Kraštiečio kunigo didvyriškumas Italijoje
Telšių vyskupijoje
Šilalės dekanate
UPYNA. Lapkričio 22 dieną Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius lankėsi Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje. Bažnyčioje vyko Kristaus Karaliaus išvakarių Mišios, kurių metu prisimintas iš šios parapijos kilęs kunigas kankinys Stanislovas Bartkus.
Kunigas gimė 1907 m. Upynoje, mokėsi Vytogalos pradinėje mokykloje, Kražių gimnazijoje, iš kurios Kristaus Karaliaus vienuolių misionierių pakviestas išvyko į Italiją. Ten baigęs teologijos mokslus tapo kunigu ir pasišventė apaštalauti tarp našlaičių. Tenka apgailestauti, kad Kristaus Karaliaus kongregacija per Antrąjį pasaulinį karą labai nukentėjo, todėl nutraukė savo veiklą.
Karo metais kun. Stanislovas Bartkus drauge su kitu vienuoliu broliu klieriku Mariju Belinu (Mario Bellino) rūpinosi vaikų namais. Artinosi frontas, todėl abu dvasininkai stengėsi visaip padėti vaikams ir juos apsaugoti, tačiau karo veiksmų zonoje vokiečiai buvo labai įtarūs. Jie suėmė kunigą bei jo pagalbininką seminaristą ir juos sušaudė, nes manė, jog anie dangsto partizanus. Egzekucija įvyko matant vaikams. Abu dvasininkai pasiryžo verčiau patys mirti, bet kad okupantai neliestų ir nežudytų vaikų. Krauju suteptas kun. S. Bartkaus pasas saugomas Rezistencijos ir naujųjų laikų istorijos institute Italijos Imperijos provincijoje.
2023 metais Italijoje pasirodė prof. Džiovanio Peroto (Giovanni Perotto) knyga „I bambini no! – L`eccidio del 17 agosto a Montalto Ligure“. Joje surinkti liudininkų, kurie tuomet buvo dar vaikais, pasakojimai apie pasiaukojusius dvasininkus ir jiems įvykdytą mirties bausmę 1944 m. rugpjūčio 17 d. Montalto Ligure vietovėje šiaurinėje Italijos dalyje. Toje vietoje yra pastatytas dvasininkų drąsą ir pasiaukojimą dėl vaikų išgelbėjimo vaizduojantis paminklas.
2024 m. rugpjūtį vyko kun. S. Bartkaus žūties 80-mečio minėjimas, kuriame dalyvavo ir kunigo giminaičiai iš Upynos. Po šio vizito Upynos miestelio bendruomenė iniciavo knygos vertimą į lietuvių kalbą. Knyga „Ne! Nelieskite vaikų!“ buvo pristatyta Upynos kultūros namuose. Pristatyme dalyvavo ir iš Italijos atvykęs knygos autorius prof. Dž. Perotas, o taip pat Montalto Carpasio meras Marianas Biančis (Mariano Bianchi) bei vicemerė Antonela Binjonė (Antonella Bignone). Visus svečius iš Italijos sieja tai, kad jų tėvai buvo tarp tų išgelbėtų vaikų, kurie liko gyvi dėl dvasininkų tarpininkavimo, o ypač dėl kun. S. Bartkaus, nes jis mokėjo vokiečių kalbą ir derėjosi su vokiečiais jų kalba.
Knygos pristatyme žodį tarė meras M. Bianči, vicemerė A. Binjonė bei knygos autorius prof. Dž. Perotas. Jis pristatė savo mamos istoriją, kuri tuomet buvo septynerių metų amžiaus, kai kun. S. Bartkus ją apgynė nuo užpuolikų, o po to ji matė kunigo sušaudymą. Knygos autoriaus pasakojimas buvo ypač jautrus, todėl ne tik jis pats apsiverkė, bet ir ne vienam išspaudė ašarą.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius savo kalboje prisiminė, kad 2024 m. birželio 25 d. jis į elektroninį paštą gavo laišką iš Italijos, prašantį surasti kun. S. Bartkaus giminių, nes tuomet ruoštasi Italijoje paminėti 80-ąsias kankinystės metines. Vyskupas per Upynos seniūną Kęstutį Ačą atrado giminaičių, kurie irgi buvo nustebę tokiu dėmesiu po daugelio metų.
2024 m. rugpjūčio 17 d. kunigo giminaičiai buvo pakviesti dalyvauti Italijoje vykusiame kunigo žūties minėjime ir atsivežė įpareigojimą Lietuvoje gaivinti kunigo atminimą. Upynos miestelio bendruomenės pastangomis buvo paruoštas itališkos knygos vertimas į lietuvių kalbą. Taip gimtojo krašto žmonės sužinojo apie didvyrišką kunigo poelgį gelbėjant vaikus.
Knygos pristatymo metu parodytas trumpametražis filmas apie paskutiniąsias kun. S. Bartkaus ir seminaristo M. Belino gyvenimo dienas. Italai vis garsiau prašo Bažnyčios vyresnybę pradėti šiems dvasininkams beatifikacijos procesą. Tuo klausimu renginio metu vaizdo skambučiu buvo susisiekta su Ventimiglia-San Remo vyskupu Antonio Suetta, kuris patvirtino, jog savo vyskupijoje pradėjo rinkti informaciją, kad galėtų būti pradėta beatifikacijos byla, nes tie dvasininkai nužudyti dėl neapykantos krikščioniškajam tikėjimui. Telšių ganytojas paklausė Ventimiglia-San Remo vyskupo, ar yra koks nors kultas ir žinomumas dėl šių dvasininkų pasiaukojimo. Į tai vietos vyskupas atsakė, kad kasmet jų žūties dieną renkasi gausios minios, vyksta pamaldos, minėjimai, dalijamasi prisiminimais apie drąsius vienuolius dvasininkus. Per 80 metų jų atminimas Dievo tautoje ne tik neišblėso, tačiau vis stiprėja. Tuomet išgelbėtų vaikų vaikai ir anūkai šiandien vis garsiau prašo Bažnyčios pripažinimo kunigui Stanislovui Bartkui ir klierikui Mario Belinui. Jiems ypač imponuoja, kad kunigas iš Lietuvos atidavė savo gyvybę, kad išgelbėtų italų vaikus.
Knygos pristatymas pasibaigė liaudiškais šokiais ir bendravimu prie gausiai vaišėmis nukloto stalo. Upynos gyventojai džiaugėsi, kad jų kraštiečio kunigo Stanislovo atminimas po daugelio metų grįžo į gimtinę.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
„Katalikas“, 2025 m. gruodžio 5 d., nr. 23 (482)