Išgirdę Šiluvos Švč. Mergelės Marijos kvietimą
Šiluva – tai ne tik seniausia žinoma Marijos apsireiškimo vieta Europoje, bet ir gyvas maldos, bendrystės bei dvasinio atsinaujinimo centras, kasmet sutraukiantis tūkstančius piligrimų iš visos Lietuvos ir užsienio. Maldininkų kelionių tradicija į vietą, kur įvyko Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas, nenutrūko nei vykstant karams, nei per okupacijas, tremtis, pandemijas. Atlaidai Šiluvoje – tai ne tik religinė šventė, bet ir proga atkurti ryšį su Viešpačiu, padėkoti Šiluvos Švč. Mergelei Marijai bei sustiprinti tikėjimą, drauge melstis už taiką, šeimas, tautą ir pasaulį.
Rugsėjo 6 dienos ankstų rytą į Šiluvą išvyko ir grupelė Pasvalio Gyvojo Rožinio, Marijos legiono maldininkų bei katalikės moterys. Keliavome su Rožinio malda, džiaugsmu atlaidų iškilmėje švęsti Bažnyčios bendruomenių dienos.
Prieš iškilmingą Eucharistijos šventimą išklausėme diakono dr. Beno Ulevičiaus katechezę apie svarbius Bažnytinius dokumentus bei jų reikšmę krikščionių bendruomenei ir tobulai egzistencijai dabartiniame pasaulyje. Po katechezės visi įsijungė į Rožinio maldą.
Giedant Švč. Mergelės Marijos litaniją, vyko iškilmingą procesija.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas bei liturgijai vadovavęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM pasveikino koncelebruojančius kunigus, visas Bažnyčios bendruomenes bei visus piligrimus, atvykusius kartu dalyvauti iškilmingoje Eucharistijoje. Meldėmės, kad visos krikščioniškos bendruomenės per liturgiją patirtų vienybę, o jų gyvavimas taptų vilties ir meilės šaltiniu Bažnyčiai.
Homilijoje vyskupas Linas priminė, kaip žmonės vykdavo būriais pasiklausyti Jėzaus žodžių, glausdavosi prie Jo norėdami išgyti, patirti dvasinę stiprybę. Didelis tikėjimo alkis buvo jaučiamas atgavus Lietuvos Nepriklausomybę. Pasak vyskupo Lino, broliai pranciškonai tikėjimo tiesas skleidė pamokslaudami net turguose. Panevėžio vyskupas priminė, kad Bažnyčios bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo gyvo Dievo žodžio, klausymo patirties, nuo kartu švenčiamos Komunijos. „Kaip svarbu bendruomenei turėti budrią širdį, nes piktasis nemiega. Visada norės to šaukšto deguto, kaip sako patarlė, statinę medaus pagardinti“‚ – kalbėjo vyskupas Linas.
Po atlaidų neskubėjome į namus. Aplankėme Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo šventovę, Švč. Mergelės Marijos Gimimo Baziliką. Pabendravome su Šiluvos parapijos klebonu kun. teol. lic. Žilvinu Zinkevičiumi.
Grįždami aplankėme Tytuvėnus – Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčią ir Bernardinų vienuolyną. Pasimeldę pasigrožėjome aplinka – rožynais bei supančia gamta.
Keliaudami link namų, pasukome į Joniškėlį, ten aplankėme Švč. Trejybės bažnyčią. Prie šventoriaus vartų mus sutiko šios parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima ir Gy
vojo Rožinio maldininkai. Kunigas Virgilijus pristatė šios bažnyčios istoriją, piligrimus padrąsino dvasingais ir prasmingais žodžiais bei pakvietė maldai.
Sukalbėjome Gailestingumo vainikėlį bei litaniją. Maldas vedė Joniškėlio parapijos Gyvojo Rožinio būrelių vadovė Genovaitė Baronienė.
Padėkoję Joniškėlio klebonui ir Gyvojo Rožinio maldininkams sugrįžome į Pasvalį.
Gyvojo Rožinio maldininkus iš Daujėnų, Pasvalio, Mikoliškio, Pušaloto, Joniškėlio, Saločių parapijų savo transportu į Šiluvos atlaidos kelias dienas vežė Gyvojo Rožinio maldininkas, ūkininkas iš Girsūdų Petras Karoblis.
Vlada Čirvinskienė
„Katalikas“, 2025 m. spalio 10 d., nr. 19 (478)