Gavėnia – bendrystėje ir maldoje

Kazimiera Sipienė 

GARGŽDAI. Žemaičių Kalvarijos Kalnai Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje giedami jau daug metų. Tai tapo būtinybe, tradicija, ypač per Gavėnią, o kai kada ir namuose bei mirusiųjų minėjimuose.

Tai yra maldos, giesmės skirtos Kris­taus kančios įvykiams apmąstyti. Pirmasis Lietuvoje toks Kryžiaus kelias buvo įrengtas Žemaičio vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1639–­1642 metais dabartinėje Žemaičių Kalvarijoje. Tarp Kryžiaus kelio stočių atmatuota tiek žingsnių, kiek kančios kelyje buvo nuėję mūsų Išganytojas Kristus. Pažymėtose Kristaus kančios kelio vietose pastatytos koplyčios.

Gavėnios sekmadieniais po Sumos Mišių 14 valandą giedotojai susirenka su Žemaičių Kalvarijos Kalnų knygutėmis. Gavėnios  laikotarpiu norintieji dalyvauti Kristaus Kryžiaus aukos apmąstyme ateina ir asmeniškai. 

Žemaičių Kalvarijos Kalnų dalyviai kalbėjo, kodėl nori rinktis giedoti. Štai Veronika sakė, kad jai patinka toks maldos būdas, nori čia būti, melstis. O Feliksas sako giedantis nuo vaikystės, nes jo tėveliai visada visur eidavo, giedodavo. Feliksas dabar yra Kalnų giedotojų grupes vadovas, nors jam 80 metų. Stanislava visada dalyvauja, yra aktyvi giedotoja, nors jai jau 90 metų, ji visur visada veikli. Elena sako, kad gera čia su­si­rin­kti, ji mėgstanti giedoti, melstis giesme, bendrauti su savais bendraminčiais. Arvydas atvažiuoja iš gyvenvietės, jis mėgstantis giedoti nuo vaikystės, o giesmių mokiusi mama. Gintautui ir Antanui patinka bendrystė giedant giesmes bažnyčioje. Jadvyga bažnyčioje dažnai gieda ne tik Kalnų giesmes, bet ir kitomis progomis. Virginija ir Gražina gieda Didžiajame parapijos chore, tačiau nori jungtis į Kalnų giedotojų grupę. Kalnų giedojimas sutelkia maldai, stiprina bendruomeniškumą, suburia maldininkus nuoširdžiai bendrystei, jie renkasi minėdami dalyvių gimtadienius, sveikindami gėlės žiedu ar kukliomis dovanėlėmis. Mirus kurio nors iš artimųjų ar giminaičiui, renkasi giedoti per šermenis (budinėse).

Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmės skirtos Kristaus kančiai apmąstyti yra labai prasmingos, Gavėnios laike ypač reikalingos. Šios giesmės gal daugeliui paguoda, artimos  mūsų pačių gyvenimo kryžiui. 1990 metų kovo 11-osios vakare, kai Vilniuje buvo skelbiamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas, Telšių Katedroje susirinkę žemaičiai giedojo Žemaičių Kalvarijos kalnus. Kryžiaus kelio kalnų giesmės stiprina mūsų tikėjimą. Kristaus pergalė prieš blogį guodžia mus kasdienybėje, laimingos Amžinybės viltimi.

Autorės nuotrauka

„Abipus Nemuno“, 2026 m. kovo 20 d., nr. 6 (255)