Jubiliejaus metų pradžia Lietuvos vyskupijose

Gruodžio 29 dieną, Šventosios šeimos šventėje, visose pasaulio Jubiliejaus bažnyčiose vyko Jubiliejinių metų atidarymo apeigos. Jos vyko ir Lietuvoje.

Dalinkimės Dievo meile

Panevėžyje iškilmės prasidėjo Švč. Trejybės rektorato bažnyčioje. Įžanginėms apeigoms vadovavo vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Tikintieji išklausė Evangeliją bei Jubiliejiniams 2025 m. skirtos bulės Spes Non Confundit ištrauką.

Vėliau, kaip tikri piligrimai, tikintieji pajudėjo link Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros į šv. Mišių auką. Ganytojas susirinkusiems maldinin­kams perskaitė Lietuvos vyskupų Ganytojišką laišką, skirtą Jubiliejinių metų pradžiai. Po šv. Mišių vyskupas Linas pristatė Piligrimo pasą bei paragino tikinčiuosius aktyviai naudotis Lietuvos vyskupų laiške surašytais pasiūlymais, paraginimais. Vienas iš paraginimų – tai leistis į piligrimystę. Ir ne tik į Romos bazilikas ar į Lietuvoje paskelbtas Jubiliejines bažnyčias. Tai dar daugiau: paraginimas mums visiems išeiti iš savo užsisklendimo, pamatyti šalia esančius vienišus asmenis, aplankyti ligonius, pabėgėlius, kaimynus ar tuos, kurie yra atsidūrę visuomenės paribyje. Ganytojas paragino: „Neškime jiems viltį, dovanodami savo laiką ir nuoširdų dėmesį. Visi esame Dievo mylimi. Dalinkimės ta Dievo meile su visais, o ypač su tais, kurie nėra jos patyrę“. 

Su Palaimintojo Teofiliaus kryžiumi

Kaišiadorių vyskupijoje Jubiliejaus metų ir Jubiliejinių Katedros durų atidarymo pamaldos prasidėjo katedros Palaimintojo Teofiliaus Matulionio  koplyčioje, kur ganytojas – Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas – pasveikino visus susibūrusius. Pamaldose taip pat dalyvavo vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir Katedroje tarnaujantys kunigai.

Po Evangelijos skaitinio bei ištraukos iš popiežiaus Pranciškaus bulės dėl Jubiliejaus paskelbimo, visi ėjo paskui Kryžių prie Katedros didžiųjų durų. Ten pagerbtas Kryžius ir atvertos Jubiliejinės Katedros durys. Įžengus į šventovę, Krikštui atminti tikintieji buvo apšlakstyti naujai palaimintu vandeniu ir švenčiama Eucharistija.

Procesijoje taip pat buvo nešamas Palaimintojo kankinio Teofiliaus vys­kupiškas (krūtinės) kryžius. Šis kryžius, kaip ištikimybės Evangelijos tiesai liudijimas, buvo išstatytas pagerbti Katedros presbiterijoje, šalia procesijų kryžiaus.

Šv. Mišių metu ganytojas paskelbė Lietuvos vyskupų laišką dėl Jubiliejaus. Kaip svarbus akcentas nuskambėjo mintys apie šeimą ir kaip labai prasminga, jog pasaulio vyskupijose Jubiliejaus metai pradedami švęsti būtent Šventosios Šeimos sekmadienį.

Pabaigoje vyskupai palaimino šv. Mišiose dalyvavusias šeimas.

Vyskupijoje – keturios Jubiliejaus šventovės

Šiaulių Šv. apaštalų  Petro ir Pauliaus Katedroje Jubiliejaus atidarymo apeigoms vadovavo Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, giedojo choras „Džiaugsmas“ (vadovas Romualdas Juzukonis).

Šiaulių vyskupijoje yra net keturios Jubiliejinės šventovės: Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Katedra, Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės ir Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios.

Sveikinimai valdžios atstovams ir piligrimams

Į Jubiliejaus metų atidarymą Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedroje buvo pakviesti vyskupijos tikintieji bei civilinės valdžios atstovai. Prieš iškilmingas pamaldas į vyskupijos kuriją susirinko vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių merai. Vyskupas pristatė Jubiliejaus metų prasmę ir padovanojo Piligrimo pasus.

Pamaldos Telšių Katedroje prasidėjo prie antrajame aukšte esančio Šv. Antano altoriaus. Vyskupas Algirdas Jurevičius pasveikino moksleivių ateitininkų Žiemos akademijos narius, ir pajuokavo, kad šiemet mes neturime žiemos, bet bent turime Žiemos akademiją! Ganytojas pasveikino civilinės valdžios autoritetus – merus bei kitus piligrimus ir pradėjo Jubiliejaus metų atidarymo apeigas.. Evangeliją skaitė diakonas Zenonas Turauskas, o bulės ištraukas – dekanai kunigai: Vytautas Gedvainis, Marius Venskus ir Olijandas Jurevičius. Po to vyko Kryžiaus pagerbimo apeigos ir procesija į pirmąjį Katedros aukštą. Tuo metu Plungės parapijos sumos choras, vadovaujamas Irenos Bakanauskienės, giedojo Jubiliejaus metų himną. Artinantis prie altoriaus įvyko Krikšto prisiminimo apeigos bei tikinčiųjų apšlakstymas švęstu vandeniu.

Dievo žodžio sakykla buvo papuošta Jubiliejaus metų logotipu, kuris taip pat puikavosi ir ant vyskupo liturginio drabužio – arnoto.

Homilijoje vyskupas pristatė pagrindines mintis iš Lietuvos vyskupų ganytojiško laiško Jubiliejaus metų pradžiai.

Po šv. Mišių vyskupo paskelbtą žinią apie Jubiliejaus metų atidarymą Dievo tauta sutiko plojimais ir ovacijomis. Ganytojas padėkojo visiems liturgijos dalyviams ir pristatė Piligrimo pasų idėją. Dalis tikinčiųjų, turinčių Piligrimų pasus, tą dieną jau gavo antspaudus ir ėmė planuoti piligrimystę į kitą Jubiliejaus metų bažnyčią. Atsisveikindamas vyskupas linkėjo visiems tapti Vilties piligrimais, kad mūsų pasaulyje būtų daugiau Kris­taus atneštos šviesos.

Širdys turi atsiverti kaip durys 

Žinia apie prasidedantį maloningąjį Jubiliejaus laiką per Kauno arkivyskupijos kurijos surengtas tiesiogines transliacijas (arkivyskupijos YouTube, FB paskyrose, Delfi.lt) iš Arkikatedros plačiai pasklido visai arkivyskupijos bendruomenei, žmonėms Lietuvoje bei esantiems už jos ribų.

O visi atvykusieji į Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedrą Baziliką turėjo galimybę ir džiaugsmą žengti kad ir nedidelius, bet pirmuosius Jubiliejinės piligrimystės žingsnius. Dar prieš 12 valandą žmonės rinkosi prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros šventoriuje, kur su Kryžiumi rankose laukė jauni, Kristų atradę žmonės.

„Mūsų viltis Viešpatyje“, – šie maldos žodžiai pirmieji nuskambėjo pradedant apeigas, paskelbiant Evangeliją bei ištrauką iš popiežiaus Pranciškaus bulės. Žmonės gausiai lydėjo procesiją. Pagerbti jaunų krikščionių nešamo kryžiaus sustota prie didžiųjų durų, o vėliau pro jas kaip vilties slenkstį visi įžengė į šventovę.

Eucharistijos liturgijoje patarnavo diakonai iš Italijos (du iš jų ukrainiečiai, dabar dėl karo negalintys būti savo šalyje). Šventosios Šeimos sekmadienį patarnauti Žodžio liturgijoje pakviestos šeimos – šeimų tėvai ir motinos skaitė skaitinius, skelbė Visuotinę maldą bei nešė atnašas  bendruomenės vardu.

Perteikdamas Lietuvos vyskupų ganytojiško laiško paraginimus, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas didžiule malone pavadino galimybę sulaukti Jubiliejaus ir jį švęsti, apibūdino šiuos priartėjusius metus kaip brangų dovanojamą laiką, kai širdys gali naujai užsidegti, tikėjimas – atsinaujinti, viltis – būti sužadinta, kai Dievo artumas bei gailestingumas gali būti iš naujo išgyvenami. Nerimastingoje, skubrioje šių dienų tikrovėje ganytojas pakvietė arkivyskupijos šeimų aplinkoje turėti tris dalykus: Kryžių kaip begalinės Dievo meilės priminimą; Šventąjį Raš­tą ir kasdien jame ieškoti paguodos ir įkvėpimo; stalą kaip dalijimosi vietą. To sekmadienio Evangelijos (Lk 2, 41–52) kontekste arkivyskupas taip pat akcentavo būtinumą stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. 

„Jubiliejus – tai eiti visais keliais, kuriais ėjo Jėzus“, – savo katechezėje prieš šias iškilmes sakė  kun. Artūras Kazlauskas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos nacionalinis delegatas 2025 metų Jubiliejui.

Kun. A. Kazlauskas džiaugsmingai pasidalijo įspūdžiu apie Jubiliejaus atidarymą Šventųjų durų atvėrimą Šv. Petro bazilikoje prieš pat Kalėdas Vatikane bei popiežiaus Pranciškaus atvertas didžiausio Romoje kalėjimo duris. Kaip atsiveria durys, šitaip turi atsiverti širdys. Pakomentuodamas Jubiliejaus vilties žinią, kun. A. Kaz­lauskas atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus Jubiliejaus skelbimo bulėje cituoja apaštalo Pauliaus žodžius Spes non confundit, „viltis neapgauna“ iš Laiško romiečiams (5, 5). Šį laišką Paulius rašė keliaudamas į Romą, kur turėjo būti teisiamas. Rašė jo nepažįstantiems Romos krikščionims, kuriuos vienintelius Jėzaus išgelbėjimo žinia buvo pasiekusi ne per apaštalus. Jėzaus žinios sėkla sėjosi tarsi savaime, per įvairius į Romą keliavusius žmones. Geroji Naujiena sklido Šventosios Dvasios veikimu.

Dievo Gailestingumas – malonės šaltinis

Vilniaus arkivyskupijoje Jubiliejaus metai pradėti Dievo Gailestingumo šventovėje. Po procesijos gatvėmis įžengta į Vilniaus Arkikatedrą Baziliką, kur švęstos iškilmingos šv. Mišios, joms vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas.

Jubiliejaus metų pradžios apeigos, pradėtos maža piligrimyste – labai  simboliškas ženklas. Iš Dievo Gailestingumo šventovės į Katedrą, pirmoji piligrimystė tarp dviejų Jubiliejinių bažnyčių! Tai primena, kad Dievo gailestingumas yra tas malonės šaltinis, kuris stiprina tikinčiųjų viltį ir tikėjimą šiame Jubiliejinių metų kelyje. 

Kaip homilijoje sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, atėjimas kartu švęsti Eucharistiją taip pat primena, kad visas žmogaus gyvenimas yra viena kelionė – piligrimystė į Tėvo namus, į dangiškąją puotą, kuri mums parengta Viešpaties. 

Šiuos Jubiliejinius metus visose vyskupijose lydės ypatinga malda už pašaukimus. Tai malda už pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą, už pašaukimus į santuokinį, šeimos gyvenimą, už kiekvieną krikščionišką pašaukimą, kad atpažintume ir turėtume drąsos jį priimti ir jį įgyvendinti.

Pagal vyskupijų tinklalapių informaciją 

„XXI amžius“, 2025 m. sausio 10 d., nr. 1–2 (2614–2615)