Gyvybės gynimo politika
Ganytojų svarstymai dėl abortus palaikančio JAV senatoriaus planuoto bažnytinio apdovanojimo
Mindaugas BUIKA
Bažnyčios mokymo aiškumas
Gyvybės gynėjus sudomino Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų polemika dėl 80-mečio lietuvių kilmės senatoriaus demokrato Ričardo (Diko) Derbino (Richard (Dick) Durbin) planuoto apdovanojimo, kadangi šis politikas katalikas pritaria abortams.
Apdovanojimą „Už viso gyvenimo pasiekimus“ („Lifetime Achievement Award“) buvo sumanęs Čikagos arkivyskupas kardinolas Blezas Cupičius (Blase Cupich), ypač pabrėždamas beveik tris dešimtmečius (nuo 1997 metų) Kongreso aukštųjų rūmų, Senato, nariu nuo Ilinojaus valstijos renkamo R. Derbino nuopelnus ginant migrantų teises. Tačiau, kaip gerai žinoma, šis senatorius visu 100 % balsuoja prieš pateikiamus įstatymų projektus, kuriais bandoma apriboti motinų įsčiose pradėtų kūdikių žudymą, abortus. Todėl Ilinojaus sostinės Springfildo, kurioje R. Derbinas nuolat gyvena, vyskupas Tomas Paprockis (Thomas Paprocki), po keleto perspėjimų, yra uždraudęs senatoriui vyskupijos teritorijoje per šv. Mišias priimti Šv. Komuniją, kol nepadarys atgailos dėl tos sunkios nuodėmės. Rugsėjo 23 dieną JAV įtakingoje katalikų interneto informacinėje svetainėje „First Things“ publikuotame pareiškime, ganytojas pažymėjo, kad jis buvo sukrėstas, kai iš žiniasklaidos sužinojo apie kardinolo B. Cupičiaus sprendimą skirti senatoriui R. Derbinui apdovanojimą, nes tai, pasak jo, piktina tikinčiuosius bei pažeidžia bažnytinės bendruomenės saitus ir įsipareigojimus.
„Bažnyčia moko, kad abortas – tyčinis negimusio žmogaus žudymas įsčiose – yra esminis blogis, veiksmas, kuris visada ir visur nesuderinamas su meile Dievui ir artimui“, – rašo vyskupas T. Paprockis. Jis pakvietė prisiminti prieš 30 metų paskelbtą popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II encikliką „Evangelium Vitae“, kurioje raginama „pažvelgti tiesai į akis ir pavadinti daiktus tikraisiais jų vardais“. Tokiu būdu „jokiais žodžiais (pavyzdžiui, vartojant dviprasmišką terminologiją – „nėštumo nutraukimas“) negalima pakeisti daiktų tikrovės: abortas yra tyčinis ir tiesioginis žmogaus nužudymas pradiniu jo gyvenimo laikotarpiu. Buvo nurodytas ir Vatikano II Susirinkimo mokymas, kuris abortą jungia su gimusių kūdikių žudymu, infanticidu, ir abu vadina „neapsakomais nusikaltimais“ (Pastoracinė konstitucija „Gaudium et Spes“, 51). Priminęs, kad popiežius Pranciškus nuolat pabrėždavo aborto smurtinę prigimtį, nieko bendro neturinčia su medikų tarnyste, vyskupas T. Paprockis pasirėmė Šventojo Tėvo išraiškingu posakiu, šį aktą prilyginant mafijos samdyto žudiko išpuoliui, kad jis, atimdamas žmogaus gyvybę, „išspręstų problemą“. Pareiškime buvo paminėtas ir popiežiaus Leono XIV pastebėjimas kalboje diplomatams, kad valstybėse turi būti užtikrinta pagarba kiekvieno žmogaus orumui, ypač silpniausiems ir labiausiai pažeidžiamiems, pradedant nuo negimusių kūdikių ir senelių, nuo ligonių, bedarbių ir migrantų.
Skandalingo elgesio kritika
Deja, senatorius R. Derbinas neįtraukė motinų įsčiose pradėtų ir dar negimusių kūdikių į sąrašą tų, kuriems turi būti garantuotas žmogiškasis orumas, jo siekis įtvirtinti nevaržomą teisę į abortą iš esmės yra nemoralus, nesuderinamas su teisingumu ir bendruoju gėriu, pabrėžė Springfildo vyskupas. Nurodydamas, kad Ilinojaus valstijai atstovaujantis senatorius per visą savo karjerą Kongrese buvo atviras abortų legalizavimo šalininkas, jis išvardijo konkrečius R. Derbino balsavimus prieš gyvybės gynėjų pateiktus įstatymų projektus, kuriais bandyta JAV federaliniu lygmeniu uždrausti bent vėlyvuosius abortus, kai jaučiamas pradėto kūdikio širdies plakimas, kai jis gali jausti skausmą arba apsaugoti gimusius kūdikius po nesėkmingo aborto. Stengdamasis įtvirtinti papiktinančią prievartą Amerikos įstatymuose, senatorius iš esmės veikė prieš žmogaus orumą ir solidarumą, todėl būtų visiškai absurdiška Čikagos arkivyskupijoje sumanytą jo apdovanojimą sieti su orumo bei solidarumo intencija, kaip teigiama kardinolo B. Cupičiaus sprendime. Vyskupo T. Paprockio įsitikinimu numatytas R. Derbino pagerbimas renginyje, kurio tema „Gyvos vilties palaikymas“ irgi skambėtų labai ironiškai, kadangi negimusių kūdikių žudymas motinų įsčiose visada yra nihilistinis vilties paneigimas. Taigi, senatoriaus, daug prisidėjusio prie pradėtų gyvybių beviltiško atėmimo legalumo įtvirtinimo, katalikiškas apdovanojimas „Už viso gyvenimo pasiekimus“ būtų klaidingas žingsnis. „Tuo būdu katalikai gali sutrikti ir nebesuprasti, ar Bažnyčia nuoširdžiai priešinasi abortams, ar ji lieka tvirtos nuostatos, jog abortų darymas yra gyvybės ir mirties klausimas, esminis pavojus žmogaus orumui palaikyti“, – aiškino ganytojas.
Esant tokiai padėčiai, kai kurie katalikai gali daryti išvadą, jog aborto problema nėra jau tokia svarbi, jeigu netgi vyskupai ar kardinolai gali ignoruoti Bažnyčios mokymą, norėdami pagerbti asmenis, pritariančius pradėtos gyvybės žudymo legalumui, bet nusipelniusius kitose srityse, tokiose, kaip migracija. Betgi apdovanojimo senatoriui R. Derbinui suteikimas reikštų nepaisymą Bažnyčios magisteriumo nusistatymo, kad politinis įsipareigojimas vienam izoliuotam socialinio veikimo aspektui (migrantams), neišsemia visos atsakomybės už bendrąjį gėrį. Krikščioniškas pašaukimas dalyvauti viešajame gyvenime reikalauja, integralumo, o ne tik susitelkimo į atskirus dalykus: „teisingas“ veikimas vienoje srityje, negali pateisinti klaidingo požiūrio į išpuolį prieš nekaltą žmogaus gyvybę, pradėtą motinos įsčiose. Vyskupo T. Paprockio įsitikinimu, kad senatorius R. Derbinas, neigiantis negimusio kūdikio orumą, nevertas pagerbimo, patvirtina ir 2004 metais paskelbtas JAV vyskupų konferencijos dokumentas „Katalikai politiniame gyvenime“ („Catholics in Political Life“), kuriame ganytojai vienu balsu patvirtino, jog politikams, veikiantiems prieš pagrindinius moralės principus, negali būti skirti apdovanojimai, nes „tai reikštų pritarimą jų veikimui“. Sringfildo vyskupas pastebėjo, kad jo žiniomis ir pačios Čikagos arkivyskupijos pastoracinėse direktyvose pabrėžta nuostata, jog negalima pagerbti individų bei organizacijų, kurių viešai išreikšta pozicija yra priešinga fundamentaliems Katalikų Bažnyčios mokymo principams.
Galiausiai pareiškime juntama priekaištinga nuostaba, kad nors senatoriaus R. Derbino nuolatinė gyvenamoji vieta yra Springfildas, taigi jis yra vietos vyskupo pastoracijos subjektas, Čikagos kardinolas su vyskupu T. Paprockiu net nepasikonsultavo dėl sumanyto apdovanojimo ir jis apie tokį sprendimą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Pasak vyskupo T. Paprockio toks nenoras pasikonsultuoti su broliu vyskupu tuo labiau kelia susirūpinimą, jog, kaip žino kardinolas B. Cupičius, senatoriui R. Derbinui nuo 2004 metų Springfildo vyskupijoje draudžiama priimti Šv. Komuniją pagal Bažnyčios kanonų teisės kodekso 915 kanono reikalavimus, kadangi jis, „atkakliai ir užsispyrusiai“ reikšdamas paramą abortui, išlieka sunkios nuodėmės padėtyje. Todėl vietoje pagerbimo, reikia senatorių ir kitus panašiai besielgiančius katalikus politikus paraginti, kad jie permąstytų tokio veikimo pasekmes savo dvasinei gerovei bei rimtą pavojų, kad ir kitus gali vesti į panašų nusidėjimą.
Popiežius kviečia nuoseklumui
Atsiliepdamas į tokią Springfildo vyskupo „brolišką korekciją“ bei išreikštą viltį, kad bus atšauktas „klaidinantis sprendimas“, išsaugant Bažnyčios mokymo integralumą, kardinolas B. Cupičius paskelbė savo pareiškimą. Jame pirmiausia buvo nurodyta, jog senatorius prieš kurį laiką įsigijo būstą Čikagoje, užsiregistravo vienoje iš tos arkivyskupijos parapijų (kurioje, matyt, jam leidžiama priimti Šv. Komuniją) ir informavo kardinolą, kad jį laiko savo vyskupu. Pareiškime primenama 2021 metais paskelbta Tikėjimo mokslo dikasterijos instrukcija, pakvietusi vyskupus vesti dialogą su jų jurisdikcijoje esančiais katalikais politikais apie Bažnyčios socialinio ir moralinio mokymo supratimą, ką kardinolas B. Cupičius ir daro. Jis paaiškino, jog žinodamas senatoriaus R. Derbino poziciją abortų klausimu, laikosi nuomonės, kad Bažnyčios mokymas apie gyvybę ir orumą negali būti suvestas tik į vieną problemą, kad ir kokia svarbi ji būtų, kaip yra aborto atžvilgiu. Čikagos kardinolas tvirtino, kad skirdamas apdovanojimą senatoriui R. Derbinui, jis norėjo pripažinti jo pastangas taikyti Bažnyčios socialinį mokymą tokiose srityse, kaip migracija, rūpinimasis vargšais, gamtosauga ir pasaulio taika. Ypač svarbi yra parama migrantams, kurie, pasak kardinolo B. Cupičiaus, dabar labai kenčia, nes „yra terorizuojami ir deportuojami“ (kalbama apie nelegalius migrantus, kurių Jungtinėse Valstijose yra milijonai), žinant, jog Viešpats visada buvo palankus svetimšaliams, tiek ir tiems, kurie jiems padeda.
Į polemiką dėl sprendimo apdovanoti Čikagos arkivyskupijoje abortus palaikantį senatorių R. Derbiną savotišku būdu įsiterpė ir popiežius Leonas XIV, kuris pats yra kilęs iš Čikagos ir turėtų gerai žinoti JAV visuomenės ir Bažnyčios gyvenimą. Spalio 1 dieną pokalbyje su žurnalistais paklaustas dėl šio prieštaravimo, Šventasis Tėvas vis dėlto pripažino, jog nėra pakankamai informuotas apie šį konkretų atvejį ir teigė, jog reikia žiūrėti į bendrai nuveiktus R. Derbino darbus per ilgametę politinę tarnystę. Kaip minėta, nuo 1997 metų jis yra renkamas į Senatą, o anksčiau nuo 1982 metų buvo Atstovų rūmų narys, taigi, Kongrese darbuojasi jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Popiežius Leonas XIV teigė, jog supranta sunkumus bei įtampą, kilusią dėl planuoto senatoriaus apdovanojimo, tačiau reikia plačiau matyti Bažnyčios mokymą apie gyvybės gynimą. Štai, pavyzdžiui, tie, kurie sako, jog yra prieš abortus, bet pritaria mirties bausmei iš tikrųjų nėra gyvybės gynėjai. Taip pat ir tuos, kurie yra prieš abortus, bet palaiko nežmogišką elgesį su migrantais, vargu ar galima laikyti gyvybės gynėjais. Šventasis Tėvas darė išvadą, kad šios problemos yra sudėtingos ir turbūt nėra tokių, kurie žinotų visą tiesą apie jų sprendimą, bet reikia abipusės pagarbos ir žmogiško bei katalikiško susitelkimo ieškant bendros išeities etiniuose klausimuose, vadovaujantis aiškiu Bažnyčios socialiniu mokymu.
Galima pripažinti teisingą popiežiaus Leono XIV pastebėjimą, jog reikalingas didesnis nuoseklumas ir abipusiškumas populiariai „gyvybės gynimo“ sampratai pristatyti, kadangi neretai vyksta ideologinė manipuliacija dėl jos prioritetų. Kita vertus, galima priminti kardinolo Jozefo Ratcingerio (Josef Ratzinger), vėlesnio popiežiaus Benedikto XVI, 2005 metų tvirtinimą, jog negalima morališkai sulyginti dešimčių milijonų pradėtų kūdikių kasmetinio žudymo pasaulyje su nuteistų sunkių nusikaltėlių egzekucijomis tose šalyse, kur dar galioja mirties bausmė (Jungtinės Valstijos yra viena iš tokių šalių). „Ne visos gyvybės gynimo problemos turi tokį tą patį moralinį svorį, kaip abortas ir eutanazija, – aiškino kardinolas J. Ratcingeris. – Galima teisėta katalikų nuomonių įvairovė dėl karo veiksmų ar mirties bausmės taikymo, tačiau jokiu būdu ne dėl požiūrio į abortą ir eutanaziją“. Bažnyčia nuo pat pradžios atmetė gyvybės atėmimą pradėtam kūdikiui ir neįgaliam ligoniui ar seneliui, tačiau mirties bausmės, kaip esminio blogio pripažinimas buvo popiežiaus Pranciškaus padarytas tik 2018 metais, įtraukiant šią nuostatą į Katalikų Bažnyčios katekizmą. Iki tol daugiau kaip 2000 metų mirties bausmės galiojimas buvo įtvirtintas Bažnyčios mokyme bei tradicijoje ir didžiųjų tikėjimo skelbėjų bei šventųjų popiežių, palaikiusių mirties bausmės taikymą sunkiems nuteistiems nusikaltėliams, negalima įvardyti, kaip priešiškų gyvybės gynimui.
Gilesnio apmąstymo reikmė
Visai grupei Jungtinių Valstijų vyskupų, ordinarų ir emeritų, paskelbus pareiškimus. palaikančius vyskupo T. Paprockio kritiką dėl sumanyto senatoriaus R. Derbino apdovanojimo, galiausiai kardinolas B. Cupičius pranešė, kad senatorius jį informavo, jog pats atsisako apdovanojimo. „Nors mane ši žinia nuliūdino, bet gerbiu jo sprendimą, – nurodė Čikagos arkivyskupas. – Noriu tik, kad būtų aišku, jog mano sumanymas suteikti jam apdovanojimą buvo susietas su pripažinimu jo išskirtinio įnašo remiant migrantus, kas taip aktualu mūsų dienomis“. Kardinolas B. Cupičius išreiškė viltį, kad šios intencijos paskatins gilesnį Bažnyčios mokymo aptarimą, aiškinantis ką reiškia ginti žmogiškąjį orumą ir gyvybę įvairiose srityse. „Pradėtas kūdikis motinos įsčiose, sunkus ligonis ir senelis, migrantas ir pabėgėlis, mirties bausme nuteistas kalinys, tie, kurie kenčia dėl klimato kaitos pasekmių ir bendrojo skurdo, išliks gyvybės praradimo pavojuje, jeigu mes, katalikai, nepradėsime pagarbiai apie tai kalbėti, klausytis ir darbuotis kartu“, – tvirtino ganytojas, pabrėždamas, jog tai yra vienas iš sinodinės Bažnyčios aspektų. Jis nurodė, jog dėmesys migrantams, daugelis kurių JAV ir Meksikos pasienyje yra atsidūrę dideliame pavojuje, jokiu būdu nereiškia pozicijos silpninimo aborto blogio atžvilgiu.
Kardinolas B. Cupičius savo pareiškime cituoja Katalikų Bažnyčios katekizmą, kuriame aiškiai patvirtinama: „Bažnyčia nuo pat pirmojo amžiaus skelbė, jog kiekvienas abortas yra moralinis blogis ir šis mokymas nepasikeitė bei lieka nepakitęs“ (KBK, 2271). Bažnyčia taip pat neapleidžia pareigos siekti, kad įstatymai saugotų žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos ir nuo 1973 metų, kai JAV buvo legalizuoti abortai, šalies vyskupai herojiškai gynė pradėto kūdikio teisę gyventi bei toliau gina be jokių kompromisų. Kitas klausimas yra migracija. Tai ilgai buvo problema, kuriai skirtas nepakankamas dėmesys ir ją spręsti JAV Bažnyčioje reikia sutelkti daugiau energijos bei resursų, kad visuomenė taptų labiau svetinga, vystytų priėmimo kultūrą, aiškino kardinolas B. Cupičius. Jis priminė, jog kaip tik to linkėjo popiežius Šv. Jonas Paulius II per savo prieš tris dešimtmečius vykusį apaštalinį vizitą į Jungtines Valstijas, vis tik pabrėždamas, jog „teisė gyventi yra pirmoji iš visų teisių, demokratinių laisvių pamatas ir pilietinės visuomenės statinio kertinis akmuo“.
„Pro vita“, 2025 m. lapkričio 7 d., nr. 11 (399)