Kaip buvo nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas
Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo diena
Spalio 16-ąją minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą. Būtent tą dieną 1944 metais Raudonoji armija, puolanti Gumbinės kryptimi, iš okupuotos Lietuvos Respublikos įžengė į tuometinę Trečiojo Reicho teritoriją.
„Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį išdidumą. Pasiimkite jas sau kaip teisėtą grobį. Žudykite, šaunieji ir nenugalimieji raudonarmiečiai!“, – įsiveržimo į Karaliaučiaus kraštą išvakarėse plyšojo sovietų propagandininkas, rašytojas Ilja Erenburgas (1891–1967).
Dar spalio 9 dieną sovietų kariuomenė Šilutės kryptimi įsibrovė į šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį – Klaipėdos kraštą, tarpukariu priklausiusį Lietuvai ir traktuotą „vaduojamos LTSR“ dalimi, tankais traiškydama kelyje pasipainiojusias civilių pabėgėlių vilkstines. Iš daugiau nei 150 tūkst. Klaipėdos krašto gyventojų po karo liks kiek daugiau nei dešimtadalis…
Iki 1944 metų Rytų Prūsijoje gyveno per pustrečio milijono žmonių, dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje buvo per 900 tūkstančių gyventojų. Artėjant frontui, didesnioji dalis suspėjo evakuotis, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) buvo žvėriškai išžudyti. Tragiškas likimas laukė ir išgyvenusiųjų. Jie kentė badą ir patyčias, buvo grūdami į koncentracijos stovyklas, keliolika tūkstančių, ieškodami išsigelbėjimo, tapo „vilko vaikais“.
Nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas, suformuotas iš Rytų Prūsijos provincijos vidurio šiaurinės dalies, Potsdamo konferencijos susitarimu, 1945 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų Sąjungai ir tų pačių metų rugsėjį paverstas Ypatingąja Karaliaučiaus karine apygarda (rus. Кёнигбергский особы военний округ), kuri 1946 m. balandžio 7 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo performuota į sritį ir prijungta prie Rusijos sovietų federacinės socialistinės respublikos. 1946 m. liepos 4 d. Karaliaučius (vok. Königsberg) buvo pervadintas Kaliningradu, o tų pačių metų rugsėjo 7 d. kraštą pavadinus Kaliningrado sritimi, dirbtinai išgalvotais rusiškais pakeisti visi istoriniai vietovardžiai.
Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų valia 1947 m. vasario 25 d. formaliai panaikinta ir Prūsijos valstybė…
1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, nepaisydama 1907 metų Hagos konvencijos, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Kaliningrado srities“. Remiantis sovietų statistika, 1947–1948 metais iš Karaliaučiaus srities iškeldinti 102 125 asmenys. 1948 m. lapkričio 30 d. oficialiai pripažinta, kad „visi vokiečiai iš Kaliningrado srities išvyko“. Vietos gyventojus pakeitė kolonistai iš „plačiosios tėvynės“, kraštas itin militarizuotas.
Atmenant šią mūsų ir kaimynų tragediją, Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 19 d. nutarimu spalio 16-oji buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Būtų prasminga, pagerbiant genocido aukų atminimą, šią dieną Lietuvos Respublikos Seimo bei istorinio Klaipėdos krašto teritorijas apimančių savivaldybių tarybų posėdžius pradėti tylos minute.
Potsdamo konferencijoje 1945 metais Karaliaučiaus kraštas Sovietų Sąjungai administruoti buvo perduotas laikinai – iki netolimoje ateityje planuotos Taikos konferencijos. Turbūt žadėtoji konferencija galiausiai įvyks po Ukrainos pergalės prieš rytų agresorius, prasidėjus tolesniam blogio imperijos byrėjimo etapui.
Kęstutis Pulokas,
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas
Ivano Šagino nuotrauka
„XXI amžius“, 2025 m. spalio 10 d., nr. 37–38 (2650–2651)