevostas. Jo įsitikinimu, reaguojant į iškylančius sunkumus, reikalingas glaudesnis visų Šventojo Sosto dikasterijų bendradarbiavimas, kad būtų galima padėti vyskupams, kurie neturi pakankamai patirties šioje veikimo srityje ir negavo tinkamo pasirengimo. Būtina ir neatidėliotina, kad „mes visi (eidami tarnystę Vatikane) taptume labiau atsakingi tiems jautriems reikalams“, nes jie daro įtaką visos Bažnyčios gyvenimui, pabrėžė anuometinis Vyskupų dikasterijos prefektas.
Jis taip pat pastebėjo, kad reikia atsižvelgti į nacionalinių kultūrų skirtumus įvairiuose pasaulio regionuose, kuriuose nevienodai reaguojama į seksualinio piktnaudžiavimo situacijas. Vienose šalyse jau įveiktas „tabu“ kalbėti apie šiuos dalykus, bet kai kuriose kitose vietose nei aukos, nei jų šeimos nenori išviešinti patirtos prievartos bei priekabiavimo. Tačiau bet kuriuo atveju tyla nėra atsakymas, tyla negali būti sprendimas, net jeigu tai ir buvo iš anksto sumanyta provokacija, siekiant diskredituoti konkretų asmenį. „Mes privalome rodyti skaidrumą ir sąžiningumą, kiekvienu atveju privalome palydėti piktnaudžiavimo aukas, nes kitaip jų žaizdos niekada nebus išgydytos“, – tada tvirtino arkivyskupas R. Prevostas. – Tai didelė atsakomybė mums visiems“.
Prieš minėtą birželio susitikimą su popiežiumi Leonu XIV interviu Vatikano žiniasklaidai apie tai pabrėžė ir Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininku būdamas kardinolas Š. O‘Malis. Nurodydamas į skaidrumo, atsakomybės bei švietimo svarbą jis sakė, jog žmonės turi matyti ir suprasti, kad Bažnyčia pačioje savo misijoje, reikšdama Dievo meilę ir gailestingumą, rūpinasi vaikų, jaunų žmonių ir visų pažeidžiamųjų apsauga nuo bet kokio piktnaudžiavimo. Kardinolas Š. O‘Malis priminė, kad jo vadovaujamą Komisiją sudaro ne tik ekspertai, kurie turi didelę nepilnamečių apsaugos problemų nagrinėjimo patirtį, bet ir piktnaudžiavimo aukos bei jų šeimų tėvai. Šis platus Komisijos narių spektras įgalina vertingai prisidėti prie Bažnyčios pastangų tinkamai reaguoti bei spręsti dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo problemas. Per pastarąjį Komisijos egzistavimo ir veikimo dešimtmetį įvyko tam tikra raida ir pokyčiai, tačiau pagrindinis tikslas liko tas pats: padėti ir patarti Šventajam Tėvui, kad būtų užtikrintas saugumas Bažnyčioje nuo jaunų žmonių išnaudojimo pavojų. Tam dedamos švietėjiškos pastangos, padedama rengti bendrąsias ir nacionalines gaires šioms priemonėms įgyvendinti bei stiprinti bažnytinės vadovybės atsakomybę ir ryžtingumą.
Kardinolo Š. O‘Malio pastebėjimai
Popiežiaus Pranciškaus prašymu nuo 2022 metų Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija kiekvieną rudenį (spalio mėnesį) skelbia metinę ataskaitą, kurioje analizuojama padėtis įvairiose vietinėse Bažnyčiose ir žemynuose, vertinamos Romos Kurijos pastangos siekiant, kad Bažnyčia padėtų visuomenei apsisaugoti nuo jaunų žmonių seksualinio išnaudojimo pavojų. Kardinolas Š. O‘Malis pastebėjo, kad rengiant metinę ataskaitą daug medžiagos duoda Komisijos susitikimai su vyskupais, kai jie atvyksta į Romą kas penkeri metai privalomam ad limina vizitui. Tomis dienomis susitikdami su Popiežiumi ir įvairių dikasterijų vadovais, jie dažnai pareiškia norą pasimatyti ir su Komisijos nariais, kuriems papasakoja apie padėtį savose vyskupijose, prašo pagalbos kovos prieš išnaudojimą srityje, taip išvengiant neveiklumo ir klaidų priimant sprendimus. Kardinolas Š. O‘Malis pasakojo, jog šiuo metu jo vadovaujamoji Komisija ypatingą dėmesį skiria padėčiai globaliniuose Pietuose, kur jaunimo apsaugos klausimai dar tik pradedami spręsti ir vietinėms Bažnyčioms trūksta pasirengimo bei patirties atsiliepti į seksualinio piktnaudžiavimo atvejus. Rūpindamasi išnaudojimo aukomis, jų šeimomis ir stiprindama tikinčiųjų bendruomenes, Komisija tose šalyse kuria centrus „Memorare“, kuriuose vyksta apmokymas, kaip veiksmingai spręsti tokio pobūdžio problemas. Ateinantį spalio mėnesį bus publikuojama ataskaita už 2024 metus, kurios pagrindinė tema „Reparacija ir atlygintas teisingumas“, parengta pagal Komisijos turėtus susitikimus su 22 šalių vyskupais ir atliktą tyrimą dėl padėties keliose vienuolijose. „Manau, kad metinės ataskaitos skelbimas pateikiant statistiką ir nuveiktus gerus darbus bei dar esamus trūkumus ir toliau bus mūsų judėjimo į priekį misijos svarbi dalis“, – teigė Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininkas.
Kalbėdamas apie prevenciją seksualiam jaunų žmonių išnaudojimui, į pirmą vietą statant paramą aukoms bei jų šeimoms, kardinolas Š. O‘Malis reiškė įsitikinimą, jog svarbiausias dalykas yra skaidrumo ir viešumo siekimas. Nebeturi pasikartoti praeities klaidos, kai Bažnyčioje buvo stengiamasi nuslėpti ir užglaistyti šiuos nusikaltimus prasižengusius kunigus kilnojant iš vienos parapijos į kitą, apeinant valstybines institucijas, kad nebūtų vykdomas teisinis tyrimas. „Bendradarbiavimas su pilietine valdžia yra labai svarbus žingsnis į priekį, nes taip pasiekiamas didesnis viešumas, leidžiantis žmonėms geriau ir teisingiau žinoti apie tai, kas vyksta“, – aiškino ganytojas. Jis pabrėžė ir švietėjiško proceso svarbą, kad žmonės suvoktų pačią Bažnyčios misiją, kaip Dievo meilės ir gailestingumo pasireiškimą bei kad esminis tos misijos siekis yra jaunų žmonių apsauga. Betgi žmonės priims tokį Bažnyčios aiškinimą tik jeigu jie bus įsitikinę, kad ji praktiškai rūpinasi šeimų ir jų vaikų gerove. Tai suprasdamas popiežius Pranciškus prieš kelis metus sušaukė pirmąjį istorinį pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkų pasitarimą ir paragino imtis šių dalykų visu rimtumu. Reikia įveikti tikinčiųjų bendruomenėje pasitaikantį skepticizmą, galvojant, jog sprendžiant išnaudojimo problemas tik kenkiama katalikybei, kad pirmenybė teikiama „pinigams“, tai yra materialinei kompensacijai už patirtą prievartą ir kad yra nemažai perlenkimų bei melo. Neatsitiktinai popiežius Pranciškus, kviesdamas siekti didesnio skaidrumo, pats ne vieną kartą viešai Bažnyčios vardu prašė atleidimo asmeniškuose susitikimuose su tokių nusikaltimų aukomis. Kardinolas Š. O‘Malis pripažino, jog išnaudojimo problemoms spręsti bei prevencijai svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai, pateikiant išsamią ir objektyvią informaciją, ieškant blogio šaknų. „Žinoma, šis procesas gali būti labai skausmingas, bet, kaip moko Evangelija, tiesa padarys mus laisvais“, – sakė ganytojas. Reikia viską daryti, kad Bažnyčia būtų apvalyta nuo to blogio ir kad žmonės nejaustų jų religinių jausmų bei atsidavimo tikėjimui išdavystės. Galiausiai kardinolas Š. O‘Malis pabrėžė, kad jaučia garbę ir privilegiją darbuotis Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos vadovu nuo jos įkūrimo su puikiu bei atsidavusiu kolektyvu. Jausdamas padėką popiežiui Pranciškui už Komisijos įkūrimą bei didelę paramą, jis patvirtino, kad Komisija pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti ir su popiežiumi Leonu XIV.
Naujas Komisijos pirmininkas
Liepos 5 dieną pranešta, kad popiežius Leonas XIV naujuoju Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininku paskyrė prancūzą arkivyskupą Tibo Verni (Thibault Verny), kuris ir iki šiol priklausė minėtai Komisijai ir faktiškai buvo kardinolo Š. O‘ Malio pavaduotojas. Šių pokyčių reikėjo laukti, kadangi Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija yra Šventojo Sosto struktūra, todėl kardinolas jai gali vadovauti iki 80 metų amžiaus, o kardinolui Š. O‘ Maliui birželio pabaigoje sukako 81-eri. Arkivyskupas T. Verni, einantis 60 metus ir vadovaujantis Šamberi arkivyskupijai, taip pat Morjeno ir Tarentės vyskupijoms, yra patyręs kovoje su vaikų seksualiniu išnaudojimu. Jis šia sritimi rūpinosi dar būdamas Prancūzijos sostinės Paryžiaus vyskupu augziliaru, o dabar yra Prancūzijos vyskupų konferencijos Prevencijos ir kovos su vaikų išnaudojimu tarybos pirmininkas. Užbaigdamas savo tarnystę legendiniu vadinamas Bostono arkivyskupas emeritas kardinolas Š. O‘ Malis savo pareiškime patikino, jog gali paliudyti apie arkivyskupo T. Verni pasišventimą siekiant užkirsti kelią seksualiniam piktnaudžiavimui Bažnyčios gyvenime. Naujasis Komisijos pirmininkas arkivyskupas T. Verni, kaip pranešė Vatikano radijas, savo pareiškime dėkojo pirmtakui kardinolui Š. O‘ Maliui, vadovavusiam Komisijai nuo jos įkūrimo ir netgi inicijavusiam jos sudarymą, už drąsą ir pranašišką lyderystę. Jis taip pat nuolankiai padėkojo popiežiui Leonui XIV už skyrimą bei suteiktą pasitikėjimą, pavedant jam sunkią ir šventą Komisijos užduotį padėti Bažnyčiai būti budresnei, atsakingesnei ir gailestingesnei vykdant pažeidžiamiausių asmenų apsaugos misiją. (Daugiau apie arkivyskupo T. Verni mintis rašysime kituose „Pro Vita“ numeriuose).
„Pro vita“, 2025 m. liepos 18 d., nr. 7 (395)