Geriausioji dalis
Kun. Vytenis VAŠKELIS
Jėzus pakviečiamas svečiuosna
O Mortos sprendimas buvo kitoks: „Brangus Svetys iš kelionės, turbūt išalkęs, tad pirmiausia Jį pavaišinsiu.“ Kaip tarė, taip ir padarė… Jėzus priėmė jos nuoširdų paslaugumą, kuris atitiko vieną iš pagrindinių Jo mokymo tiesų: Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, man padarėte (Mt 25, 40).
Skirtingi požiūriai ir poelgiai
Atsisėdusi prie Mokytojo kojų, Marija jautė, kad dabar nėra tinkamas metas vaišinti Tą, kuris yra tikrasis mūsų širdžių Sotintojas, maitinantis mus pačiu savimi – savuoju Žodžiu; vėliau ji supras: per šv. Mišias Jį tikintieji priima, tikrai Eucharistijoje Esantįjį. Taigi kai Jėzus nori kažką mums duoti (tiesiogiai Pats ar per kitus žmones), paprasčiausiai derėtų viską dėkingai priimti, nes tą valandėlę tūkstančius kartų palaimingiau Jam paklusti – net numatyti, kokio poelgio Jis dabar iš mūsų tikisi, nei stengtis su savo perdėm žmogiška iniciatyva užbėgti Jam už akių ir ką nors Jam siūlyti…
Marija, klausydamasi Dievo žodžio, buvo pagauta malonės (plg. Fil 3, 12), kuri nebus iš jos atimta (Lk 10, 42). Tačiau ir Mortos sprendimo svetingai patarnauti Viešpačiui niekas nesupeikė. Jos laisvė elgtis taip, kaip jai atrodė tinkamiausia, buvo pagerbta, nes ir ji mylėjo Jį. Taigi jos ryžtas veikti savaip šiuo atveju yra ta geroji dalis, kuri tarsi aplinkkeliu keliauja į geriausiajai daliai skirtą Viešpatystę…
Kai vienas dalykas pranoksta viską
Tačiau Jėzaus žodžiai neatšaukiami: „Reikia tik vieno“ (Lk 10, 42). Morta gavo gerą pamoką... Neabejojame, kad, kai ji tarė Jėzui: „Aš tikiu, jog Tu – Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“ (Jn 11, 27), jau visa širdimi buvo pasiryžusi teikti pirmumą vertybėms, priklausančioms nenykstančiam lobiui (Žyd 10, 34). Taigi visi esame kviečiami rinktis tai, kas užvis svarbiau, nes niekas be malonės nepajėgus suprasti, kad tokius dalykus, kokius savo protingiems kūriniams siūlo Dievas, kitų panašių šiame pasaulyje nerasime.
Įvyko taip, kaip įvyko
Pastebėtina, jog jei Morta su ramia kantrybe būtų sparčiau pabaigusi gaminti kad ir kuklesnes vaišes, Jėzus jai būtų padėkojęs, ir prie vaišių stalo abi seserys iš pirmų lūpų būtų girdėjusios tai, ką sako pats Aukščiausiojo Sūnus. Tuomet Kristaus viešėjimas pas šias skirtingų charakterių moteris būtų saviškai bei iš karto praturtinęs abejas jų širdis Jo skelbiamos Karalystės džiaugsmu…
Tačiau Morta, besirūpindama vaišėmis, prarado sielos ramybę ir, dėl tariamo Marijos meilės jai trūkumo, pasiskundė Jėzui. Kai Jis išgirdo jos skundą, paaiškino, jog per daug uolus Mortos veiklumas slopina esminį Dievo troškimo ilgesį ir gesina meilės ugnį Jam. Be abejo, viskam yra laikas… Bet kai yra galimybė rinktis, pirmumas turi būti teikiamas maldingam Dievo žodžio klausymui, todėl Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.
Išganingas rūpestis vienu dalyku
Kadangi „geriausioji dalis“ yra maloninga kūriniui teikiama privilegija maldingai bendrauti su Atpirkėju, idant kitame gyvenime vis naujaip kontempliuotume Jo Šventenybės artimybę, tai, pasak šv. Jono Kasijono mokymo, kontempliacijos siekis yra mūsų egzistencinis tikslas, nukreiptas į žodžių išsipildymą – reikia tik vieno.
Taigi Dievas iš mūsų pirmiausia laukia dėmesingo su Juo tyloje pabuvimo, kad, širdimi pajutę, ką Jis mums nori pasakyti, išgirstume ir tam tikrą Jo kvietimą veikti – daryti sprendimus, kiek įmanoma labiau atitinkančius Jo planus…
Būti su Juo ir Jame
Atsisėsti prie Dievo kojų – leisti Kūrėjui išaukštinti savo kūrinį. Tapti mažu kaip vaikas – užaugti tikru žmogumi Dieve. Ieškoti Dievo Karalystės (beje, Dangaus Karalystė yra Dievo Sūnaus ir Jo tiesų pažinimas ir bendravimas su Viešpačiu, atrandant geriausiąją savo dalį ir paskirtį Dieve).
Kai mes su šventosiomis Marija bei Morta dažnai atsisėsime ar atsiklaupsime prie čia ir dabar Esančiojo, atliksime dvasinius veiksmus, kurie tarnaus geriausios dalies siekiamybei.
„XXI amžius“, 2025 m. liepos 18 d., nr. 27–28 (2640–2641)