„Knyginyčios“ klubo nariams –  knyga apie krašto mokytojus

ANYKŠČIAI. Balandžio 29 dieną Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos salėje vyko knygos „Čia mūsų pradžia“ (2024) pristatymas. Šį leidinį Knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ nariams bei kitiems anykštėnams, besidomintiems krašto istorija, pristatė knygos sudarytojai Aušra Jurčiukonienė ir Vidmantas Navickas. Renginyje taip pat dalyvavo knygos redaktorius, žurnalistas Alvidas Jancevičius.

Knygoje „Čia mūsų pradžia“ pasakojama Eleonoros ir Jurgio Gūžių šeimos istorija, publikuojami prisiminimai, svarbūs dokumentai, leidžiantys pažvelgti į E. ir J. Gūžių šeimos, gyvenusios Anykščių krašte iki 1940-ųjų, istoriją. Knygoje atskleista ne tik šios šeimos, bet ir Anykščių istorijos dalis. 

Renginio metu sudarytojai apžvelgė svarbius pedagogo Jurgio Gūžio (1885–1948) gyvenimo etapus. J. Gūžys 1920–1929 metais gyveno Anykščiuose, buvo pirmasis Anykščių vidurinės mokyklos vedėjas, vėliau – direktorius, dėstęs lietuvių kalbą ir geografiją. Anykščiuose J. Gūžiui teko ne tik tvarkyti karo nuniokotus pastatus, bet ir suburti mokytojų kolektyvą, rūpintis mokymo priemonėmis bei organizuoti pirmąjį mokinių priėmimą. Anykščiuose mo­kyklos direktorius artimai bendravo su rašytoju Antanu Vienuoliu-Žukausku bei gydytoju Adomu Laskausku. 1929 metais J. Gūžys su šeima iš Anykščių išvyko gyventi ir dirbti į Šėtą. 1941 m. birželio mėnesį, vykstant pirmiesiems trėmimams, buvęs mokinys pranešė, kad mokytojo šeima įtraukta į tremiamųjų sąrašus. Gūžių šeimai teko slapstytis. Antrojo pasaulinio karo metais ir po karo J. Gūžys pedagoginį darbą dirbo Šilalėje, Kuršėnuose, Varniuose ir Plungėje. Buvę mokiniai J. Gūžį prisimena kaip puikų organizatorių, nuoširdų mokytoją.

Jurgio žmona Eleonora Malinauskaitė-Gūžienė (1883–1970) irgi buvo pedagogė. Ji buvo kunigo Domininko Tuskenio (1872–1947) sesuo bei pedagogo ir rašytojo Mato Grigonio (1889–1971) žmonos teta. Anykščių mokykloje E. Gūžienė mokė mergaites siuvinėti ir megzti.

Gužų giminės atstovė, gydytoja A. Jurčiukonienė kalbėjo, kad knygą apie savo giminę rengė ne todėl, kad dabar tapo labai madinga domėtis genealogija ir rašyti šeimų istorijas. „Jaunimas turi žinoti, kaip gyveno vyresnė karta, ką ji tuomet galvojo “, – sakė A. Jurčiukonienė. Sudarytoja papasakojo epizodą apie rašytoją A. Vienuolį, kuris jos senelei E. Gūžienei guodėsi dėl romano „Puodžiūnkiemis“ kūrimo proceso: „Negalvokite, ponia Eleonora, kad aš tokį tekstą pats parašiau“.  

V. Navickas kalbėjo, kad į knygą „Čia mūsų pradžia“ surinko visų giminaičių prisiminimus ir įtraukė svarbius dokumentus. Dalį medžiagos, kuri pateko į leidinį, V. Navickas surado besidarbuodamas archyvuose. Leidinio sudarytojas vaizdžiai pasakojo apie giminaitį kun. D. Tus­kenį, kuris 1918–1940 metais buvo Traupio (Anykščių r.) Šv. Onos parapijos klebonas ir aktyvus blaivybės idėjų platintojas. 

Knygos pristatymo proga jos sudarytojai Anykščių viešajai bibliotekai ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijai padovanojo knygą „Čia mūsų pradžia“ su palinkėjimu: „Tegu šis leidinys primena Anykščiams apie Eleonoros ir Jurgio Gūžių giminę.“

Kartu su svečiais mintimis apie Anykščių J. Biliūno gimnazijos istoriją dalinosi mokytojas, kraštotyrininkas Gintaras Ražanskas. Mokytojas svečiams padovanojo knygą „Anykščių Jono Biliūno gimnazija“ (2020), kurioje yra keletas fotografijų, ten nufotografuoti ir pedagogai Jurgis ir Eleonora Gūžiai. 

Po renginio Viešosios bibliotekos svečiai aplankė Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio atminimo kambarį. 

Birutė VENTERAITIENĖ

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos bibliotekininkė 
Audronės BEREZAUSKIENĖS nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2025 m. birželio 20 d., nr. 12 (237)