Ką vaikams veikti vasarą, kad rudenį jie norėtų grįžti mokytis

Vasaros atostogos yra vienas smagiausių laikotarpių vaikams. Tačiau tėvams šis laikotarpis dažnai kelia nemažai klausimų ir rūpesčių. Šiuolaikinių technologijų, užimto gyvenimo būdo laikais šeimoms atsiveria daugybė galimybių organizuoti kokybišką vaikų laisvalaikį – nuo stovyklų, kelionių po užsienio šalis iki įvairiausių edukacijų, dienos užimtumo veiklų miestuose, vietinių muziejų lankymo, sporto renginių.

Tačiau ar intensyviai sudėliotas vasaros atostogų grafikas, gausybė veiklų tikrai padeda vaikams kokybiškai pailsėti ir pasiruošti naujiems mokslo metams? Ar vaikai rudenį į ugdymo įstaigas tikrai grįžta su užsidegimu vėl mokytis? Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė tikina, kad tėvai turėtų nepersistengti organizuodami neformaliąsias veiklas per vaikų atostogas.

Per daug veiklų gali paskatinti dar didesnį psichologinį krūvį

Profesorė teigia, kad šeimų noras vasaros atostogas padaryti nepamirštamas yra sveikintinas, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šis laikas vis dėlto yra skirtas psichologinei ir fizinei pusiausvyrai atkurti, pailsėti nuo mokslų, susigrąžinti resursus naujiems mokslo metams.

„Žmogus pavargsta nuo per didelių stimuliacijų, intensyvių veiklų, kelionių, ritmo nebuvimo. O kai vaikai patiria per didelę stimuliaciją iš aplinkos, jie nebepajėgia įsisavinti visos informacijos, mokytis. Tos stimuliacijos gali būti ir paprastas, per daug aktyvus ir intensyvus laisvalaikis, kai per atostogas norima visur spėti, viską išbandyti, keliauti iš vienos vietos į kitą, organizuoti vieną edukaciją po kitos, taip tarsi įspraudžiant vaiką į grafiką, nors vasarą reikėtų nuo tvarkaraščių ir dienotvarkių pailsėti“, – sako prof. R. Bilbokaitė.

Didelis fizinis aktyvumas, mažiau miego, besikeičiantys miestai, vaizdai, muziejai gali išvarginti vaikus, net jei atrodo, kad mažasis šeimos narys puikiai su viskuo susitvarko, aikčioja nuo įspūdžių. Profesorės teigimu, tėvai turėtų be sąžinės graužaties kartais leisti vaikui nieko neveikti, pabūti gamtoje be tikslo, pailsėti namuose ar kitoje mėgstamoje, tačiau saugioje aplinkoje.

„Vaikams tikrai verta kartais leisti nieko neveikti, ypač vasarą. Jie tai moka daug geriau nei mes, suaugusieji. Mažesni vaikai sugeba stebėti boružę, jausti vėją, vandenį, mėgautis buvimu gamtoje. Gamta yra ideali erdvė nieko neveikti, nes joje tiesiog vaikštant jau vyksta pažinimas, kūnas atsipalaiduoja, nurimsta nervų sistema“, – paaiškina pašnekovė.

Leisti vaikui būti, tyrinėti aplinką ir net patirtį nuobodulį yra verta, nes taip vaikas išmoksta nurimti, neskubėti, pajusti laiko tėkmę, atsipalaiduoja kūnas – juk nereikia niekur skubėti, apdoroti informacijos, neapkraunama psichika.

Kokias vasaros veiklas pasirinkti?

Profesorė pabrėžia, kad vasaros atostogų tikslas pirmiausia yra pailsėti nuo mokymosi, atitrūkti nuo griežtos dienotvarkės, kad sugrįžtų noras mokytis rudenį. Vis dėlto tai nereiškia, kad visą vasarą reikėtų nieko neveikti – svarbiausia aktyvias veiklas derinti su pasyviu poilsiu. Pavyzdžiui, vasaros stovyklos gali būti puiki terpė ugdyti vaikus, išbandyti įvairias edukacines veiklas, o ir tėvams ramiau, kad vaikas yra specialistų ir suaugusiųjų priežiūroje, saugioje aplinkoje. Tačiau rekomenduojama vengti vykti iš vienos stovyklos į kitą be pertraukų.

„Vertėtų nepamiršti, kad stovyklose būna ir adaptacinis laikotarpis, kai visi turi susipažinti, apsiprasti, o tai gali būti iššūkis ir pačiam vaikui. Vaiko socializacijai reikia laiko, ir kuo vaikas uždaresnis, tuo ilgiau gali pratintis prie naujos aplinkos. Kuo daugiau naujos informacijos, tuo labiau aktyvinamos juslės bei mąstymas, nepajaučiama, kaip greit tai vėl sukelia psichologinį nuovargį. Tačiau stovyklos taip pat yra ir didelė nauda, ypač jei laikas leidžiamas gamtoje, jei sėkmingai įvyksta socializacija ir užsiimama vaikui įdomia veikla“, – aiškina prof. R. Bilbokaitė.

Ji priduria, kad geriausia būtų po stovyklos leisti vaikui atsikvėpti, pailsėti, pabūti ramioje aplinkoje su šeima ir tik tada galvoti apie naujas vasaros veiklas. Vaikams geriausia erdvė atnaujinti savo fizinius ir psichologinius resursus yra vienintelėje saugioje aplinkoje – savo šeimoje.

Kaip išvengti pervargimo vasarą?

VU Šiaulių akademijos direktorė sako, kad jei šeima pasirenka vykti į kelionę, vėliau vaikas važiuoja į stovyklą, o po jos dar laukia edukacinės veiklos savame mieste, gali nutikti taip, kad vaikas pervargs ir nebesimėgaus veikla, nebesutelks dėmesio ar net nebenorės dalyvauti, bandys pasitraukti į savo pasaulėlį, griebsis kompiuterinių žaidimų, įniks į telefoną. Taip vaikas bandys parodyti, kad nori atsiriboti nuo kasdienybės.

„Kartais mes per daug įveikliname vaikus ir pamirštame atsiklausti, pastebėti, ar patiems vaikams viso to tikrai norisi. Jei kalbame apie sugrįžimą į mokslus rudenį, vertėtų pasistengti, kad vaikas pasiilgtų mokyklos, mokymosi, kad jo psichika būtų vėl pasiruošusi visus mokslo metus dirbti. Juk tai vaikams tikrai yra darbas, o vasarą visi norime pailsėti nuo intensyvaus darbo“, – šypteli profesorė.

Prof. R. Bilbokaitė skatina atkreipti dėmesį, kad vyresnių vaikų laisvė vasarą gali atnešti ir ne tokių malonių dalykų – prasta kompanija, pavojingos veiklos netinkamoje kompanijoje ir pan. Todėl sąvokos „nieko neveikti“ nereikėtų absoliutinti ir pasirūpinti, kad pasyvus poilsis vyktų saugioje aplinkoje – pavyzdžiui, su tėvais gamtoje, sodyboje, pasivaikštant miške, pajūriu, aplankant senelius ar užsiimant kita malonia, ramia veikla.

G. Daknytės nuotrauka
Naujienos.vu.lt

„Žvilgsniai“, 2025 m. liepos 18 d., nr. 7 (309)