Kiek mokame už Perlą?
Kun. Vytenis VAŠKELIS
Perlas ir brangūs „akmenukai“
Todėl mūsų vidinė vertė visada pranoksta dulkės sąvoką (dėl kūno marumo) dulkė esi ir dulke pavirsi, nes Dievas į mus visada žvelgia iš savo aukščiausio lūkesčio taško – kad savo gyvenimo pabaigoje pagaliau subręsime ir pasirengsime išvysti Karalystės šlovę.
Ko labiausiai reikia – atsakymas Jame
Žmogaus atrastas Lobis – ne medžiaginių dalykų viršūnė, o į naują Gyvenimą trykštantis gyvojo vandens Šaltinis. Šio neįkainuojamo turto atradimo džiaugsmas, užtvindęs įtikėjusiojo krūtinę, yra jį atgimdantį iš aukštybių varomoji jėga, skatinanti atlikti (pasaulio akyse) beprotiškiausią veiksmą – savanoriškai atsisakyti visko ir nieko sau egoistiškai nebeįsigyti…
Neužmirštamas šventasis
Antai XII – XIII a. gyvenęs garsusis Pranciškus Asyžietis paliko savo artimuosius, šeimos turtus, draugus bei prabangų gyvenimą, kad visiškame skurde laisvai galėtų tarnauti Kristui ir kitiems. Nors iš pradžių Asyžiaus gyventojams atrodė, jog tai buvo neprotingas jaunuolio sprendimas, tačiau vėliau daugelis pradėjo suprasti, jog radikalus gyvenimas Evangelija – tai visko vertos pastangos laimėti Dievo Karalystę – Perlą, skleidžiantį artėjančios eschatologinės tikrovės šviesą visiems, kurie tiki Jėzumi ir visiškai Juo pasitiki.
Perlo ieškojimo kaina
Per Biblijos prizmę pažvelkime į perlus, kaip į dvasinę – pamokančią – naudą teikiančius Dievo kūrinius. Anuomet dėl savo grožio ir didelės vertės perlai buvo tapę tam tikru tobulumo matu: Koralo ir krištolo neverta nė minėti, nes išminties kaina viršija net perlus (Job 28, 18).
Išmintingiausias yra tas, kuris perlų ieško ne pirštu besdamas į žemėlapį, rodydamas, kurioje vietoje turėtų būti užkastas tas neįkainuojamas lobis, bet, atsivertęs Šventąjį Raštą, su malda ir tikėjimu kasdien širdį keldamas į Tą, kuris kaskart mus kviečia ateiti pas Jį, kad iš naujo Jį atrastume savo širdies bedugnėje (plg. Ps 64, 7). Taigi bendrystės su Viešpačiu ieškojimas tampa tam tikru tikinčiojo gyvenimo būdu, trokštant vis labiau Kristų pažinti, kad su Juo drauge žengtume artimo tarnystės keliu…
Dievo – Meilės – numylėti
Vėlgi Dangaus karalystė panaši į pirklį, ieškantį gražių perlų. Radęs vieną labai vertingą perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir jį nusiperka. Alegorija byloja, jog kas atranda brangiausią perlą, atranda Kristų, kuris yra ne tik vartai į Karalystę, bet jos Viešpats. Dėl to už šios neįkainuojamos Šventenybės – Perlo – įsigijimą mokame viso savo gyvenimo pašventimu Jam. Bet tai – tik mikroskopinė dalelė tos Aukos, kuri buvo iškentėta ant Kryžiaus ir dėl tavęs, ir dėl manęs… Kadangi begalinėje Jėzaus aukoje glūdi beribės meilės užtaisas, krikščionys negali nesidžiaugti, žinodami, kad yra pačios Meilės numylėtiniai. Net nuodėmės, kurias apgaili padariusieji ir daugiau nebežvelgia į jų pusę, negali sustabdyti nesustabdomo vyksmo – nuolatinio Dievo vaikų panašėjimo į Jį.
Liudyti apie Perlo grožį
Galiausiai prašykime Jėzų malonės, kad mums dovanotas tikrąsias vertybes – dorybes geriau pažintume, jas ugdytume ir brangintume, nes tik jos kartu su mumis peržengs mirties vartus. Dangaus karalystė yra su niekuo nepalyginamas lobis, paslėptas ne žemėje, o žemėje, tarp žmonių. Jis neblizga kaip auksas, bet vis tiek brangesnis už patį gražiausią perlą. Pasaulyje yra daug dalykų, kurie yra vertingi, gražūs, kupini žavesio, bet Jėzus yra vertas daugiau už visus juos. Turite parodyti šį Perlą – Jėzų – kitiems ir apie tai kalbėti, ir visada atsiras žmonių, kurie viską parduos, kad tik jį įgytų.
Vertinga tai, kas tikrai vertinga
Niekam neprilygstantis Švč. Trejybės buvimas bei gyvenimas vyksta mažoje žmogaus širdyje, kuri yra perkeista malonės, nes leidžiasi užvaldoma Šventosios Dvasios vedimo bei vadovavimo. Iš tiesų, tik atradus Kristų Dievo Dvasioje, atrandame ir tikruosius savo bei Dievo Tėvo namus – Jo meile liepsnojančią Širdį, kuri skirta kiekvienam dar šiame pasaulyje gyvenančiam vaikui. O tai – didžiausias lobis, kurio nesinori iškeisti į kitus dalykus.
„XXI amžius“, 2026 m. liepos 24 d., nr. 27-28 (2688–2689)