Iš apaštalų apaštalės gyvenimo pasimokę…
Birutė Nenėnienė
Kiekviena parapija, ypač kaimo vietovėse, turi savo slaptažodį – „susitiksim per atlaidus“… Susitiksime bažnyčioje, šventoriuje, prie artimųjų kapų, – svarbu, kad susitiksime, kol esame.
Gera žinoti, kad žmonės palaiko senosios kartos gerbtą ir puoselėtą tradiciją, ypač kai vasaros šventės įsibėgėja ir kai jų pačių gyvenimai jau pasisuka rudeniop… Iš tų susitikimų sakraliose erdvėse išsinešame ir vieną kitą gilesnį pamąstymą arba tiesiog esame pastūmėjami pasidomėti tuo, kas atrodo savaime aiškiai plaukė šalimais.
Pakelta į šventės rangą
Liepos 22-ąją švenčiama Šv. Marijos Magdalenos šventė. Popiežius Pranciškus lygiai prieš dešimt metų, 2016 m. birželio 3 d. pasirašytu dekretu Apostolorum Apostola oficialiai šios šventosios minėjimą pakėlė į šventės rangą. Tai reiškia, kad šventosios diena Katalikų Bažnyčioje dabar švenčiama lygiai taip pat iškilmingai, kaip ir pačių dvylikos apaštalų minėjimai. Šv. Marijos Magdalenos šventės įsteigimas minėtu dekretu giliai siejasi su Neeilinio gailestingumo jubiliejaus metais (nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d.). Popiežius šį sprendimą priėmė pačiame Jubiliejaus įkarštyje, siekdamas parodyti praktinį Dievo gailestingumo pavyzdį, kaip vilties ženklą Bažnyčios nariams primindamas, kad nepriklausomai nuo praeities kiekvienas žmogus gali tapti artimas Kristui. Ir tai, kad Dievo gailestingumo ir tiesos skelbime moterys užima lygiavertę, esminę vietą šalia apaštalų vyrų.
Šv. Marijos Magdalenos titulo ypatingumas krikščioniškoje tradicijoje remiasi unikaliu jos vaidmeniu Išganymo istorijoje, ji oficialiai vadinama apaštalų apaštale. Ji tapo pirmąja Prisikėlimo liudytoja, kuriai pats Jėzus patikėjo užduotį nunešti šią žinią vienuolikai apaštalų vyrų. Ji pirmoji gavo tiesioginį Kristaus leidimą: „Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems…“
Unikalus pavyzdys
O ką išgirstame mes, XXI amžiaus žmonės? Esama pavyzdžių, kai Šv. Marijos Magdalietės atlaidai yra reikšmingi ir šio titulo neturinčiose parapijose. To akivaizdžiausias pavyzdys yra Veiviržėnai (Klaipėdos r.).
Nors Veiviržėnų bažnyčia turi Šv. apaštalo evangelisto Mato titulą, joje dar nuo 1785 metų švenčiami Marijos Magdalenos atlaidai. Ši tradicija yra tokia gili ir unikali, kad 2024 metų kovo mėnesį buvo oficialiai įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Titulą turinčios
Lietuvoje Šv. Marijos Magdalietės titulą turi keturios bažnyčios. Šis titulas suteiktas ir Biržų rajone 2005 metais pastatytai Germaniškio koplyčiai.
Tai ir Girdžių bažnyčia (Jurbarko r.), pastatyta 1926 metais. Parapija oficialiai įregistruota tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1999 m. spalio 19 d., nors pirmieji bandymai buvo apie 1907 metus. Ši parapija labiau garsėja Šv. Onos atlaidais.
Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje (Mažeikių r.) Šv. Marijos Magdalietės atlaidai buvo paskelbti 1784 metais, kai čia stovėjo tik nedidelė koplyčia. Tarpukariu parapija itin garsėjo šiais atlaidais. Dabartinius laikus pasiekė ir užpildė jau naujos tradicijos. Šiemet liepos 19 dieną buvo švenčiama ir Užlieknės vietovės 365 metų sukaktis.
Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės titulo parapiją (Kelmės r.) nuo XVIII amžiaus pabaigos garsina Škapliernos (Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos atlaidai).
Šunskuose (Marijampolės sav.) Šv. Marijos Magdalietės atlaidai yra viena svarbiausių ir giliausių miestelio tradicijų, sutraukianti ne vien vietinius, bet ir kitur išvykusius gyventi kraštiečius.
Magdalietė Šunskuose
Liepos 19-ąją, likus gal pusvalandžiui iki titulinių Šunskų Magdalietės atlaidų, pradžioje tik už šventoriaus jautėsi sujudimas – atlaidinių saldainių prekiautojai pildė savo staliukus, o šventoriuje ir bažnyčioje dar buvo ramu. Bažnyčios patarnautojai net pajuokavo, kad kunigų bažnyčioje bus daugiau nei susirinks parapijiečių. Tuoj pat pastebėtas kitas dalykas: netolimai augančioje liepoje lizde palikęs vaikus ant bažnyčios bokštelio prie pat kryžiaus nutūpė gandras. Jo kalenimą netrukus užgožė varpo dūžiai, kviečiantys į šv. Mišias. Paukštis ten išstovėjo per visas šv. Mišias tartum tikras bendruomenės narys.
Prieš pradedant pamaldas klebonas kan. Deimantas Brogys pasveikino visus susirinkusius ir pranešė šv. Mišių intencijas – jos atnašaujamos už visą šauniąją parapiją. Šventė išsiskyrė liturgine tvarka. Iškilminga Eucharistinė procesija prasidėjo prieš šv. Mišias, ir aplink bažnyčią apeita du kartus. Tai leido visiems šventoriuje susirinkusiems iškart įsilieti į bendrą atlaidų ritmą, dalyvauti procesijoje ir paskui melstis bažnyčioje.
Šv. Mišias aukojo trys kunigai: Tadeus Vallian, Remigijus Veprauskas ir kan. Kęstutis Žemaitis. Vadovavo ir homiliją pasakė Balbieriškio bažnyčios atstatytojas, dabar tarnaujantis Lazdijų parapijoje kun. Remigijus Veprauskas. Klausyklose patarnavo kunigai svečiai Keturvalakių parapijos klebonas kun. Dainius Gurevičius ir kun. Edvardas Baniulis, parapijiečiams pažįstamas iš ankstesnės tarnystės Šunskų bažnyčioje.
Stipriu atlaidų akcentu tapo trumpas, bet koncentruotas ir taiklus pamokslas apie Mariją Magdaleną, nukeliančią į pirmąją Velykų dieną. Pasak pamokslininko, ir šiandienos žmonės iš Marijos Magdalenos galime pasimokyti paprasto nuolankumo, savęs nesusireikšminant patarnauti pagalbos reikalingiems, besąlygiškos meilės Dievui ir žmonėms, gebėjimo atleisti žmonėms net už pačius nemaloniausius, skaudžiausius dalykus, ir juos toliau mylėti.
Po palaiminimo klebonas kan. Deimantas Brogys visus išlydėjo su žodinėmis padėkomis visų pirma už širdžių gerumą, už gražiai papuoštą ir atlaidams paruoštą bažnyčią, už aukas, už patarnavimą liturgijoje. Seniūnui, seniūnijos žmonėms, savivaldybei, bendruomenės nariams dėkojo už taip pat labai reikalingus ūkinius darbus: įrengtą priešgaisrinę signalizaciją, sutvarkytą šventoriaus tvorą. Linkėjo gražios šventės šeimose ir išreiškė lūkestį, kad tokios gausos besimeldžiančiųjų Šunskų bažnyčioje viltųsi sulaukti ir eiliniais sekmadieniais.
Marijampolės savivaldybė
Birutės Nenėnienės nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2026 m. liepos 24 d., nr. 14 (263)