Gegužės sukaktys
1576 05 01 Žygimanto Augusto sesuo Ona, sulaukusi 53 m. ištekėjo už kito LDK valdovo (pirmą kartą buvo ištekėjusi už prancūzų kunigaikščio Henriko Valua, 10 m. jaunesnio, kuris pabėgo iš LDK, grįžo į Prancūziją ir tapo Prancūzijos karaliumi) – Stepono Batoro. Tačiau santuoka su juo irgi nebuvo laiminga.
1966 m. gegužę žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ (nr. 7) pranešė, kad gegužės mėnesį respublikoje gimė 3.000.000-ninis Lietuvos gyventojas.
1896 05 01 Vilniuje įkurta pirmoji lietuvių politinė partija – Lietuvos socialdemokratų partija.
2011 05 01 Romos Popiežiškoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje įvyko tradicinis susitikimas paminėti kolegijos įsteigimo metines. Kolegija įsteigta 1958 05 01. Susitikime dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmėse dalyvavę Lietuvos delegacijos nariai, Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai užsienio šalyse, užsienio dvasininkijos atstovai.
1831 05 02 Panevėžio (Upytės) ap. bajorų maršalas K. Zoluskis Smilgiuose surengė sukilėlių dalinių apžiūrą. Su ukmergiškių būriu į Smilgius atjojo ir Emilija Pliaterytė. Karpio dvaro moterys, netverdamos smalsumu, lėkė žiūrėti negirdėto, nematyto „dyvo“, moters „apicieriaus“.
1791 05 03 „Ketverių metų“ Seimas priėmė Žečpospolitos Konstituciją, kurios tikslas – atsikratyti Rusijos globos ir centralizuoti valstybės valdžią įtvirtinant paveldimą monarchiją. Taip ketverių metų seimas bandė užbaigti uniją ir Lietuvą su Lenkija galutinai sujungti į vieną valstybę. Lietuvos delegatai, kaip ir Liublino unijos metu, bandė priešintis, bet lenkų dauguma privertė lietuvius nusileisti. Buvo pasiekta tik tiek, kad kaip iki tol kas trečias seimas buvo paliktas Lietuvoje (Gardine), kariuomenė buvo palikta atskira kiekvienoje valstybėje, iždai buvo sujungti, bet Lietuvos pinigų kasa palikta Lietuvoje. Šios nuolaidos jau nebuvo esminės – Konstitucija panaikino Lietuvos savarankiškumą, kuri liko tik Žečpospolitos provincija. Kitas susijungimo terminas – Konstitucijos pataisymas buvo numatytas po 25 metų, t. y. 1816 m. Konstitucijos priešininkai ieškojo kelių, kaip pasipriešinti įvedamai tvarkai. Prasidėjo konfederacinis judėjimas. Greitai tuo pasinaudojo Rusija. 1792 m. pasibaigus karui su turkais Rusija ėmėsi iniciatyvos sujungti konfederatų jėgas, įkūrė Torgovicos konfederaciją, „pagalbai apginti krašto laisvei“ įvedė Rusijos kariuomenę. Konfederatai pradėjo imti valdžią vietose. Karalius organizavo krašto gynybą, tačiau jėgos buvo nelygios, seimo sukurtoji valdžia buvo sugriauta ir pateko į konfederatų rankas su centru Gardine. Netrukus ATR likimą jau sprendė susitarusios Rusija, Prūsija ir Austrija, pasibaigusį Antruoju Lietuvos-Lenkijos padalinimu (1793). Pastangos panaikinti Lietuvos valstybingumą artėjo prie logiškos pabaigos –1795 m. Trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalinimo ir abiejų valstybių žlugimo. Tam pasitarnavo taip ir neįvesta 1791 05 03 Konstitucija, sukėlusi lietuvių ir lenkų priešpriešą.
1941 05 03 šiai dienai, pagal 1941 04 29 NKVD įsakymą 0050, respublikoje priskaičiuota ir suregistruota 9924 asmenys „antisovietinių ir socialiai svetimų elementų“. Pusę iš jų (4247) sudarė „kontrrevoliucinių“ partijų ir organizacijų nariai, žvalgybininkai, karininkai, policininkai, stambūs valdininkai, įmonininkai, ūkininkai, o 3,6 tūkst. – jų šeimų nariai. Trėmimų išvakarėse (1941 06 11) „liaudies priešų buvo užregistruota jau 22.252, iš jų 8598 turėjo būti suimti, o 13.654 iškeldinti. Prie tremtinų žmonių priskyrė ir 428 prostitutes. Buvusių politikų, karininkų (visų „baltųjų armijų“), valdininkų, „fabrikantų“, repatriantų, pabėgėlių ir jų šeimų sąrašus sudarinėjo Valstybės saugumo apskričių ir miestų skyriai. LSSR NKGB tokių žmonių priskaičiavo (1941 06 11) 19.528, iš jų 6302 turėjo būti suimti, o 13.226 – ištremti.
05 04 – Latvijos Nepriklausomybės diena. 1990 05 04 Latvijos parlamentas 138 balsais pasisakė už šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. 1990 m. nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos paskelbė dvi sovietinės respublikos: Lietuva – 1990 03 11 ir Latvija – 1990 05 04.
1991 05 04 LR AT pirmininkas Vytautas Landsbergis išvyko į JAV. Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvyko netikėtas jo susitikimas su SSRS užsienio reikalų ministru Eduardu Ševardnadze, kurio vizitas turėjo vykti tuo pačiu metu.
1991 05 04 Vilniuje, Vingio parke, įvyko Lietuvos Sąjūdžio organizuotas mitingas – visos Lietuvos pasitarimas LR AT ir MT politikai paremti. Mitinge dalyvavo apie 200 000 Lietuvos gyventojų. Vienas iš plakatų skelbė „Pirma geležis sutirps į vašką ir vanduo pavirs uola, negu mes ištartą žodį atšauksime. Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas“.
1891 05 05, 07 ir 09 lietuvių mitingai Baltimorėje, JAV prieš maskolių tironiją Lietuvoje.
1991 05 05 užpultas Tabariškių pasienio postas, išdaužyti langai.
1801 05 06 pašventintos Rasų kapinės Vilniuje. Laidoti pradėta 05 08.
1906 05 06 Vilniaus rotušėje suvaidintas pirmasis po spaudos draudimo lietuviškas spektaklis – Marcelino Šikšnio-Šiaulėniškio tragedija ,,Pilėnų kunigaikštis“, režisuotas Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio.
1931 05 06 pratęsta prieš penkerius metus (1926 09 28) tarp Lietuvos ir SSRS sudarytoji nepuolimo ir neutraliteto sutartis. Sutartimi buvo deklaruota, kad galioja visi 1920 07 12 Lietuvos – Sovietų Rusijos sutarties nuostatai. Pradėdama derybas Lietuva tikėjosi atnaujinti Vilniaus bylą, kuri labai komplikavosi po Ambasadorių konferencijos 1923 03 15 sprendimo Lenkijos sienas pripažinti pagal 1921 m. Lenkijos ir Sovietų Rusijos Rygos taikos sutartį. Lanksti notos formuluotė netrukdė Sovietų Rusijai ir toliau teigti Lenkijai, kad pripažįsta Lenkijos sienas pagal Rygos taikos sutartį. Lietuva irgi siekė išgauti iš SSRS Klaipėdos pripažinimą Lietuvai, bet SSRS, atsižvelgdama į Vokietijos poziciją, atsisakė sutartyje minėti Klaipėdą. Apskritai ši sutartis padidino Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. 1931 05 06 Lietuvos ir SSRS susitarimu sutarties galiojimo laikas buvo pailgintas iki 1936 m., 1934 m. protokolu – iki 1945 12 31. 1940 06 15 sulaužydama šią ir kitas sutartis SSRS okupavo Lietuvą ir netrukus ją formaliai aneksavo.
1936 05 06 Kaune pastatytas pirmasis lėlių teatro spektaklis „Silvestras Dūdelė“. Lėles gamino S. Ušinskas, poetas S. Gustaitis, kompozitorius V. Kuprevičius, režisierius H. Kačinskas.
05 07 – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Rusijos imperijos valdžia, supratusi, kad jokiomis priemonėmis nepavyks nutautinti ir surusinti lietuvių, sustabdyti knygnešystę, nutarė panaikinti spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. 40 metų Lietuvių tauta sunkiai ir su dideliu pasiryžimu kovojo su Rusija dėl savo spaudos atgavimo. Šimtus ir tūkstančius lietuvių rusai sukišo į kalėjimus. Ištrėmę į tolimus šaltus kraštus, nemažai nužudė tik už tai, kad jie skaitė ir platino lietuvių knygas, kad ėjo prie šviesos, susipratimo, mokėsi tėvynės meilės, jau ir tada kartais prasitardami apie išsvajotą nepriklausomą Lietuvą. Šis kelias buvo krauju ir ašaromis aplaistytas. Tačiau iki pilno laimėjimo buvo dar labai toli. Lietuva po senovei buvo rusų valdoma, žmones spaudė tie patys mokesčiai, neturėjo savo mokyklų, neturėjo tikybos laisvės, žemė buvo parduodama tik rusams, lietuviai negalėjo užimti nors kiek žymesnių valdžios tarnybų. Knygnešystė UNESCO įvertinta, kaip analogų pasaulyje neturintis reiškinys.
1936 05 07 žurnalas „Trimitas“ rašė: 1. „Atkasė 2000 metų senumo kapinyną. Vokiečių spauda praneša, kad netoli Tilžės vadinamam švedkapy (Schwedenfriedhof), atkastas didelis senovinis kapinynas. Tatai smėlėta kalvelė, kur jau prieš kurį laiką buvo randama bronzinių apdarinių sagčių ir žmogaus griaučių liekanų. Pradėjus kasinėjimą tuoj buvo atrasta 10 Cezario laikų kapų. Rasta Romos imperatorių laikų ir pasaulinio tautų kraustimosi periodo kapų. Laikraščiai pabrėžia, kad visa kapinyno forma ir būtis rodo, kad čia esama senovinės prūsų giminės kapinyno“. 2 ,,Kaunas padidėjo 7 kartus. Prieš did. karą Kaunas buvo užėmęs tik 557 ha. 1919-1931 m. miesto plotas padidėjo ligi 1518 ha, o dabar užima 3982.9 ha.
1936 05 07-09 Taline vyko ketvirtoji Baltijos Santarvės konferencija.
1991 05 07 dekretu įkurta Panevėžio katalikiška vidurinė mokykla pavadinta vysk. Kazimiero Paltaroko vardu. Pirmuoju mokyklos direktoriumi paskirtas mons. Jonas Juodelis.
1926 05 08 Paryžiuje Tautų Sąjunga pasirašė Konvenciją, pagal kurią Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.
1926 05 08 prasidėjo rinkimai į III Lietuvos Seimą Baigėsi 05 10
1991 05 08 Baltuosiuose rūmuose Vašingtone trijų Baltijos valstybių vadovai susitiko su JAV prezidentu Džordžu Bušu. Lietuvai atstovavo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Latvijai – Ivaras Godmanis, Estijai – Edgaras Savisaras. Aptarti Baltijos valstybių nepriklausomybės įtvirtinimo, jų santykių ir derybų su SSRS klausimai. Vašingtone paskelbtas trijų Baltijos valstybių pareiškimas „Dėl Lietuvos, Estijos ir Latvijos nepriklausomybės“.
1916 05 09 pavergtųjų tautų atsišaukimas paskelbtas švedų kalba ir telegrama pasiųstas JAV prezidentui Vilsonui. Atsišaukimą pasirašė dr. J. Šaulys, A. Žmuidzinavičius ir S. Kairys.
1861 05 10 atiduotas viešai naudoti Kauno Virbalio geležinkelio ruožas, pirmasis geležinkelis Lietuvoje. Tai buvo kelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas.
1906 05 10 pradėjo darbą pirmoji Rusijos valstybės dūma (gegužės 10-liepos 21), kurios veikloje dalyvavo 8 lietuviai.
1926 05 10 Lietuvoje baigėsi rinkimai į III Seimą. Rinkimus nedidele persvara laimėjo kairiosios partijos (socialdemokratai ir liaudininkai). Rinkimuose pirmą kartą dalyvavo 1923 m. prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas. Pirmasis Seimo posėdis vyko 1926 06 02.
1936 05 10 Kaune vyko 103 Karo mokyklos jaunesniųjų karo vadų (jaun. leitenantų) išleidimo iškilmės. Jose dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, aukštieji kariuomenės vadai, vyriausias kariuomenės kapelionas kun. V. Mironas, užsienio kariuomenių atstovai.
1976 05 12 Maskvoje akademiko A. Sacharovo iniciatyva įkurta Maskvos Helsinkio grupė – pirmoji žmogaus teisių gynimo organizacija Sovietų Sąjungoje, kurios tikslas buvo stebėti kaip SSRS laikosi Helsinkio pasitarimo Baigiamojo Akto susitarimų, rinkti ir skelbti duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, Tais pačiais metais (1976 11 25) tokia grupė buvo įkurta ir Lietuvoje.
1926 05 13 Kauno Bazilikoje arkivyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius iškilmingai įsteigė Lietuvos Bažnytinę provinciją, nubrėžė naujų vyskupijų – Kauno, Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio - ribas ir parinko kandidatus į vyskupijų vadovus.
1991 05 13 Vilniuje, prie užgrobtų televizijos rūmų, įvyko mitingas Sausio 13 d. tragedijai atminti. Pašventintas Laisvės varpas.
1921 05 14 Rygoje Lietuva ir Latvija pasirašė sienos nustatymo sutartį.
05 15 – Respublikos diena. 1920 m. pradėjo darbą Steigiamasis seimas. Lietuvos Valstybė paskelbta respublika.
1831 05 15 kautynėse ties Rokiškiu sukilėliai panaudojo medines patrankas, kurių kiekvieną traukė ketvertas arklių
1991 05 15 sovietiniai kariškiai prie pagrindinių Lietuvos kelių pastatė neaiškios paskirties postus, saugomus automatais ginkluotų kareivių. Panašus postas buvo įrengtas ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos rajone.
1941 05 16 VKP(b)CK ir SSRS LKT priėmė visiškai slaptą nutarimą Nr.1299-526 „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vak. Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos“. Įgyvendinti šį nutarimą pavesta SSRS Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo liaudies komisariatams. Vyriausiuoju akcijos vykdytoju paskirtas SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras, valstybės saugumo generalinis komisaras Lavrentijus Berija.
1991 05 16 atkurtos Lietuvos nepriklausomybę pripažino Slovėnija
1991 05 16 popiežius Jonas Paulius II paskyrė monsinjorą Juozą Tunaitį Vilniaus arkivyskupo augziliaru, o kun. Sigitą Tamkevičių – Kauno arkivyskupo augziliaru.
1991 05 16 naktį sovietų kariškiai automatais ir signalinėmis raketomis apšaudė Druskininkų – Gardino kelyje įkurtą pasienio kontrolės postą, apmėtė jį sprogstamaisiais ir dūminiais paketais. Sužeistas muitinės darbuotojas Modestas Šinekonis.
1936 05 17 visoje Lietuvoje vyko visuomenės ir kariuomenės susiartinimo šventė. Iškilmingi renginiai Kaune vyko prie Nežinomo Kareivio kapo. Pirmoji visuomenės ir kariuomenės viešo pasirodymo šventė vyko 1919 05 11 Kaune, kai buvo pirmoji iškilminga karių savanorių priesaika
1991 05 17 LR AT pirmininkas V. Landsbergis padarė pranešimą JAV Kongreso Helsinkio komisijoje.
1706 05 18 per gaisrą Vilniuje sudegė Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausias gotikinis kulto pastatas Lietuvoje. Vėliau ji ne kartą restauruota, o 1902-1939 m. buvo vienintelė Vilniaus bažnyčia, kurioje vyko lietuviškos pamaldos.
1991 05 18 apie 3 val. naktį ginkluoti sovietiniai kariškiai apiplėšė ir sudegino Kalvarijų pasienio kontrolės postą. Tyčiojosi ir mušė budėtojus.
1941 05 19 SSRS valstybės saugumo liaudies komisaras V. Merkulovas pasirašė direktyvą nr. 77 „dėl iškeldinimo“, o jo pav. I. Serovas patvirtino instrukciją, kokia tvarka įvykdyti „antisovietinių elementų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos operaciją“, kur smulkiai nurodoma ką kalbėti, kaip saugoti, lydėti, isodinti, ką galima leisti pasiimti ir kas kategoriškai draudžiama. Instrukcijoje nurodoma, kad ši priemonė yra „didelės politinės svarbos uždavinys“.
1991 05 20 naktį sovietiniai kariškiai sudegino Lydos ir Eišiškių pasienio kontrolės postus.
1941 05 21 LKP(b)CK sekretorius A. Sniečkus pasirašė nutarimą dėl paminklinių biustų pašalinimo iš Kauno karo muziejaus sodelio. Pašalinti biustai dėl šių priežasčių: a) generolas Žukas-Žukauskas – aršus reakcionierius, kovojo su Raudonąja armija; b) Putvis-Putvinskis – šaulių vadas, reakcionierius; c) karininkas Juozapavičius – žuvo kovoje su Raudonąja armija; d) kareivis Lukšys – žuvo kovoje su Raudonąja armija. Vietoj Žukausko ir Putvinskio biustų pastatyti rašytojos Žemaitės ir poeto J. Janonio biustus.
1951 05 21 skaitlingos NKVD pajėgos (apie 600 kareivių) apsupo Rūdšilyje, prie Lekėčių Petro Jurkšaičio-Beržo bunkerį, kuriame tuo metu buvo: slėptuvės vadas P. Jurkšaitis-Beržas ir antrosios desanto grupės desantininkai J. Būtėnas-Stėvė ir J. Kukauskas-Gardenis. Pareikalavus pasiduoti pirmasis iš bunkerio su ginklu iššoko Beržas (g. 1922 m.), tačiau nubėgus apie 5 m. nuo bunkerio krito nuo priešo kulkos. Antrasis bandė bėgti J. Būtėnas (g. 1915 m.), tačiau čia pat įgriuvo atgal ir sužeistas ar sveikas, šaltakraujiškai nušaunamas… savo bendražygio, draugo, kartu atskridusio iš Vakarų, pasirodo, čekisto ir išdaviko, Jono Kukausko-Gardenio rankos. Juozo Lukšos-Daumanto šiame bunkeryje nerasta. Nors bunkerių užgrobimas tapo žinomas, tačiau bunkeriuose buvusių žmonių likimai buvo giliai įslaptinti. Pradėta ruošti klastinga Daumanto suėmimo operacija, panaudojant „likusį gyvą“ išdaviką J. Kukauską.
1986 05 22 Lietuvoje, daugiausia Kaune, KGB karininkai atliko apie 20 kratų pas katalikus disidentus, dvasinio pasipriešinimo dalyvius. Tai buvo vienos paskutiniųjų politinių kratų, vykdytų sovietinės okupacijos metais jau M. Gorbačiovo perestroikos metais. Vykdytos nuodugnios, net apie septynias valandas besitęsusios kratos pas kauniečius Algirdą Patacką, Petrą Kimbrį, Edvardą Šiugždą ir Liviją Šiugždinę, Gytį Ramošką, vilnietį Gediminą Jakučionį ir kt. Po kelių mėnesių suimtas Algirdas Patackas, apkaltinant jį redagavus nelegalų leidinį „Lietuvos ateitis“ Nr. 7, o kiti bei naujai surinkti ,, liudininkai“ dar ilgai buvo tardomi Kauno ir Vilniaus KGB tardytojų. Kai kuriems tardomųjų buvo grasinama sudaryti baudžiamąsias bylas. (Be pirmų minėtų penkių kratytų kauniečių, buvo tardomi ir apklausiami sesuo Ada Urbonaitė, gydytoja Kurklinskienė, Ramūnas Kurklinskas, inžinierius Vytautas Volskis, Žemės ūkio akademijos dėstytojas Prutenis Janulis, biofizikas Algirdas Saudargas, buvę politkaliniai Petras Plumpa, Liudas Simutis, žymi prieškario veikėja, kraštotyros specialistė Birutė Federavičienė, matematikas Rolandas Razulevičius, chemikė Nijolė Patackienė, filosofas Albinas Plėšnys, vilniečiai gydytoja Gaudenta Juozapaitytė, inžiinierius Juozas Prapiestis, Žarasų rajone dirbusi gydytoja Ramunė Butkevičiūtė, Garliavoje gyvenęs Adolfas Teresius ir kt.) Visi tardomieji buvo klausiami apie ryšius su A. Patacku ir jo pažįstamais draugais. Tardymuose čekistai tvirtino, kad tardomųjų santykiai su religija jų nedomina, tačiau nuolat primesdavo įvairius klausimus, liečiančius pasaulėžiūrą ar tiesiogiai susijusius su religija.
1991 05 22 naktį Rygos OMON‘as užpuolė pasienio kontrolės postą Akmenės rajone ir sužalojo jo darbuotojus; sudegintas Germaniškio pasienio kontrolės postas, sužeistas posto viršininkas; sudegintas pasienio kontrolės posto namelis ir sužaloti darbuotojai Saločių užkardoje; rytą sudegintas pasienio kontrolės postas Smėlynėje, sužeistas vienas posto darbuotojas.
1991 05 23 Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius išsiuntė SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui, SSRS vidaus reikalų ministrui Borisui Pugo ir SSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui telegramą, kuria protestuojama dėl pasienio kontrolės postų antpuolių.
1936 05 24 Kaune vyko didžioji karo aviacijos šventė. Minios žmonių visomis susisiekimo priemonėmis traukė į aerodromą. Tuojau po pietų ištuštėjo visas Kaunas. Šventėje dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, vyriausybės atstovai, kariuomenės vadovybė, diplomatinis korpusas, visuomeninės organizacijos ir kt. Šventė jos dalyviams ir žiūrovams paliko neišdildomus ir šiltus prisiminimus.
1946 05 24-25 Vokietijoje atkurta Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba.
1991 05 24 iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atskirojo policijos bataliono pagrobta ginklų ir šaudmenų. Į OMON‘ą perbėgo 11 šio bataliono pareigūnų. Jie pagrobė 3 automobilius UAZ, 40 automatų AKS-74, 11 pistoletų PM, daug šaudmenų.
1916 05 25 baigtas statyti Lyduvėnų tiltas. Medinis 42 m aukščio ir 670 m ilgio medinis tiltas – milžinas virš Dubysos iškilo per 8 mėnesius. Pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Paulo fon Hindenburgo vardu. Tai buvo didžiausia statyba Rytų Europoje. Tiltas buvo įspūdingas, bet nesaugus statinys – traukiniui važiuojant siūbavo, braškėjo, atrodė, kad tuoj sugrius. Vos po kelių mėnesių – 1916 10 18 greta (20 m. atstumu) pradėtas statyti kitas, plieninis, ant betoninių atramų, tiltas.
1946 05 24-25 Vokietijoje, Fuldos mieste, vyko Mažosios Lietuvos pabėgėlių konferencija, kurioje priimta deklaracija reikalaujanti, kad Mažosios Lietuvos šiaurinė dalis (Karaliaučiaus kraštas) priklausytų tik Lietuvai. Deklaracijoje išreikštas griežtas protestas dėl šio krašto totalinio rusinimo. Fuldos deklaracija buvo įteikta Vakarų šalių vyriausybėms, bet nesulaukta jokio atsako.
1991 05 25 įvyko pirmasis Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas.
1806 05 26 suformuoti trys ginkluoti lietuvių būriai, pasirengę sukilimu paremti imperatoriaus Napoleono kariuomenės veiksmus. Rusijai, Prūsijai ir Austrijai įvykužius trečiąjį ir galutinį Lietuvos-Lenkijos padalinimą (1795 10 24) lietuviai nuolat puoselėjo viltį susigrąžinti Lietuvos nepriklausomybę. Pirmą kartą tokia viltis atsirado kai Prancūzijos imperatorius Napoleonas pradėjo karą su Rusija. Be to, imperatoriaus Napoleono kariuomenėje jau buvo lietuvių karių, kurie tikėjosi prancūzų pergalės, kuri reikštų ir laisvę Lietuvai. Rusijai laimėjus karą, Vienos kongresas ilgiems metams pasmerkė Lietuvą carizmo priespaudai.
1936 05 26 nelegaliam priešvalstybiniam darbui į Lietuvą slapta atsiųstas LKP(b)CK sekretorius A. Sniečkus. Pagal tarpvalstybinį susitarimą apsikeitus politiniais kaliniais jis 1933 10 19 buvo išsiųstas į SSRS.
1831 05 27 prie Reigardo sukilėlių kariuomenė, vadovaujama Antano Gelgaudo, sumušė rusų dalinį.
1991 05 27 LR AT priėmė nutarimą „Dėl TSRS vidaus reikalų ministerijos OMON bei kitų TSRS formuočių Lietuvoje ir jų veiksmų prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus“. Jame smerkiami visi neteisėti veiksmai, OMON’o ir kitų SSRS ginkluotų formuočių veiksmai skelbiami nusikalstamais, pažymima, kad visi šių nusikaltimų vykdytojai, jų kurstytojai ir organizatoriai yra trauktini baudžiamojon atsakomybėn.
1831 05 28 Emilijos Pliaterytės vadovaujami sukilėliai, kartu su kitais gynė Kauną. Besigindama šoko su žirgu per vartus, užsikabinus apsiaustui, nukrito nuo arklio. Kapitonas I. Masevičius pakėlė, bet… pabėgo žirgas. Žirgą davė pulk. Kiekernickis, o pats pasidavė kazokams į nelaisvę. E. Pliaterytė sėkmingai pabėgo ir pasitraukė į Kėdainius.
1991 05 28 sovietiniai kariškiai padegė Lavoriškių muitinės ir pasienio kontrolės postą Vilniaus rajone. Per egzekuciją sužeisti du Lietuvos pareigūnai.
1921 05 29 pasitraukus gen. Silvestrui Žukauskui Lietuvos kariuomenės vado pareigas pradėjo eiti div. generolas Juozas Kraucevičius, 1922 02 11 jas perdavęs gen. ltn. Juozui Stanaičiui.
1981 05 29 Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje užregistruotas viesulas.
1916 05 30 Lozanoje, Šveicarijoje, įvyko I-oji lietuvių atstovų iš viso pasaulio konferencija. Pirmininkavo M. Yčas.
1991 05 30 – Vilniuje vyko Baltijos Tarybos posėdis.
1996 05 30 Marijampolės Jono Jablonskio vidurinei mokyklai grąžintas senasis pavadinimas – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. 1921 01 01 Marijampolės gimnazija buvo pavadinta Rygiškių Jono gimnazija. Nuo pat pirmųjų įsikūrimo dienų (1840 m. iš Seinų atkelta keturklasė mokykla, 1867 m. tapo gimnazija) garsėjo darbščiu ir kvalifikuotu mokytojų kolektyvu ir geru mokymo lygiu, o jos mokiniai tvirtomis žiniomis. Gimnazijos auklėtiniais buvo P. Kriaučiūnas, J. Basanavičius, V. Kudirka, J. Jablonskis, net penki gimnazijos auklėtiniai pasirašė 1918 m. Vasario 16-osios Aktą, čia mokėsi Lietuvos prezidentas K. Grinius, kiti garsūs Lietuvos žmonės. Sovietmečiu, nuo 1956 m., vadinta Jono Jablonskio vardo vidurinė mokykla,
1921 05 31 Vašingtone Amerikos lietuvių delegacija: dr. E. G. Klimas, kun. Jakaitis, J. Elias ir kt. iškilmingai įteikė prezidentui Vorenui Hardingui (1921 03 04–1923 08 02) milijoną parašų (138 knygose), reikalaujančių pripažinti Nepriklausomą Lietuvą.
1941 05 31 įsakymu Nr. 9174 SSRS VSK komisaras Merkulovas pranešė LTSR VSK komisarui Gladkovui: „Susipažinęs su Jūsų 1941 04 10 specialiu pranešimu nr. 193 apie buvusių tautininkų, šaulių, policininkų antitarybinius pasireiškimus ryšium su atliekamomis priemonėmis, įsakau: antitarybiškai nusiteikusius asmenis, vykdančius kontrrevoliucinę agitaciją, paruošti trėmimui į tolimas TSRS vietas.“
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2026 m. gegužės 22 d., nr. 19-20 (2680–2681)