Kraštiečio, kubistinės skulptūros pradininko muziejus
DRUSKININKAI. Gegužės 23 dieną į Europos muziejų nakties renginius pakvietė balandžio 17 dieną duris atvėręs po rekonstrukcijos atnaujintas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys Žako Lipšico muziejus (Šv. Jokūbo g. 17). Tai vienintelis toks pasaulyje šio kubistinės skulptūros pradininko vardo muziejus, skirtas menininko atminimui įprasminti ir jo kūrybiniam palikimui pristatyti. Vyko ekskursija po Žako Lipšico muziejaus ekspoziciją, kūrybinė edukacija „Gyvūnas Žako Lipšico stiliumi“, dokumentinio filmo apie Ž. Lipšicą peržiūra.
Visoje Lietuvoje vykusi Europos muziejų naktis yra jau tradicija tapęs renginys, kai muziejai atveria duris lankytojams neįprastu metu ir kviečia patirti juos kitaip, įsitraukiant į įvairias veiklas ir patirtis.
Muziejus pristato Druskininkuose gimusį ir augusį pasaulinio garso litvaką skulptorių Žaką Lipšicą (Jacques Lipchitz, 1891–1973) – kubistinės skulptūros pradininką, palikusį ryškų pėdsaką XX amžiaus skulptūros mene. Jo tėvai Druskininkuose turėjo viešbutį, iš kurio ir vertėsi. Šeimoje augo šeši vaikai – trys berniukai ir trys mergaitės. Ž. Lipšicas mokėsi žydų mokykloje Druskininkuose, Balstogės komercinėje mokykloje ir Vilniaus gimnazijoje. 1909 metais jis išvyko mokytis dailės į Paryžių, kur lankė Meno mokyklą, Žuliano akademiją, skulptoriaus R. Verlė studiją ir piešimo kursus Kolarosio akademijoje. Šiame mieste Ž. Lipšicas bendravo su kubizmo pradininkais Pablu Pikasu, Chuanu Grisu ir kitais. Pripažinimo jis sulaukė 1920 metais, kai Rosenbergo galerijoje Paryžiuje buvo surengta pirmoji personalinė jo kūrybos paroda. 1915–1930 metais jo kūryba pasižymėjo kubizmo principais, šiuo laikotarpiu Ž. Lipšicas sukūrė žinomiausius savo darbus. 1936–1937 metais jo kūriniams buvo skirta atskira galerija Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kurioje jo skulptūra „Prometėjas“ laimėjo prizą. 1941 metais naciams pradėjus deportuoti žydus iš Prancūzijos į koncentracijos ir mirties stovyklas Rytų Europoje, Ž. Lipšicui pavyko pabėgti: jis išvyko į JAV, kur jau 1949-ųjų vasarą kartu su kitais 250 skulptorių dalyvavo Tarptautinėje skulptūrų parodoje, surengtoje Filadelfijos meno muziejuje.
1946 metais Prancūzijos Respublikos Garbės legiono ordinas, 1952-ųjų Georgo D. Wiedenerio memorialo Aukso medalis, 1966-ųjų Niujorko meno akademijos Aukso medalis – tai tik keli iš daugybės apdovanojimų, kuriuos pelnė žydų kilmės gyventojas iš Druskininkų.
Šiemet, minime 135-ąsias Ž. Lipšico gimimo metines, šis įvykis įgauna dar didesnę prasmę. Kaip yra rašęs pats Žakas Lipšicas, „be savo šaknų nesukurtume didžiųjų gyvenimo medžių“ (iš laiško Vladui Vildžiūnui, 1972).
Žako Lipšico muziejus veikia trečiadieniais-penktadieniais – 10-18 val., o šeštadieniais-sekmadieniais – 11-18 val.
Dr. Raimundas KAMINSKAS
Autoriaus nuotrauka
„Abipus Nemuno“, 2026 m. birželio 5 d., nr. 11 (260)