Geologė ir rezistentė 

Virginija Marija Vosyliūtė Iš leidinio „Lietuvos geologai“

Atmintis

Virginiją Mariją Vosyliūtę prisimenant

Arvydas Gelžinis

LGGRTC istorikas

Būsimoji rezistentė Virginija Marija Vosyliūtė gimė 1936 m. liepos 29 d. Kaune, pedagogų šeimoje. Šiemet minime jos 90-ies metų sukaktį. V. M. Vosyliūtės tėvas, baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultetą, dirbo mokytoju, vėliau dėstė lotynų kalbą Kauno medicinos institute. Motina, baigusi to paties universiteto Humanitarinį fakultetą, dirbo prancūzų ir lietuvių kalbų mokytoja. 

1954 m. V. Vosyliūtė baigė Marijampolės vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Baigusi geologijos studijas, 1959 m. įgijo inžinierės geologės kvalifikaciją. 

1959-1963 m. ji dirbo Altajaus krašto geologinėje ekspedicijoje. Grįžusi į Lietuvą, 1963-1971 m. dirbo Geologijos valdyboje prie LSSR Ministrų Tarybos. 1971-1986 m. buvo Sąjunginio mokslinio tyrimo instituto „Termoizoliacija“ mokslinė bendradarbė, o 1986 -1988 m. vėl dirbo Geologijos valdyboje. 

Kartu su bendradarbiais Juozu Prapiesčiu, Liudu Dambrausku, Birute Burauskaite ir kitais „Termoizoliacijos“ instituto darbuotojais Virginija kopijavimo aparatu „Era“ daugino ir platino lietuvių išeivijoje išleistas knygas (Juozo Kviklio „Mūsų Lietuva“, Stasio Ylos „Žmonės ir žvėrys Dievų miške“, Antano Ma­cei­nos, Juozo Girniaus ir kitų filosofijos veikalus). Ji taip pat daugino ir platino iš kun. Mykolo Dobrovols­kio, kun. Prano Račiūno ir kitų pasiskolintus prieškario istorijos ir filosofijos leidinius, rusų emigrantų žurnalų straipsnius. 

Svečiuose pas Juozą Keliuotį. Iš kairės: J. Keliuotis, Virginija Vosyliūtė, Vanda Urbonaitė, Zita Vanagaitė, Aldona Katkauskaitė. Vilnius, Antakalnio rajonas. 1978 m. liepos 5 d. Onos Pajedaitės nuotrauka iš Vandos Urbonaitės asmeninio archyvo
Virginija Vosyliūtė su bičiulėmis ir bendražygėmis lanko žymų žurnalistą, rašytoją, vertėją, 1931-1940 m. kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėją ir redaktorių bei buvusį politinį kalinį Juozą Keliuotį. Iš kairės: inžinierė Birutė Burauskaitė, architektė Zita Vanagaitė, inžinierė Vanda Urbonaitė, matematikė Aldona Katkauskaitė ir geologė Virginija Vosyliūtė, centre sėdi Juozas Keliuotis, Vilnius, 1978 m. liepos 5 d. Onos Pajedaitės nuotrauka Iš Vandos Urbonaitės asmeninio archyvo

1974-1978 m. V. M. Vosyliūtė iš rankraščių spausdino politinių kalinių ir tremtinių atsiminimus, tarp jų – Kazimiero Skebėros, Juozo Keliuočio, Alfonso Andriukaičio ir kitų autorių tekstus. Ji tarpininkavo tarp straipsnių autorių ir pogrindinio leidinio „Perspektyvos“ leidėjų. Kartu su Algirdu Patacku ir Juozu Prapiesčiu parengė ir išleido du pogrindinio literatūros almanacho „Pastogė“ numerius.

Dėl šios veiklos V. M. Vosyliūtė pateko į KGB akiratį: 1977 m. vasario 18 d. jai užvesta operatyvinio patikrinimo byla (DOP) Nr. 1287. Vykdydama KGB nurodymus, „Termoizoliacijos“ instituto administracija jai skyrė minimalų atlyginimą ir per 15 nepriekaištingo darbo metų jo nepadidino. 

1979 m. rugpjūčio 6 d. V. M. Vosyliūtės bute Vilniuje buvo atlikta krata, o ji pati nuvežta į KGB būstinę ir tris paras tardoma. Neišgavę reikiamų parodymų, KGB tardytojai ją paleido. Keturias valandas trukusios kratos metu buvo paimta rusiška spausdinimo mašinėlė, rankraščiai, mašinraščio tekstai, A. Šapokos „Lietuvos istorija“, J. Girniaus „Žmogus be Dievo“ ir kitos knygos. 

1979 m. rugpjūčio 9 d. dar viena krata buvo atlikta jos darbovietėje – „Termoizoliacijos“ institute. 1981 m. V. M. Vosyliūtei gydantis onkologinėje ligoninėje, KGB darbuotojai apklausinėjo gydytojus ir domėjosi jos sveikatos būkle, tikslinosi ligos diagnozę. 

1986 m. dėl nuolatinio psichologinio spaudimo, V. M. Vosyliūtė buvo priversta pakeisti darbovietę. Iki 1988 m. ji dirbo Lietuvos geologijos valdyboje moksline sekretore.

1988 m. V. M. Vosyliūtė kartu su bendraminčiais įkūrė „Sąjūdžio komisiją stalinizmo nusikaltimams tirti“ ir aktyviai dalyvavo jos veikloje. 1989 m., Lietuvos TSR mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutui patvirtinus mokslinę temą „Demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1940-1941 m.“, V. M. Vosyliūtė tapo šio tyrimo vadove. 1991 m., „Sąjūdžio komisiją stalinizmo nusikaltimams tirti“ pertvarkius į Represijų Lietuvoje tyrimo centrą (RLTC) prie Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto, V. M. Vosyliūtė iki 1992 liepos vadovavo šiam centrui. 

1992 m. ji buvo viena iš RLTC išleisto leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas. l939-1941.“ 1-ojo tomo sudarytojų, taip pat įvadinių straipsnių „Bolševikinės teisinės sistemos bruožai“, „Represijos po Lietuvos aneksijo“, „Masinis 1941 m. birželio trėmimas ir žudynės karui prasidėjus“ autorė.

Virginija Marija Vosyliūtė (artimųjų vadinta Gina), 1992 m. liepos mėnesį išėjusi į pensiją, gyveno Vilniuje. Draugų ir bendražygių prisiminimuose ji apibūdinama kaip tvirto charakterio ori asmenybė, pasižymėjusi subtiliu pasaulio grožio ir darnos pajautimu. Ji labai mėgo skaityti grožinę ir istorinę literatūrą, klausytis geros muzikos. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens gyvendavo savo sodyboje Preiloje. 

V. M. Vosyliūtė mirė 2001 m. balandžio 21 d. Palaidota Romainių kapinėse Kaune.

 

Krata pas V. Vosyliūtę 

Š. m. rugpjūčio 6 d. pas Virginiją Vosyliūtę, gyv. Vilniuje, Sudervės 30-288, vadovaujant VSR vyr. tardytojui ypatingai svarbios bylos majorui J. Markevičiui, buvo padaryta krata, kurios pagrindu buvo byla Nr. 58.

Kratos metu buvo paimta rusiška spausdinimo mašinėlė ir literatūra: rankraščiai, mašinraščio tekstai ir knygos, kurių tarpe Šapokos „Lietuvos istorija“, Girniaus „Žmogus be Dievo“ ir kt. Krata truko 4 val. Po kratos V. Vosyliūtė buvo nugabenta į Vilniaus VSK, sulaikyta trims paroms izoliatoriuje ir tardoma, iš kur gavusi rašomąją mašinėlę ir literatūrą. Tardė vyr. tard. J. Markevičius, dalyvaujant darbuotojui, kuris savo pavardės nepasisakė. Tardytojai elgėsi itin santūriai ir mandagiai, neminėjo jokių pavardžių. V. Vosyliūtė paaiškino, kad rašomąją mašinėlę prieš mėnesį pirko universalinėje parduotuvėje. Literatūrą iš kur gavusi, pasakyti atsisakė.

Rugpjūčio 9 d. krata buvo padaryta jos darbovietėje termoizoliacijos institute.

Po savaitės į Vilniaus VSK buvo pakviestas jos tėvas Jonas Vosylius, 75 m. amžiaus, gyvenantis Kaune, ir klausinėjamas apie dukterį. Pokalbis truko 4 val.

J. Gerulis

„Aušra“, nr. 18.


https://lkbkronika.lt/index.php/ausra-nr-18/sos-sos-sos?

„Katalikas“, 2026 m. liepos 24 d., nr. 14 (497)