Kad liktume ištikimi Viešpačiui

Šv. Mišių auka. Iš dešinės: kunigai Virginijus Česnulevičius, br. teol. dr. Saulius Rumšas OP ir Bronius Krakevičius

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

MARCINKONYS. Liepos 14 dieną Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Iškilmingas šv. Mišias sekmadienio vidurdienį aukojo Vilniaus Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. Virginijus Česnulevičius, br. kun. teol. dr. Saulius Rumšas OP ir parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius. Liturgijos metu giedojo senosios sakralinės muzikos ansamblis „Giesmių tarnai“ (vadovas Valdemaras Dadėla).

XV eilinį sekmadienį Bažnyčia klausėsi Dievo Žodžio, pasakojančio, kaip Jėzus išsiunčia Dvylika, liepdamas nieko nepasiimti (Mk 6, 7–13). Komentuodamas girdėtą Evangeliją, kun. V. Česnulevičius homilijoje akcentavo ir Švč. Mergelės Marijos vaidmenį Bažnyčios ir kiekvieno iš mūsų gyvenime: „Šiandien minime Švč. Mergelę Mariją Škaplierinę. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė yra pasakiusi, kad nereikėtų apie Mariją kalbėti dalykų, kurie yra neįtikėtini, nežinomi. Paprasčiausiai kalbėkime apie Marijos gyvenimą, nes jis buvo įprastas, paprastas, toks, kaip mūsų. Ji, kaip žmogus, nesiskyrė nuo mūsų, marcinkoniškių ar kitų vietovių gyventojų. Bet Jos veikimas buvo išskirtinis. Marija kartais parodoma kaip ta, kurios neįmanoma pasiekti, bet Ji yra pavyzdys, kuriuo mes galime sekti. Ji gyveno tikėjimu. Viena iš priežasčių, kodėl Karmelio kalno atsiskyrėliai savo pavyzdžiu pasirinko Mergelę Mariją, yra ta, jog Ji savo gyvenimą padovanojo Dievui. Ir ne tik savo gyvenimą, bet ir leido Dievui įsiveržti į Jos esybę, į Jos kūną, į Jos visas situacijas tardama: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir Ji yra su mumis, nes Viešpats yra su Ja, o Jis pažadėjo: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. (…) Prašykime Mergelės Marijos, kad mes savo gyvenime brangintume Dievo Žodį, kasdien atsiverstume Šventąjį Raštą, su tuo Žodžiu eitume per dienos darbus. Melskime, kad liktume ištikimi Viešpačiui ir sakytume „taip“ savo gyvenimu, būtume misionieriais. Bažnyčia, parapija, bendruomenė yra gyva tiek, kiek ji gyvena Evangelija, kiek mes savo gyvenimu einame vienas kito link. Tegul šie atlaidai būna Evangelijos – meilės ir tikėjimo mokykla kiekvienam iš mūsų.“

Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento pagerbimo pamaldos, eucharistinė procesija aplink bažnyčią. Ansamblis „Giesmių tarnai“ dovanojo išskirtines XVI-XVII amžių giesmes senąja lietuvių kalba. Pasibaigus liturgijai susirinkome į agapę prie bažnyčios: pasidžiaugti, išgyventi bendrystės laiką su artimaisiais, kaimynais, draugais. 

Pagal parapijos feisbuką 
Evaldo Mankevičiaus nuotrauka

„Katalikas“, 2024 m. rugpjūčio 9 d., nr. 15 (450)