Graži ir nuoširdi tradicija – visoje Lietuvoje

Spalio paskutinėmis dienomis, artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, bemaž visose Lietuvos savivaldybėse valdžios atstovai aplankė tose vietovėse palaidotų kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių amžinojo poilsio vietas, gėlėmis ir uždegtomis žvakėmis bei tylos minute pagerbė jų atminimą…

Vėlinių oktavą ir visą mėnesį bažnyčiose šv. Mišių auka ir maldomis prisimenami mirusieji. Vyskupijų katedrose susirinkę bendrai maldai mirusiuosius dvasininkus prisiminė vyskupai, kunigai ir tikintieji. Bažnyčiose susikaupimui kvietė ir sakraliosios muzikos koncertai.

Spalio paskutinėmis dienomis, artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, bemaž visose Lietuvos savivaldybėse valdžios atstovai aplankė tose vietovėse palaidotų kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių amžinojo poilsio vietas, gėlėmis ir uždegtomis žvakėmis bei tylos minute pagerbė jų atminimą…

♦ Anykščių rajono savivaldybės vadovai pagerbė mirusius Anykščių garbės piliečius, kurie savo pasiekimais ir darbu prisidėjo prie bendruomenės gerovės. Tai primena, kad kiekvienas iš mūsų gali palikti pėdsaką, kurdamas kažką vertingo ir prasmingo. Tegul jų atminimas įkvepia mus būti geresniais, drąsesniais ir atviresniais.

♦ Biržų rajono savivaldybės vadovai aplankė ir pagerbė iškilių, Biržų kraštui nusipelniusių visuomenės veikėjų, politikų, šviesuolių, Laisvės gynėjų kapus, jiems pagerbti bei atminti skirtus memorialus. Rajono meras Kęstutis Knizikevičius, vicemerė Astra Korsakienė ir vicemeras Steponas Staškevičius kartu su Lilija Vaitiekūniene ir Toma Rožėniene padėjo atminimo žvakutes ir gėles, žuvusiuosius pagerbė tylos minute. Aplankyti Lietuvos partizanams atminti skirti memorialai ir kapavietės Papilyje, Pabiržėje, Gerkiškėse, Daumėnuose, Lamokėliuose, Parovėjoje, Vabalninke, taip pat Biržuose, Švyturio gatvėje, esantis memorialas, skirtas partizanams atminti, Biržų miesto Kęstučio gatvės kapinės, kur pagerbti Lietuvos karininkai – Maksimas Katchė, Jonas Variakojis, Stasys Nastopka. Savivaldybės vadovai tradiciškai aplankė ir iškilių, nusipelniusių Biržų krašto asmenybių amžinojo poilsio vietas bei pagerbė jų atminimą. Aplankyti Biržų garbės piliečių Nijolės Šatienės, Antano Dauguviečio, Jono Meko, Valentino Dagio, Monikos Čalkauskaitės, taip pat Fridricho Jakšto, Jurgio Bielinio, Antano Macijausko, Angelijos Pladytės, Nepriklausomybės akto signataro Jokūbo Šerno, Konstantino Šakenio,  Sauliaus Kubiliūno, Vytauto Zurbos, Kęstučio Slavinsko, Mykolo Taujansko, klebono kun. Dalius Tubio ir kitų iškilių biržiečių kapai.

♦ Druskininkų savivaldybės vicemeras Linas Urmanavičius, Tarybos nariai Inga Salickienė ir Algis Bolys,  miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius, Kultūros centro vadovė Raimonda Varaškaitė ir Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė aplankė miestui nusipelniusių ir kurorto istorijoje gilų pėdsaką palikusių žmonių kapus: padėjo gėlių, uždegė žvakelių. Tylos minute pagerbti M. K. Čiurlionio tėvų ir sesers, K. Dineikos, J. Pileckio, J. Čečiotos, K. Volfgango, Druskininkų garbės piliečių A. Dambrausko, P. Viščinio, A. Šuliausko ir E. Kvaraciejienės kapai. Gėlių padėta ir žvakelės uždegtos ir ant prie Mergelių akių esančių žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų.

♦ Joniškio rajono savivaldybės vadovai artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms pagerbė Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro signataro Gintaro Ramono, Joniškio garbės piliečių: Danguolės Žalakienės, Anicetos Krajinienės, Algimanto Lopo, mons. Juozapo Dobilaičio ir Juozo Kaz­lausko šviesų atminimą padėdami gėlių, uždegdami žvakutes.

♦ Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, vicemeras Edmundas Mačieža ir administracijos direktorė Rūta Vančienė bei kiti savivaldybės administracijos darbuotojai padėjo gėlių ir uždegė žvakeles tose Jurbarko rajono vietose, kur amžinojo poilsio atgulė už Lietuvos laisvę kentėję ir tremtyje žuvę krašto žmonės. Taip pat aplankytos Garbės piliečių: ilgamečio mero Aloyzo Zairio, profesoriaus habilituoto daktaro Arnoldo Piročkino ir archeologo, habilituoto mokslų daktaro Vytauto Urbanavičiaus kapavietės. Pagerbtas ir buvusių savivaldybės darbuotojų atminimas.

♦ Kauno rajone yra 92 kapinės, beveik trečdalis jų – įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Tai ir senkapiai, Lietuvos partizanų ir sovietinio teroro aukų, rezistentų, žydų senosios kapinės, žydų žudynių vietos ir kapai, Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapinės.

Čekiškėje stovi paminklas Nepriklausomybės akto signatarui Pranui Dovydaičiui. Paštuvoje yra Vailokaičių šeimos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės veikėjo, filantropo Ignoto Karpio kapai. Vandžiogaloje ilsisi 1863-1864 metų sukilimo dalyvis Eugenijus Edvardas Artūras Milošas ir 1830-1831 metų bei 1863-1864 metų sukilimų dalyvis Aleksandras Chmelevskis. Tabariškių kapinėse rasime gamtininko zoologo Tado Ivanausko, o Raudondvario kaime, M. Valančiaus gatvėje, – Lietuvos kariuomenės generolo Jono Galvydžio-Bykausko kapus. Vilkijos senosiose kapinėse ilsisi knygnešiai. Juozo Lukšos-Daumanto žūties vieta yra Pabartupio, o Kazio Veverskio – Romainių kaime. Lietuvos partizanai palaidoti Vilkijos ir Digrių kapinėse, Lietuvos partizanų ir sovietinio teroro aukų kapai yra Jonučių kapinėse, o Raudondvario kaime, Nevėžio gatvėje, – Lietuvos partizanų kapai. Kauno rajono savivaldybės kvietimu jų ir bevardžiuose, nelankomuose, kapuose besiilsinčiųjų tautiečių atminimas buvo atitinkamai pagerbtas. 

♦ Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai kartu su tarybos nariais aplan­kė į Amžinybę išėjusių Garbės piliečių, tarybos narių, savivaldybės vadovų, administracijos darbuotojų kapus. Atminimo žvakės bei gėlės padėtos ir prie prezidento Kazio Griniaus ir Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio paminklų.

♦ Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir mero patarėja Vilija Mockuvienė pagerbė Kėdainių kraštui nusipelniusių žmonių atminimą. Meras kartu su patarėja apsilankė Kauno ir Dotnuvos gatvės kapinėse. Gėlių puokštes padėjo ir atminimo žvakutes uždegė prie vieno iš Kėdainių Sąjūdžio pradininkų, šaulio, literato Igno Meškausko kapo. Pagarba atiduota pirmajam Lietuvos kariuomenės kareiviui savanoriui, žuvusiam už Lietuvos nepriklausomybę, Povilui Lukšiui, 1991 metų laisvės gynėjams Vytautui Koncevičiui ir Alvydui Kanapinskui, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Povilui Aksomaičiui, Krašto garbės pilietei Teklei Bružaitei, V laipsnio Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui Justino Kibirkščiui. Žvakutės uždegtos ir prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę kariams 1919–1923 metais bei žuvusiems tremtyje.

♦ Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas kartu su Veiviržėnų seniūne Edita Sluckiene, seniūnaičiais, bendruomenių atstovais, gėlių puokšte bei žvakių liepsna pagerbė 1990-ųjų metų Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, ekonomisto prof. Kazimiero Antanavičiaus atminimą jo gimtinėje Balsėnuose. 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jurgiui Šauliui Balsėnuose skirtą stogastulpį aplankė ir signatarui atminti žvakeles uždegė Jurgio Šaulio draugija kartu su pirmininke Gintare Sargūnaite. Jurgis Šaulys – viena iškiliausių XX amžiaus pradžios krašto asmenybių: Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos mokslų daktaras.

Klaipėdos rajono etninės kultūros centro darbuotojai lankėsi Kisinių kapinaitėse, kur atgulę žymūs šio krašto žmonės – pagerbti generolas Antanas Gelgaudas bei publicistas Johanas Ferdinandas Kelkis. A. Gelgaudas – 1831 metų sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas. J. F. Kelkis žinomas kaip XIX amžiaus Mažosios Lietuvos pedagogas, po­etas, spaudos ir raštijos darbuotojas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų.

♦ Kupiškio rajono savivaldybės atstovai spalio 31 dieną Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje prie partizanų paminklinės lentos uždegė žvakutes, padėjo gėlių bei tylos minute pagerbė mirusiųjų atminimą. Minėjime dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, vicemeras Valdas Šateika, administracijos direktorius Arūnas Valintėlis, mero patarėja Auksė Čepelė, kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė Neringa Klimavičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyriaus atstovė Dalia Dyrienė, Panevėžio Alfonso Smetonos šaulių rinktinės Kupiškio Stasio Lozoraičio 505 šaulių kuopa, vadovaujama Dariaus Barono, Savivaldybės įstaigų atstovai. Atsiliepdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kvietimą aplankyti savo miestuose ar rajonuose Vasario 16-osios Akto, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, Seimo narių ir iškilių visuomenės veikėjų kapus, uždegė žvakeles, padėjo gėlių, taip pagerbdami jų atminimą.

♦ Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius, mero patarėja Sigita Lenauskienė ir Lazdijų krašto muziejaus direktorė Viktorija Savukienė aplankė Lazdijų kraštui nusipelniusių bei žuvusių už Lietuvos laisvę žmonių kapus ir kitas atmintinas vietas. Jie padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie tremtyje ir lageriuose mirusiems skirto memorialo, šaulių kapavietės Lazdijų miesto kapinėse, Veisiejų bei Seirijų krašto partizanams atminimo skirto memorialo ir Kalniškės mūšio vietoje. Taip pat tylos minute pagerbė Dzūkijos krašto šviesuolio Motiejaus Gustaičio, Lazdijų rajono savivaldybės garbės piliečių – kunigų Vytauto Prajaros ir Juozo Zdebskio, Birutės Vanagienės, visuomenininkės Nijolės Onos Lepeškienės atminimą ir jų amžino poilsio vietose padėjo gėles ir uždegė žvakeles.

♦ Marijampolės savivaldybės vadovai ir Tarybos nariai pagerbė Amžinybėn išėjusius žmones, kurie savo gyvenimais prisidėjo prie savivaldybės ir šalies gerovės kūrimo. Uždegdami atminimo žvakes, tylos minute atiduodami pagarbą, jie prisiminė tuos, kurių darbai ir vertybės įrašyti į Marijampolės istoriją. Savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerė Agnė Pavelčikienė, Savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis bei Tarybos nariai aplankė buvusių vadovų, Seimo narių, Garbės piliečių ir žymių marijampoliečių amžinojo poilsio vietas miesto senosiose ir naujosiose, Ožkasvilių kaimo kapinėse bei Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos šventoriuje. Senosiose miesto kapinėse tylos minute pagerbtas Seimo narys Algis Rimas, buvę merai Bronius Beržinis ir Vidmantas Vasiliauskas, Marijampolės garbės pilietis Vincas Peckus, Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius, rašytoja Žemaitė. Prisiminti Lietuvos savanoriai, paaukoję savo gyvybes kovose dėl šalies nepriklausomybės 1919–­1920 metais. Naujosiose miesto kapinėse žvakelės uždegtos prie Tauro apygardos partizanams skirto paminklinio akmens, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus įkūrėjos Aldonos Vilutienės bei Seimo nario Vytauto Draugelio kapų. Marijampolės seniūnijos Ožkasvilių kaimo kapinėse pagerbtas buvęs ilgametis Marijampolės savivaldybės me­ras, garbės pilietis Vidmantas Brazys, o Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos šventoriuje – Marijampolės garbės pilietis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis. Ši tradicija kasmet primena įsipareigojimą saugoti ir puoselėti išėjusių į Amžinybę atminimą. Tylus žvakių mirgėjimas nušviečia kapus ir tarsi išsako neištartus padėkos žodžius – atmintis gyva, ji mūsų širdyse ir istorijos puslapiuose.

Marijampolėje taip pat įvyko Vėlinių žygis, kurio tikslas – istorinė atmintis ir krašto pažinimo derinimas su fiziniu aktyvumu. Žygio vedlys istorikas Benjaminas Mašalaitis sudarė pėsčiųjų maršrutą, kuriuo keliavo 32 dalyviai. Keliukai, keliai, takai ir bekelės, piliakalnis, kapinės ir bažnyčių šventoriai. Gudeliai–Šakališkiai–Šventragis–Igliauka. Daugiau nei 12 kilometrų įdomių istorijų, pokalbių, tylių akimirkų. Dėl to, kas jau buvo ir už tai, kad esam… Tai projektas „Sūduvių ugnys – budinam svietą 2024“.

♦ Mažeikių rajono savivaldybė kartu su Tremtinių ir politinių kalinių bendrijos nariais, jaunaisiais šauliais, Lietuvos laisvės gynėjų atminimo puoselėtojais visuomenininkais prieš Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas kasmet organizuoja išvykas į Lietuvos laisvės gynėjų žūties bei atminimo įamžinimo vietas. Jas tvarko, uždega žvakes, paminklus ir atminimo ženklus papuošia trispalvėmis juostelėmis. Mažeikių rajone yra vienuolika partizanų atminimo ženklų, pastatytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro lėšomis, laisvės kovas mena įvairiose rajono vietose esančios atminimo lentos, kryžiai, kiti paminklai. Šiais objektais, jų priežiūra rūpinasi seniūnijos, kurioms talkina šaulių, tremtinių ir politinių kalinių organizacijos, pavieniai asmenys. Padėka už iniciatyvas Tremtinių ir politinių kalinių bendriją atstovaujančioms tirkšliškei Irenai Reivytienei, mažeikiškei Bronei Tautvydienei, Purvėnuose gyvenančiam ūkininkui Kęstučiui Sidabrui, KASP Mažeikių 603 pėstininkų kuopos vyr. eiliniui Gediminui Martinkui, jaunųjų šaulių vadovams Rimai Skrodenytei, Stasiui Pauliukui, kiekvienais metais surenkantiems grupeles jaunimo, prisijungiančio prie šios prasmingos akcijos. Židikų kultūros centras kasmet lanko, tvarko ir puošia Senmiestės kaime esantį partizanų atminimo ženklą.  Mažeikių rajono gyventojai, bendruomenės buvo kviečiamos prisijungti prie šios akcijos, aplankyti artimiausias Lietuvos laisvės gynėjų žūties vietas, atminimo ženklus, iškilių visuomenės veikėjų kapus, pagerbti jų atminimą uždegant žvakelę.

♦ Molėtų rajono savivaldybės atstovai – meras Saulius Jauneika, vicemerė Vaida Saugūnienė, savivaldybės administracijos Statybos ir žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Grainys aplankė Molėtų kapinėse palaidotus rajono Garbės piliečių, garbių kraštiečių kapus, uždegė žvakutes, pagerbė tylos minute žuvusius už Lietuvos laisvę, mieste palaidotus Molėtų rajono garbės piliečius bei kraštiečius.

♦ Pakruojo rajono savivaldybės vadovai – meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius kartu su rajono tarybos nariu Mariumi Šilinskiu, Pakruojo seniūnijos seniūnu Svajūnu Miknevičiumi ir Rozalimo seniūnijos seniūno pavaduotoja Rasa Petravičiene lankėsi Pakruojo, Klovainių, Rozalimo, Pamūšio ir Linkuvos kapinėse. Pagerbti ir prisiminti Pakruojo krašto garbės piliečiai – Stanislava Lovčikaitė, Genovaitė Valčiukienė, kan. Anicetas Kisielius bei Pakruojo rajono savivaldybės padėkos ženklu apdovanoti kraštiečiai – Jonas Čepulis, Romualdas Staišiūnas, Marijona Šiurnienė, Juozas Vyšniauskas. Rozalimo kapinėse pagerbtas Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto signataro Algirdo Ražausko atminimas, už šalies laisvę kovoję partizanai, komunistų nužudyti Linkuvos gimnazijos mokiniai. 

♦ Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai bei miesto vadovai, tęsdami daugiametę tradiciją, prieš Vėlines aplankė į Amžinybę išėjusių kolegų amžino poilsio vietas. Gėlės padėtos ir atminimo žvakutės uždegtos ant buvusių Tarybos narių, Palangos miesto garbės piliečių, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų bei kitų iškilių visuomenės veikėjų kapų.  

♦ Panevėžio rajono savivaldybėje gyva ilgametė tradicija aplankyti Panevėžio rajono garbės piliečių kapus, mintyse padėkoti jiems už prasmingai nueitą gyvenimo kelią, prisiminti ypatingus nuopelnus gimtajam kraštui, pagerbti jų šviesų atminimą. Artėjant krikščioniškame gyvenime svarbioms datoms seniūnai gėlėmis ir žvakutėmis papuošė šviesuolių – mediko, kraštotyrininko Jono Žilevičiaus, muziejininko Klemento Sakalausko, Lietuvos nusipelniusio agronomo, Gedimino 4-ojo laipsnio ordininko  Alfonso Giedraičio, mokslinio agronomo Virmanto Velikonio kapus. Panevėžio rajono garbės pilietės rašytojos, švietėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės amžinojo poilsio vietą Panevėžio kapinėse aplankė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos.

♦ Radviliškio rajono savivaldybės ir Radviliškio miesto seniūnijos atstovai pagerbė Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų, tremtinių, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimą, aplankė jų kapus, uždegė atminimo žvakeles, prisiminė jų nuveiktus darbus Lietuvos labui. Radviliškio miesto senosiose kapinėse pagerbtas pirmųjų Lietuvos kariuomenės karių savanorių, kritusių kovose prieš bermontininkus, Jono Jaramino ir Gracijono Sakalausko atminimas, žvakelės uždegtos ir ant kitų šiose kovose žuvusių savanorių amžino poilsio vietų. Naujosiose Radviliškio miesto kapinėse žvakutės uždegtos ant partizaninio pasipriešinimo kovų dalyvių bendro kapo. Apsilankyta Sąjūdžio dalyvių, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę 1944-1954 metais, palaikų išniekinimo vietose, pagerbtas jų atminimas. Kapus lankė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, vicemerai Jurgita Sidarienė ir Alfredas Juozapavičius, administracijos direktorė Eglė Ivanauskytė, Radviliškio miesto seniūnas Justinas Pranys ir seniūnijos darbuotojai. 

♦ Raseinių rajono savivaldybė, kaip ir kasmet, drauge su Raseinių krašto muziejumi, Raseinių miesto seniūnija, įgyvendino prasmingą akciją „Atmintis“, skirtą Visų šventųjų ir mirusiųjų dienai paminėti. Muziejaus atstovai susirinkusiems gyventojams priminė žymius mūsų krašto žmones, pagerbė jų nuopelnus bei atminimą. Šiais metais akcijai buvo skirta dar daugiau dėmesio – Savivaldybės vadovai lankėsi ne tik Raseinių mieste, bet ir aplinkinėse seniūnijose: Ariogalos, Šiluvos, Viduklės ir Pagojukų. Čia seniūnai vadovams parodė kraštui nusipelniusių asmenų kapus, pagerbė tylos minute, uždegė žvakeles, padėjo gėlių.

♦ Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas aplankė prelato Antano Maskeliūno kapą Vilkaviškio Katedros šventoriuje, uždegė žvakes ir pasimeldė už šio dvasininko atminimą. Pagerbti ir įvairiose kapinėse palaidoti Šakių rajonui nusipelnę asmenys: Jonas Augustaitis, Elena Ruzgienė, Juozas Domeika, Bernardas Aleknavičius bei Albinas Vaičiūnas, buvusieji Šakių rajono merai Juozas Puodžiukaitis bei Juozas Bertašius. Kaip ir kasmet pagerbtas laisvės kovotojo ir Lietuvos himno autoriaus daktaro Vinco Kudirkos atminimas Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Prie jo kapo susirinkusieji tradiciškai sugiedojo „Tautišką“ giesmę ir uždegė žvakeles, prisimindami Vinco Kudirkos nuopelnus mūsų tautai.

♦ Šilalės rajono savivaldybės vadovai – meras Tadas Bartkus, administracijos direktorius Andrius Jančauskas, vicemerai Jolanta Skro­denienė ir Ignas Gužauskis aplankė žymių Šilalės krašto žmonių kapus. Pagerbė buvusią Šilalės rajono savivaldybės merę Zitą Lazdauskienę ir buvusį merą Albiną Ežerskį, išreikšdami pagarbą jų indėliui į krašto gyvenimą. Žvakės taip pat uždegtos ant vieno žymiausių XIX amžiaus kultūros veikėjo ir rašytojo Dionizo Poškos, Šilalės garbės piliečio Albino Kentros, Lietuvos kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus kapų, taip pat prie paminklo, skirto atminti 1941–1990 metais tremtyje ir kalėjimuose už Tėvynės laisvę žuvusius asmenis. Šilalės rajono seniūnijų seniūnai savo aptarnaujamose teritorijose taip pat pagerbė į Amžinybę išėjusius krašto visuomeninius veikėjus ir uždegė atminimo žvakeles, taip tęsdami tradiciją bei stiprindami ryšį su krašto praeitimi.

♦ Šilutės  savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Šukytė, mero patarėjos Vaidutė Armonienė ir Irma Macevičienė, Socialinės paramos skyriaus, Šilutės seniūnijos, Vaiko gerovės globos centro ir Socialinių paslaugų centro atstovai kaip ir kasmet, gėlių žiedais bei žvakių liepsnelėmis papuošė Šilutės kapinėse esančius vienišus kapus.

♦ Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius spalio 31 dieną kartu su Nalšios muziejaus ir Zigmo Žemaičio gimnazijos bendruomene – mokytojais bei mokiniais – ir Švenčionių miesto kultūros centro darbuotojais, uždegė atminimo žvakutes ant Lietuvai ypatingai nusipelniusių asmenų kapų. Renginyje jautrias istorijas apie žuvusius kovotojus pasakojo Nalšios muziejaus darbuotoja Nadežda Spiridonovienė. Renginys sujungė tiek jaunesnės, tiek vyresnės kartos atstovus, kurie susirinko pagerbti žmonių, kovojusių už šalies laisvę ir prisidėjusių prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo. Ap­lan­kytos trys ypatingos vietos: kun. Anupro Labučio, vieno iš 1831 metų sukilimo vadų, kapas prie Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios, Rimvydo Černiausko, I pulko 3 kuopos kario, kapas Švenčionių katalikų kapinėse – žuvo atlikdamas karinę tarnybą 1992 metais, o žūties aplinkybes susirinkusiems papasakojo jo tėvai ir sesuo. Taip pat buvo pagerbti Lietuvos savanoriai, dalyvavę Nepriklausomybės kovose po Pirmojo pasaulinio karo, 1941 m. birželio 23–28 d. NKVD nužudytų karininkų mjr. Alekso Bartkaus, kpt. Adolfo Pilvelio, kpt. Adolfo Zalubos, eilinio Jaroslavo Žakevičiaus, taip pat civilių gyventojų Stasio Stukėno, Aiduko ir dviejų neatpažintų asmenų atminimui pastatytas antkapinis paminklas bei bendras paminklas, skirtas 1942 m. gegužės 20 d. senosiose Švenčionių miesto žydų kapinėse nacių sušaudytų dvidešimt trims Švenčionių miesto gyventojams atminti. Pabaigoje aplankytas memorialas Cirkliškio dvaro teritorijoje. Šioje vietoje palaidoti 1945 m. kovo 11 d. Kiauneliškio mūšyje su NKVD kariuomene žuvusių Lietuvos Laisvės armijos Tigro rinktinės Apolinaro Juršio-Vytenio ir Antano Krinicko-Romelio būrių partizanų palaikai. Ši graži tradicija ne tik padeda išlaikyti istorinę atmintį, bet ir skatina bendruomenės vienybę bei patriotiškumą.

♦ Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė aplankė Vaižganto ir Dukstynos kapines bei Pivonijos miško Holokausto aukų atminimo vietą. Uždegdami žvakutes, jie išreiškė gilią pagarbą kovotojams už Lietuvos laisvę bei garbingiems Ukmergės piliečiams, taip pat pagerbė Antrojo pasaulinio karo metu nekaltai žuvusius Ukmergės gyventojus.

♦ Utenos rajono savivaldybės atstovai spalio 31 dieną, pagerbdami mirusiųjų atminimą, aplankė garbingų uteniškių amžinojo poilsio vietas, kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusių savanorių kapus senosiose Utenos miesto kapinėse, Utenos Šv. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčios Kančių kalnelyje, uždegė žvakes jų  atminimui. Savivaldybė kvietė gyventojus, lankančius savo artimųjų kapus, prisiminti ir malda pagerbti Utenos rajono kapinėse palaidotas įžymias asmenybes, už Lietuvos laisvę žuvusių savanorių kapus. 

♦ Vilniaus rajono savivaldybės atstovai prieš Visų šventųjų bei Vėlinių dieną aplankė nusipelniusių vi­suo­menės veikėjų, karo metais žuvusių karių ir civilių bei apleistus ir nelankomus kapus, pasirūpino juos sutvarkyti bei uždegti atminimo žvakę. Aplankyti šie kapai bei atminimo vietos: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Leonid Buroko kapas Rudaminos katalikiškose kapinėse, Vilniaus rajono tarybos nario, profsąjungų bei visuomenės veikėjo Jono Garelčikovo kapas Rudaminos stačiatikių kapinėse, mons. Juzefo Obrembskio kapas Maišiagaloje, kun. Jano Koryckio kapas Karvyje, Medininkų žudynių memorialas, 1920 metais žuvusių lenkų karių kapas Maišiagaloje, lenkų kareivių kapai Nemenčinėje, civilių žudynių atminties paminklas Glitiškėse.

„XXI amžiaus“ informacija
Nuotraukos iš savivaldybių feisbukų ir interneto svetainių

„Abipus Nemuno“, 2024 m. lapkričio 8 d., nr. 21 (222)