Kiti Šventieji metai – 2033-ieji
Per Jubiliejų Romą aplankė 33,5 mln. piligrimų
Antradienį, sausio 6 dieną, prieš Viešpaties Apsireiškimo iškilmės Mišias, popiežius Leonas XIV uždarė Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Šis paprastas, bet simbolinis gestas reiškė oficialią 2025 metų Jubiliejaus pabaigą.
Pirmadienio pavakare paskutinė piligrimų grupė žengė pro Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Šią grupę sudarė už Jubiliejaus eigą atsakingos Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterijos darbuotojai bei per visus metus piligrimams patarnavę savanoriai.
Pirmadienio rytą Vatikane įvyko spaudos konferencija, per kurią apibendrinti užbaigiamų Šventųjų metų rezultatai. Joje dalyvavo Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rinas Fisikela (Rino Fisichella), Italijos vyriausybės bei regioninės valdžios atstovai ir Romos meras Robertas Galtieris (Roberto Gualtieri).
Šventieji metai prasidėjo per popiežiaus Pranciškaus pontifikatą, o baigėsi jau prie Leono XIV. Pasak arkiv. R. Fisikelos, ši aplinkybė, be kita ko, reiškė ir atlikto organizacinio darbo sudėtingumą. Ir taip jau intensyvią Jubiliejaus programą papildė popiežiaus laidotuvės ir naujo popiežiaus rinkimai, tačiau Bažnyčia ir Romos miestas sugebėjo sklandžiai reaguoti į visus iššūkius.
Už Jubiliejaus eigą atsakingos Evangelizacijos dikasterijos duomenimis, per visus Šventuosius metus į Romą atvyko ir jubiliejiniuose renginiuose dalyvavo 33 475 369 piligrimai. Roma, pasak arkivyskupo, parodė, kad yra iš tiesų svetingas miestas. Transporto, sveikatos apsaugos ir kitos viešosios paslaugos veikė užtikrintai tiek miesto gyventojų, tiek piligrimų ir turistų labui. Piligrimų gausa nieko neatėmė iš vietos gyventojų, o, priešingai, tapo bendru miesto gyvenimo elementu.
Kalbėdamas apie dvasinius Jubiliejaus aspektus, arkivyskupas pabrėžė, jog tai buvo keliaujančios Dievo tautos patirtis, paženklinta maldos ir atsivertimo troškimo. Su dėkingumu galime konstatuoti, sakė arkivyskupas, kad popiežiškosios bazilikos ir kitos maldos vietos, tokios kaip Šventieji Laiptai, sulaukė iki tol neregėto tikinčiųjų skaičiaus. Jubiliejus iš tiesų tapo malonės metais, o piligrimai į savo namus grįžo sustiprinti vilties ir patirties, palikusios gilių dvasinių pėdsakų.
Per spaudos konferenciją kalbėdamas apie svarbiausius ir įspūdingiausius šio Jubiliejaus momentus arkivyskupas visų pirma paminėjo Jaunimo jubiliejų – susitikimą Romos Tor Vergata laukuose, persmelktą džiaugsmo ir maldos, taip pat Susitaikinimo sakramento šventimą. Kaip nepaprastą įspūdį palikusį įvykį arkivyskupas paminėjo ir liaudies pamaldumą puoselėjančių brolijų Jubiliejaus dienas, jų narių eiseną Romos gatvėmis. Taip pat buvo paminėtos per Jubiliejų vykusios kanonizacijos iškilmės. Visa tai, pasak arkivyskupo, įgyvendino Jubiliejaus tikslą, išreikštą bulėje Spes non confundit – „suteikti visiems progą atgaivinti viltį“.
Per pirmadienio spaudos konferenciją atskiras dėmesys buvo skirtas savanoriams. Per Jubiliejaus metus piligrimams patarnavo apie 5 tūkstančius Evangelizacijos dikasterijos suburtų savanorių bei 2 tūkstančius Maltos ordino narių, pasirengusių teikti pirmąją medicininę pagalbą prie keturių Romos popiežiškųjų bazilikų. Tai buvo įvairaus amžiaus ir iš skirtingų pasaulio šalių atvykę žmonės, kurių pasiaukojimas ir paprastas žmogiškas gerumas padėjo kurti saugią ir šeimynišką Jubiliejaus atmosferą.
Apibendrindamas arkiv. R. Fisikela pripažino, kad tokio masto ir trukmės renginyje nebuvo įmanoma išvengti ir kai kurių sunkumų bei trūkumų. Tačiau, vertinant Jubiliejų kaip visumą, teigiami aspektai visiškai nusveria neišvengiamas problemas.
Dabar Bažnyčios žvilgsnis krypsta į ateitį – į 2033 metus, kai bus minimos 2000-osios Kristaus mirties ir prisikėlimo metinės, baigdamas savo pranešimą sakė arkivyskupas R. Fisikela. 2025 metų Jubiliejus buvo svarbus etapas kelyje į dar vieną pasaulinio masto malonės įvykį, kuriam jau dabar reikia pradėti rengtis.
Skirtingai negu per Gailestingumo jubiliejaus (2016) metus, kai Šventosios durys buvo atidarytos visų vyskupijų katedrose ir svarbiausiose šventovėse, Vilties jubiliejaus metai vyskupijų mastu buvo švenčiami be žengimo pro Šventąsias duris apeigų. Pro Šventąsias duris buvo galima žengti tik keturiose Romos popiežiškosiose bazilikose. Vienintelė išimtis buvo popiežiaus Pranciškaus atidarytos Šventosios durys Romos Rebibbia kalėjime.
Antroje vietoje – Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika, kurią per Jubiliejų aplankė 22 mln. piligrimų. Į ją piligrimai keliavo ne tik, kad žengtų pro Šventąsias duris, bet ir norėdami aplankyti Vilties jubiliejų paskelbusio ir jį pradėjusio popiežiaus Pranciškaus kapą.
Šie Jubiliejaus metai įeis į istoriją kaip antrieji Šventieji metai su dviem popiežiais. Juos pradėjęs popiežius Pranciškus mirė balandžio 21 dieną; o juos uždarė Leonas XIV, išrinktas Popiežiumi gegužės 8 dieną. Visoje Bažnyčios minimų Šventųjų metų istorijoje tebuvo tik vienas tos atvejis: 1700-uosius Šventuosius metus pradėjo Inocentas XII, o uždarė Klemensas XI.
Pagal Vatican News
Vatican Media nuotrauka
„Katalikas“, 2026 m. sausio 9 d., nr. 1 (484)