Iš Dangaus – į Kryžiaus „sostą“
Savo galia atėjo, savo – ir sugrįžo
Tik Dievo Tėvo mylimiausias Sūnus, per amžius skendėjęs žodžiais nenusakomoje šlovėje, vien iš savo slėpiningiausio troškimo išgelbėti visus pasaulio gyventojus (beje, mums iki galo dieviškos mintys nėra suvokiamos), taip apiplėšė pats save, priimdamas tarnaujančio žmogaus išvaizdą, jog tapo klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Nors, pavyzdžiui, šventi Senojo Testamento vyrai – Enochas ir Elijas ne dėl jų norų, o Dievo išankstiniu numatymu bei Jo visagalybės jėga buvo paimti į dangų, tačiau tik vienintelis Prisikėlusysis vien savo paties galia sugrįžo Ten, kur ir mums yra skirta amžinai būti…
Mozės žaltys ir Jėzaus Kryžius
Užsimindamas apie amžinąjį gyvenimą, Jėzus būsimą savo išaukštinimą ant kryžiaus medžio palygino su variniu žalčiu, kurį Mozė žydams, keliaujantiems per dykumą, liepė iškelti, idant visi, kurie tik į jį pažvelgdavo, būdavo stebuklingai išgydomi nuo pražūtingo gyvačių įkandimo. Čia minėta gyvatė – Viešpaties Jėzaus pirmavaizdis. Ji simbolizuoja (neturintį analogų) mūsų Gelbėtoją, kuris, būdamas be menkiausios nuodėmės, savanoriškai prisiėmė visas mūsų nuodėmes, ir buvo pasmerktas mirčiai, kurios faktiškai mes nusipelnėme. Jis mirė, kad mes Jame gyventume – kad Jame įgytume Dievo teisumą.
Esminės Žinios šerdis
Dievas taip pamilo pasaulį, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16). (Beje, šią nepaprastą malonę mes gavome dovanai). Tai – neabejotinai viena žinomiausių eilučių visoje Biblijoje, nes joje glūdi Evangelijos esmė. Ji apibendrina tai, ko Viešpats Jėzus mokė Nikodemą, kaip reikia atgimti iš aukštybės… Dievas taip pamilo pasaulį… Pasaulis čia reiškia visą žmoniją. Dievas geriau už mus atskiria žmogų, savyje turintį dieviško nemarumo kibirkštį, nuo piktavalio, besivadovaujančio rafinuočiausio melo propaganda bei diktatūros priespauda, kuri be jokio sąžinės priekaišto kėsinasi (pavyzdžiui, Rusijoje) ir į paskutinius kai kuriuose visuomenės nariuose dar tebetrokštamos laisvės bei demokratijos trupinius…
Neregėta trauka
Dievo Tėvo Širdis kupina švelnumo kiekvienam žmogui. Tai liudija Jo nuostabus sprendimas siųsti savo Sūnų į pasaulį ne jo teisti, bet išgelbėti…
Prisimename, jog žydai ne kartą norėjo užmėtyti Jėzų akmenimis, nes laikė Jį piktžodžiautoju. Tačiau ne toks buvo Dievo planas. Užmėtytas akmenimis žmogus tampa tarsi savaip suplotas, nežmoniškai sumaitotas…
Nors Kančių Vyro veidas Golgotoje taip pat buvo pasruvęs krauju, o kūnas – visas žaizdotas, tačiau dar atpažįstamas, kad malonės šviesoje Jį – Dievą Meilę – būtų galima kontempliuoti ir garbinti. Kalvarijos kalne Jėzus kabos centrinėje vietoje, tarp dviejų kitų nusikaltėlių. Šv. Jonas Jėzaus kryžių vaizduoja kaip Karaliaus sostą ir Jėzaus išaukštinimo vietą. Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, suprasite, kad AŠ ESU (Jn 8, 28). O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs (Jn 12, 32).
Dievo meilės šauksmas
Jėzaus kryžius kalba, tiksliau sakant, šaukia apie Dievo meilę žmonijai. Meilė yra svarbiausias Dievo ištartas žodis, nes ji priklauso Dievo esmei; juk Dievas yra meilė (1 Jn 4, 8). Tačiau Dievas meilės „nepasilieka“ sau, bet dalijasi ja su pasauliu, su žmonija. Pasaulis, nors ir nuodėmingas, yra Dievo viduje – Jo mintyse ir Širdyje… Ryškiausias Dievo Tėvo meilės ženklas yra Jo Sūnus, kuris yra ir neprilygstamas Mokytojas. Tačiau joks mokinys nėra didesnis už Jį, išskyrus tuos, kurie lanko gyvenimo puikybės pamokas. Jiems Kristus nėra priimtinas, nes Jo kryžius juos piktina. Bet mums, Jėzų įsimylintiems, kryžius tampa priimtinas, nes mes, jei tik išties stengiamės Jį mylėti, negalime nemylėti ir to, ką Jis myli.
Epilogas
Viešpaties Jėzaus pašlovinimas ant kryžiaus yra suaugęs su Jo nenusakoma žodžiais kančia. Tiktai tada, kai su malda apmąstome kančių tikslą, vis labiau aiškėja jų prasmė. Stovėdamas po Jėzaus kryžiumi mąstai ir tari (nesuskeldėjusiomis nuo troškulio) lūpomis: „Tai tokia didžiulė Kūrėjo kūriniui meilė, kad ji lygi dieviškai beprotybei, kurios išminčiai niekas ir niekada neprilygs“.
Kun. Vytenis Vaškelis
„Katalikas“, 2025 m. rugsėjo 19 d., nr. 18 (477)