Kankinio arkivyskupo beatifikacija Taline

Dievui nė vienas iš jų nebuvo be vardo, anoniminis, tiesiog skaičius, vienas iš daugelio. Panašiai ir į Dievo gyvenimo knygą įrašyti vardai nesuskaičiuojamų ir nežinomų šventųjų, neįtrauktų į Bažnyčios liturginį kalendorių. Arkivyskupo Eduardo Profitlicho (Eduard Profittlich) SJ (1890–1942) beatifikacijos aktu jie visi taip pat yra prisimenami, homilijoje pažymėjo Vienos arkivyskupas emeritas kardinolas Christofas Šionbornas (Christoph Schönborn) OP, rugsėjo 6 dieną vadovavęs beatifikacijos apeigoms.

Homilijoje jis paminėjo kone parą trukusį daugiau nei 23 000 sovietinių represijų aukų, tarp kurių buvo ir Talino arkivyskupo Eduardo Profittlicho vardas, sąrašo skaitymą Talino dominikonų vienuolyne, vieną iš beatifikacijos programos punktų.

„Jūs, Talino vyskupijos tikintieji, esate priežastis, dėl kurios šiandien jis yra iškeltas į altorių garbę. Nes jis nenorėjo jūsų palikti, negrįžo į Vokietiją, gerai žinodamas, jog pasilikimas beveik neišvengiamai lems jo mirtį“, – sakė kardinolas, primindamas laisvą ir sąmoningą Eduardo Profitlicho pasirinkimą likti Estijoje prieš šiai patenkant į bolševikų rankas, motyvuotą Viešpaties žodžių, kad ganytojas visada lieka su savo kaimene.  Šis pasirinkimas nebuvo lengvas ar paprastas, bet, kaip savo šeimai rašė arkivyskupas E. Profitlichas, apsisprendimas atnešė kaip reta didelį vidinį džiaugsmą. Jis liko guosti ir stiprinti savo tikėjimo brolių ir galbūt daugelio kitų žmonių, nors galėjo rasti labai gerų ir racionalių argumentų išvykti. Beatifikacija, pabrėžė Vienos arkivyskupas emeritas, niekada nėra skirta vienam asmeniui. „Tikintis žmogus niekada nėra vienas“, – priminė jis popiežiaus Benedikto žodžius. Arkivyskupo Eduardo pasirinkimą nulėmė ir tikinčiųjų maldos už savo vyskupą.

„Vieną dieną sužinosime, pamatysime ir suprasime, kaip mūsų kelias buvo nematomai saugomas ir kreipiamas daugybės žmonių maldų ir jų tikėjimo gyvenimo. Šiandienos beatifikacija apima visus, kurie turėjo įtakos palaimintojo Eduardo keliui“, – sakė kardinolas Ch. Šionbornas OP. Tai, pasak jo, tėvai, broliai ir seserys, mokytojai, draugai, aplankytos tikėjimo vietos, sutikti Bažnyčios žmonės. Tik viskas kartu leidžia lemiamu momentu pasakyti tokį ryžtingą „Taip“ tikėtinai kankinystei, kokį pasakė arkivyskupas E. Profitlichas. Tai buvo visiškai asmeninis „Taip“, bet tuo pat metu ir kai kas daugiau: tai Bažnyčios „Taip“ Dievo valiai, kuri išreiškiama vieno asmens „Taip“. Asmeninis šventumas visada remiasi Bažnyčios, Kristaus Sužadėtinės, šventumu. Todėl šiandien yra džiaugsmo diena visai Bažnyčiai, ypač Bažnyčiai Estijoje, sakė kardinolas. Pasak jo, beatifikacija ir daugiau nei 23 000 aukų vardų primena ir tai, kas tuo metu vyko Europoje ir pasaulyje, neįsivaizduojamą pragariškų jėgų siautėjimą. Hitleris – Vokietijoje, Stalinas – Sovietų Sąjungoje. Jie tarėsi, kaip pasidalyti, ko gero, paties beprotiškiausio kada nors vykusio karo grobį. „Vos jį pasidalinus, vienas iš banditų puolė kitą, norėdamas pasisavinti viską“, – pridūrė kardinolas, anot kurio, koncentracijos stovyklos ir gulagai tapo didžiausios paniekos žmonijai išraiškomis.

Koks kontrastas orumui, iš tikėjimo plaukiantiems ramybei ir tvirtumui, su kuriais arkiv. E. Profitlichas pasitiko NKVD pareigūnus. „Jis mirė 1942 m. vasario 22 d. kaip viena iš dviejų žudikiškų ideologijų milijonų aukų“, – sakė kard. Ch. Šionbornas OP, anot kurio, palaimintasis kankinys parodė krikščioniškos laikysenos persekiojimų akivaizdoje kelią.

„Negaliu nuspėti, kokia kryptimi dabar pasuks mano gyvenimas, kokių aukų man dar teks padaryti, bet einu šiuo keliu labai pasitikėdamas Dievu, tvirtai įsitikinęs, kad jei Dievas eis su manimi, niekada nebūsiu vienas. Taip pat tvirtai viliuosi, kad auka, kurią čia, šioje šalyje, aukoju Dievo karalystės labui, vienaip ar kitaip duos vaisių, – citavo kankinio arkivyskupo laiško artimiesiems žodžius kardinolas Ch. Šionbornas OP. – Arkivyskupo Eduardo Profittlicho beatifikacija vyksta tuo metu, kai kyla grėsmė, kad senos žaizdos vėl gali atsiverti. Būtent šioje pasaulio dalyje šis nerimas labai jaučiamas. Karas vėl tapo šio regiono kasdienybės dalimi. Taikos viltys patiria sunkų išmėginimą“, – pridūrė kardinolas iš Vienos, užsimindamas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir grasinimus kitoms šalims. Antra vertus, neturime užmiršti ir kitų karų bei įvairių priežasčių, įskaitant religijos panaudojimą politikai, nulemtų persekiojimų.

Baigdamas homiliją kardinolas Ch. Šionbornas OP vylėsi, kad 23 000 Estijos kankinių, taip pat daugybės šių dienų kankinių auka duos, kaip sakė sau arkivyskupas Eduardas, vienokių ar kitokių vaisių. Žinome pirmųjų krikščionių posakį, kad „Kankinių kraujas – krikščionių sėkla“. Melskime ir mes tokio pasitikėjimo Dievu, koks buvo pripildęs Eduardą Profittlichą, kad prisiliestume, kaip ir jis, prie Viešpaties džiaugsmo pilnatvės, minėtos beatifikacijos Mišių Evangelijos skaitinyje (žr. Jn 17, 13 – red.).

Šiose beatifikacijos apeigose Taline dalyvavo kitų Estijos krikščioniškų Bažnyčių delegatai, katalikų ganytojai iš Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat apaštalinis nuncijus arkivyskupas Georgas Gėnsvainas (Georg Gänswein). Su jais, greta kardinolo Ch. Šionborno ir Talino katalikų vyskupo Filipo Žurdano (Philipp Jourdan), Mišias koncelebravo arkivyskupas Gintaras Grušas, arkivyskupas Lionginas Virbalas, vyskupas Darius Trijonis, Evangelijos knygą nešė nuolatinis diakonas Darius Chmieliauskas. Tarp kitų dalyvių – Lietuvos ambasadorės Estijoje ir prie Šventojo Sosto Gitana Skripkaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Beatifikacijos apeigos vyko Talino Laisvės aikštėje, o vienas iš jos papuošimo elementų – didžiulės pastato priešais sceną su altoriumi fasadą papuošusios Estijos ir Ukrainos vėliavos. 

Vatican News
Nuotrauka iš Profittlich.eu/en

„Katalikas“, 2025 m. rugsėjo 19 d., nr. 18 (477)