Krikščioniškas svarbiausių rinkimų vertinimas

Bažnyčia sveikina išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trampą ir linki jam išminties

Mindaugas BUIKA

Akivaizdus katalikų palaikymas

Galingiausios mūsų planetos valstybės, Jungtinių Amerikos Vals­tijų, prezidento rinkimai, turintys didelę tarptautinę reikšmę, sukėlė platų atgarsį ir katalikų bendruomenėje.

Pačiose JAV katalikai yra didžiausia konfesija, sudaro apie ketvirtadalį gyventojų, todėl paprastai sakoma, kad jų nusistatymas nulemia rinkimų rezultatus. Šį kartą, kaip rodo balsavusių amerikiečių apklausų pagal religinę priklausomybę duomenys, net 56 % katalikų atidavė balsus rinkimų nugalėtojui: respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trampas (Donald Trump) lapkričio 5 dieną, po ketverių metų pertraukos, vėl buvo išrinktas šalies prezidentu. Už jo priešininkę, demokratų (kairiųjų liberalų) partijos kandidatę Kamalą Haris (Kamala Harris), iki šiol ėjusią viceprezidentės pareigas, balsavo tik 41 % rinkimuose dalyvavusių katalikų. Šis santykis iš tikrųjų gana didelis, nes labai pasidalinusioje JAV visuomenėje ir katalikų balsų skirtumas paprastai būna vos keli procentai. Pavyzdžiui, per ankstesnius rinkimus 2020 metais už prezidentu išrinktą demokratą Džo Baideną (Joe Biden) balsavo 51 % katalikų, o už tuomet pralaimėjusį D. Trampą – 47 %. Šiemetiniuose rinkimuose už D. Trampą dar didesne dalimi nei katalikai (62 %), balsus atidavė evangelikai krikščionys (konservatyvieji protestantai). Tuo tarpu dauguma kitų tikybų išpažinėjų (60 %), netikinčiųjų (72 %) ir judėjų (net 79 %) balsavo už K. Haris, kuri rodė abejingumą ir kartais net priešiškumą krikščioniškoms vertybėms. 

Per šiemetinę rinkiminę kampaniją kai kurie amerikiečiai katalikai netgi buvo suorganizavę savanorišką visuomeninę D. Trampo kandidatūrą palaikančią koaliciją „Catholics for Trump coalition“, pabrėždami, kad jo programoje iškelti ir tikintiesiems aktualūs bei svarbūs klausimai. Šios organizacijos paskelbtame manifeste priminta, kad per ankstesnę 2016-2020 metų prezidento D. Trampo valdymo kadenciją vėl apginta religijos laisvė, atstatytas tikėjimu grindžiamų socialinių sąjūdžių saugumas nuo vietinės valdžios pasikėsinimų, palaikytos tradicinės šeimos ir gyvybės gynimo vertybės. Kaip žinia, D. Trampas tapo pirmuoju ir vieninteliu JAV prezidentu, asmeniškai dalyvavusiu pradėtos gyvybės gynėjų manifestacijoje sostinėje Vašingtone. Jis nominavo tris tikėjimui palankius Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurių dėka buvo atšaukta kelis dešimtmečius JAV galiojusi vadinamoji konstitucinė „teisė“ į abortą. Priešrinkiminės apklausos rodė, kad absoliuti katalikų dauguma (67 %) palaiko kritišką D. Trampo nusistatymą genderizmo ideologijos atžvilgiu: savo kalbose su rinkėjais jis aiškiai pasisakė, kad vyrai, save iden­ti­fi­kuo­jan­tys kaip moterys, negali dalyvauti moterų varžybose ir prieštaravo, kad vaikams būtų nevaržomai su hormonų pagalba keičiama lytis. Beje, apklausos patvirtino, kad didesnė dalis amerikiečių katalikų (56 %) mano, jog mirties bausmė už sunkius nusikaltimus turi likti legali, kaip yra JAV, nors Katalikų Bažnyčios mokymas pasisako prieš šios bausmės vykdymą bet kuriomis sąlygomis, paliekant nusikaltėliui galimybę atgailoje išpirkti kaltę be jo gyvybės atėmimo.

Vertybinės nuostatos ir tikėjimas

JAV katalikų dauguma taip pat parėmė išrinktojo prezidento D. Trampo ekonomikos atstatymo programą, kurios prioritetais yra nacionalinės stambiosios, ypač automobilių, gamybinės pramonės saugojimas ir vystymas, kuriant darbo vietas, mažinant mokesčius ir energetikos kainas. Palankiai priimtas ir prieštaringas D. Trampo siekis radikaliai apriboti nelegalią migraciją, stiprinant Jungtinių Valstijų sienas, nes jo įsitikinimu „nelegalai“ yra atsakingi už organizuoto nusikalstamumo plitimą, ypač narkotikų kontrabandą ir prekybą žmonėmis. Tuo tarpu pagrindiniais užsienio politikos klausimais, kaip visoje JAV visuomenėje, taip ir katalikų bendruomenėje juntamas didelis nuomonių pasidalijimas. Priešrinkiminės apklausos parodė, kad tik Kinijos atžvilgiu nusistatymas daugiau mažiau panašus: vos 6 % amerikiečių katalikų mano, kad komunistų valdoma Azijos supervalstybė nekelia jokio pavojaus, o visi likusieji įsitikinę, kad grėsmė didelė arba labai didelė. Dėl šiuo metu Artimuosiuose Rytuose vykstančio aštraus karinio konflikto, kurį sukėlė 2023 metų spalį pravestas žiaurus „Hamas“ teroristinės organizacijos išpuolis prieš Izraelį, sprendimo pobūdžio amerikiečių katalikų nuomonė nevienoda: 41 % mano, jog izraeliečių masyvus karinis atsakas yra visiškai pateisinamas, bet 39 % įsitikinę, kad Izraelio kariuomenės viską naikinantys veiksmai yra nepriimtini, nes palieka didžiules civilių gyventojų aukas. Jau daugiau kaip 1000 dienų tęsiantis Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, didelė dauguma JAV katalikų palankiai žiūri į užpultos ir savo laisvę bei valstybės savarankiškumą ginančios ukrainiečių tautos palaikymą. Tačiau dėl finansinės paramos dydžio, esant vidinėms aštrioms problemoms, apklausoje nuomonės pasidalijo: 37 % sakė, kad daugiamilijardinė parama yra pernelyg didelė; 36 % įsitikinę, kad JAV vyriausybės pagalba suteikiama reikiamo dydžio; 28 % manė, jog ši parama nepakankama ir turi būti padidinta. Be abejonės, šiuo atžvilgiu yra svarbus ne tik privalomos pagalbos Kremliaus režimo naikinamai Ukrainai dydis, siekiant išvadavimo ir teisingumo atstatymo, bet ir efektyvus resursų panaudojimas bei taikos atkūrimo derybinės pastangos.

Aptariamoje rugsėjo mėnesį katalikiškos žiniasklaidos tinklo EWTN (Eternal Word Television Network) atliktoje priešrinkiminėje apklausoje norėta sužinoti ir JAV katalikų tikėjimo praktikavimą bei kokią jis daro įtaką politiniam nusistatymui. Apklausa parodė, kad 12 % joje dalyvavusių tikinčiųjų eina į šv. Mišias kasdien arba bent kelis kartus per savaitę, 31 % dalyvauja pamaldose visais sekmadieniais ir šventadieniais, 16 % lan­kosi maldos namuose kartą ar du kartus per mėnesį, 32 % – kelis kartus per metus ir 9 % – tik vieną kartą per metus. Taip patvirtinta, kad amerikiečiai lieka viena labiausiai tikėjimą praktikuojančių tautų Vakarų pasaulyje, šiuo atžvilgiu gerokai pralenkdama daugelio nukrikščionėjusių Europos šalių gyventojus. Minėtoje apklausoje taip pat nustatyta, kad labiau praktikuojančių katalikų kategorijose prezidento D. Trampo palaikymas yra didesnis ir tai visai suprantama, kadangi jis, kaip ir visa respublikonų partija, pabrėžtinai save sieja su krikščionišku tikėjimu. Daugelis stebėtojų pažymi, kad parama vėl išrinktam JAV prezidentui ypač ryški tarp jaunųjų aktyvių katalikų ir tai parvirtina vykstantį pozityvų, netgi radikalų atsinaujinimą galingiausios pasaulio valstybės krikščionių bendruomenėje, grįžtant prie tradicinių vertybių, su kuriomis save tapatina jaunoji tikinčiųjų karta. Žiniose nurodoma, kad rinkiminėje kampanijoje, ypač artėjant balsavimo dienai, daugelyje JAV katalikų parapijų vyko gyvos diskusijos, buvo platinami biuleteniai su vyskupų rekomendacijomis bei rinkimams sukurta specialia malda. Tikintieji buvo skatinami palaikyti tuos kandidatus – lapkričio 5 dieną rinktas ne tik prezidentas, bet ir Kongreso žemieji Atstovų rūmai bei dalis Senato, kurie savo programose patvirtina ištikimybę Dievo Žodžiui bei gerai supranta pilietines pareigas: kurti bendrąją gerovę ir pirmiausia atsiliepti į vargstančių žmonių poreikius. Sekmadienių šv. Mišių homilijose kunigai dažnai primindavo tikintiesiems, kad jie turi aktyviai dalyvauti rinkimuose, taip įliedami sveiką dvasinį bruožą į politinį gyvenimą, reikalingą šiandienos netikrumo sąlygomis. 

Vyskupai apie rūpimas problemas

Netrukus paaiškėjus rinkimų rezultatams ir D. Trampui tapus 47-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu (respublikonai užsitikrino daugumą ir abiejuose Kongreso rūmuose), jį sveikino ir maldomis palaikė daugelis religinių lyderių. Vienas pirmųjų buvo JAV katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Timotis Broljas (Timothy Broglio), kuris yra šalies karinių pajėgų ordinaras. Savo pareiškime ir pokalbiuose su žiniasklaida jis pabrėžė, kad amerikiečių katalikų vyskupai yra pasirengę bendradarbiauti su tautos išrinkta naująja valdžia, siekiant bendrojo gėrio, teisingumo, saugumo ir taikos JAV ir visame pasaulyje. „Aš sveikinu prezidentą D. Trampą ir kitus išrinktus veikėjus nacionaliniu bei vietiniu lygmeniu, kurie skelbėsi atstovaujantys mūsų žmonėms“, – teigė ganytojas  interviu Vatikano žinių kanalui „Vatican News“. Džiaugdamasis, kad, esant tvirtai demokratijai, valdžia pasikeitė taikiai, piliečiams balsavimo keliu nusprendus, kas turi vadovauti Jungtinėms Valstijoms ateinančių ketverių metų laikotarpiu, jis priminė, jog dabar atėjo ne mažiau atsakingas ir kupinas išbandymų įtakingiausios valstybės valdymo laikotarpis. Arkivyskupas T. Broljas pastebėjo, jog „Katalikų Bažnyčia nesieja savęs su jokia politine partija ir nepaisant to, kas užima Baltuosius Rūmus (JAV prezidento rezidencija) ar turi daugumą ant Kapitolijaus kalvos (kur įsikūręs Kongresas), Bažnyčios mokymas lieka nepakitęs“. Krikščionys politikai, kaip ir visi geros valios žmonės, turi pareigą pagarbiai, civilizuotai ir su gailestinga meile elgtis vienas su kitu, net jei nėra vieningo požiūrio dėl viešųjų reikalų, kas visai suprantama esant dabartinei ideologijų įvairovei. „Kaip tauta, gausiai apdalinta Dievo dovanomis, mes turime rūpintis ir tais, kurie yra už mūsų (valstybės) sienų, trokštami suteikti pagalbą visiems jos prašantiems“, – sakė JAV vyskupų konferencijos pirmininkas. Jis kvietė tikinčiuosius melstis už išrinktąjį prezidentą ir kitus balsų daugumą gavusius politinius lyderius, kad jie rimtai atsižvelgtų į rinkėjų patikėtą atsakomybę šalies ir žmonių tarnystėje.

Ganytojas prašė amerikiečių tautos dangiškosios globėjos Švenčiausios Mergelės Marijos užtarimo ir vadovavimo siekiant visiems bendrosios gerovės tikslų, ginant orumą kiekvieno asmens, ypač pažeidžiamiausių, kurie yra pradėti kūdikiai, skurde gyvenantys žmonės, seneliai, ligoniai ir neįgalieji bei migrantai. Rūpinimasis kiekvieno orumu yra fundamentalus reikalas, nes visi žmonės yra sukurti pagal Visagalio paveikslą bei panašumą ir tokie lieka nuo įsčių iki kapo (from womb to tomb), ką reikia nuolankiai pripažinti, tvirtino arkivyskupas T. Broljas. Kitas svarbus reikalas yra parama vargšams, kadangi nors amerikiečių tauta labai turtinga, tačiau pakankamai daug žmonių, atsidūrusių visuomenės paraštėse. „Tiesiog pribloškia, kada mūsų miestuose matai žmones, kurie neturi kur gyventi, yra benamiai, – teigė ganytojas. – Manau, kad mūsų visų atsakomybė yra rūpintis spręsti šią problemą, ieškoti jos ištakų, kad būtų gerinama tokiose nelaimėse atsidūrusių asmenų padėtis ir apgintas jų orumas.“ Pokalbyje pabrėžta, jog JAV vyskupai pripažįsta migracijos problemų aktualumą, tačiau jų sprendimas neturi būti sutelktas tik į nelegalių migrantų srauto mažinimą, sutvirtinant valstybinę sieną, kaip to nori išrinktasis prezidentas. Svarbu pertvarkyti pačius migracijos įstatymus, kurie jau yra pasenę ir nebeatitinka šių dienų reikalavimų. „Dabar pats laikas atnaujinti sutrikusią migracijos reguliavimo sistemą, kad ji labiau atsilieptų į mūsų gyventojų ir svetimšalių poreikius“, – aiškino arkivyskupas T. Broljas. Jis priminė, jog išlieka atsakomybė suteikti didesnę įvairiopą pagalbą toms šalims, kurių žmonės daugiausiai migruoja dėl skurdo, konfliktų ir kitų nepakeliamų gyvenimo sąlygų. Ši parama yra geriausias būdas spręsti pačias migracijos problemas, kad žmonėms nereikėtų ieškoti prieglobsčio svetur.

Galiausiai JAV vyskupų konferencijos pirmininko interviu pripažinta, kad pradėtos gyvybės apsauga turi išlikti viena svarbiausių naujosios administracijos užduočių. Juk, kaip minėta, ankstesnėje prezidento D. Trampo kadencijoje paskirtųjų Aukščiausiojo Teismo teisėjų dėka atšaukus tariamą konstitucinę teisę į abortą,  dabar pačios valstijos priima šiuo atžvilgiu gana skirtingus įstatymus. Daugelyje jų aborto darymas yra suvaržomas, bet kai kuriose jis dar labiau liberalizuojamas. Todėl Katalikų Bažnyčia kviečia naująją administraciją darbuotis dėl pradėtų kūdikių teisės gimti ir gyventi užtikrinimo JAV federaliniu lygmeniu, kas įmanoma Kongrese res­publikonams turint palankią daugumą. Arkivyskupo T. Broljo nuomone šis klausimas yra susijęs su  visuomenėje išsiplėtojusiu smurtu, nes, „jeigu žmonės mano, jog galima spręsti, kam leidžiama gyventi, o kas turi mirti net negimęs, tada žmogiškasis orumas pavojingai menkinamas“. Taigi, ir ganytojų atsakomybė ugdyti tikinčiuosius, kad jie gyvybės gynimo klausimą suvoktų kaip Evangelijos vertybę.

Taikos siekis ir santykiai su Kinija

Šventojo Sosto nusistatymą dėl D. Trampo išrinkimo naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu išsakė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), kuris linkėjo po ketverių metų į Baltuosius rūmus sugrįžusiam valstybės vadovui išminties, sprendžiant svarbiausias taikos ir bendrojo gėrio problemas. Kalbėdamas su žurnalistais netrukus po rinkimų rezultatų paskelbimo, popiežiaus Pranciškaus artimiausias bendradarbis sakė. jog meldžia išrinktajam prezidentui Dangaus malonių ir viso geriausio, pradedant naują kadenciją, kuri gali būti istorinė ne tik JAV, bet ir visam pasauliui. Todėl politiniuose veiksmuose dabar išskirtinai svarbi išmintis, kuri, pagal Šventąjį Raštą yra reikšmingiausia tautų lyderių savybė. Išmintingas prezidentas turi stengtis atstovauti visiems šalies piliečiams, įveikdamas politinę poliarizaciją, kuri šiuo metu būdinga ne tik amerikiečių visuomenei, bet ir tarptautiniams santykiams, trukdydama išspręsti globalinius klausimus, kuriems reikalingas sutarimas. „Mes turime viltį, kad išrinktasis prezidentas taps svarbiu tarptautinės taikos atstatymo elementu, nutraukiant krauju pasruvusius pasaulio konfliktus“, – sakė kardinolas P. Parolinas. 

Galima pastebėti, kad D. Trampas savo pirmoje pergalę skelbiančioje kalboje, dar tik aiškėjant rinkimų rezultatams, priminė, kad per savo ankstesnę 2016-2020 metų kadenciją nevykdė jokių karų, išskyrus teroristinės organizacijos ISIS („Islamo valstybė“) įveikimą Irake per rekordiškai trumpą laiką. „Taip bus ir dabar: aš nepradėsiu jokio karo, bet stengsiuosi sustabdyti jau vykstančius karus“, – tvirtino išrinktasis prezidentas, pridėdamas, jog duotų pažadų reikia laikytis. Tarsi atsiliepdamas į šį nusistatymą, Vatikano valstybės sekretorius išreiškė atsargią viltį, kartu pastebėdamas, jog D. Trampas, žinoma, „neturi stebuklingos lazdelės“: karams nutraukti reikia didelio atkaklumo ir nuolankumo bei troškimo tarnauti bendriesiems žmonijos interesams, o ne susitelkimo į siaurus, vadinamuosius nacionalinius, interesus. Kardinolas P. Parolinas pažymėjo, jog dabar pagrindiniai konfliktai yra karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje dėl jų išplitimo grėsmės: kol kas nežinoma, kokiu būdu išrinktasis prezidentas stengsis juos nutraukti, nors yra sakęs, jog tai reikia daryti ne­ati­dė­lio­ti­nai. Konkretesni siūlymai, matyt, bus daromi po naujosios administracijos suformavimo ir prezidento D. Trampo oficialaus inauguravimo sausio mėnesį.

Paklaustas dėl aštriųjų migracijos problemų, Vatikano valstybės sekretorius pripažino, kad šiuo atžvilgiu popiežiaus Pranciškaus ir D. Trampo pozicijos aiškiai skiriasi. Šventasis Tėvas nuolat pabrėžia, kad reikia rodyti didesnį gailestingumą visiems prieglobsčio ieškantiems svetimšaliams, taip pat ir vadinamiesiems „nelegalams“, kad nenukentėtų jų žmogiškasis orumas ir būtų atsižvelgta į jų sunkią padėtį. Tuo tarpu išrinktasis JAV prezidentas pasirengęs palaikyti tik legalią migraciją, sutvirtinti valstybinę sieną ir netgi prievarta deportuoti „milijonus“ jau į Jungtinių Valstijų teritoriją prasismelkusių, bet pateisinančių dokumentų neturinčių užsieniečių. „Mes esame už tokią migracijos politiką, kuri būtų išmintinga ir vengtų kraštutinumų, – aiškino kardinolas P. Parolinas. – Šią problemą reikia spręsti humanišku būdu“. Tačiau jis pastebėjo, kad tarp Šventojo Sosto ir prezidento D. Trampo yra artimas nusistatymas dėl pradėtų kūdikių gyvybės apsaugos, kadangi išrinktasis JAV prezidentas visada pasisako prieš abortų įteisinimą, išskyrus ekstremalius atvejus, ir jo nuomonė bei teisinės iniciatyvos beveik atitinka Katalikų Bažnyčios doktriną. Pripažindamas tokio vei­kimo reikšmę, Vatikano valstybės sekretorius linkėjo, kad ginant pradėtą gyvybę būtų ieškoma platesnio sutarimo visuomenėje ir šiuo atžvilgiu vengiant pasidalijimo bei susiskaldymo. Pagaliau paminėjus užsienio politikos klausimus, buvo prisiminta, kad ankstesnės D. Trampo kadencijos administracija kritikavo 2018 metais sudarytą Vatikano slaptą sutartį su komunistų valdoma Kinija dėl vyskupų skyrimo, kuri kas ketveri metai pratęsiama. Kai kurie stebėtojai teigia, jog pagal šią sutartį, nors naujus vyskupus skiria Šventasis Sostas, bet jų kandidatūras pradžioje aptaria Kinijos komunistų partijos ideologinės institucijos. Naujieji vyskupai prieš konsekravimą taip pat pasižada būti „gerais piliečiais“, o tai faktiškai dabartinėmis sąlygomis reiškia ištikimybę ateistiniam režimui. Ankstesnės D. Trampo kadencijos valstybės sekretorius Maikas Pom­pėjus (Mike Pompeo) viešai perspėjo, kad tokia Vatikano politika mažina jo tarptautinį moralinį autoritetą ir nepadeda apginti Kinijos katalikų bendruomenės nuo komunistų valdžios vykdomos Kinijos katalikų bendruomenės diskriminavimo ir persekiojimų. Tačiau kardinolas P. Parolinas pabrėžė, jog minėta sutartis su Pekinu labiau susieta ne su politiniais, bet bažnytiniais reikalais ir ja siekiama „žingsnis po žingsnio“ normalizuoti Katalikų Bažnyčios Kinijoje gyvenimą. Todėl šios pastangos bus tęsiamos, nepaisant kitų šalių, netgi Jungtinių Valstijų, prieštaravimo. Baigdamas pokalbį su žurnalistais Vatikano valstybės sekretorius pripažino, kad Šventojo Sosto ir JAV diplomatiniai santykiai visada lieka normalūs, nepaisant Vašingtono administracijos kaitos, nuolat vedant dialogą ir bendradarbiaujant dėl bendrojo gėrio ir taikos siekių pasaulyje.

Rinkiminės sistemos ypatybės

Baigdami šią apžvalgą pri­min­sime, kad pagal JAV konstitucinę tvarką šalies prezidentą faktiškai renka vadinamoji Elektorių (rinkikų) kolegija, kurią sudaro 50 valstijų atstovai ir kurių gauta persvara nebūtinai atspindi rinkimuose dalyvaujančių piliečių balsavimo rezultatus. Balsavimo metu praktiškai sprendžiama, už kokį kandidatą pasisakys Elektorių kolegijos nariai, kurių iš viso yra 538 ir kiekviena valstija pagal savo gyventojų skaičių į tą kolegiją siunčia atitinkamą skaičių elektorių. Pavyzdžiui, daugiausiai gyventojų, 40 milijonų, turinti Kalifornija siunčia 54 elektorius, o mažiausiai gyventojų, vos 600 tūkstančių, turinčiam Vajomingui, atstovauja tik trys elektoriai. Beveik visose valstijose daugiausiai rinkimuose dalyvaujančių piliečių balsų gavęs kandidatas užsitikrina visų valstijai skirtų elektorių palaikymą, išskyrus Meiną ir Nebraską, kuriose elektorių atstovavimas yra proporcingas kandidatų gautai rinkėjų balsų daliai. Taigi JAV prezidentu tampa tas kandidatas, kuris užsitikrina daugumos elektorių, bent 270-ies, palaikymą ir ta situacija paaiškėja netrukus valstijose pasibaigus bendrajam balsavimui. Šiemetiniuose rinkimuose šiuo atžvilgiu D. Trampo persvara buvo labai aiški, nes jis užsitikrino 312 elektorių palaikymą, o jo varžovė K. Haris – tik 226.

Nors, kaip minėta, Elektorių kolegijos sistema JAV yra konstitucinė ir atitinka federacinę šalies sandarą, tačiau yra siūlymų jos atsisakyti ir pereiti prie tiesioginio piliečių balsavimo rezultatų pripažinimo, kaip yra kitose šalyse. Juk būna atvejų, kai Jungtinėse Valstijose piliečių bendrosios daugumos palaikymo negavęs kandidatas vis tiek išrenkamas šalies prezidentu dėl Elektorių kolegijos sistemos ypatybių. Taip, pavyzdžiui, atsitiko 2016 metais, kai demokratų partijos kandidatė Hilari Klinton (Hilary Clinton) buvo surinkusi rinkimuose dalyvavusių piliečių bendrąją balsų daugumą, bet per Elektorių kolegiją prezidentu buvo išrinktas D. Trampas. Šį kartą respublikonų kandidatas surinko, kad ir nedidelę 2 % (visgi beveik trijų milijonų) visų rinkimų dalyvių balsų daugumą, todėl jo pergalė dar akivaizdesnė. Kita vertus, rinkimai vėl patvirtino ryškų JAV visuomenės pasidalijimą ir prezidentas D. Trampas supranta, jog svarbu išmintingai ieškoti platesnio sutarimo bei darnos, spendžiant šalies ir planetos svarbiausius reikalus, ko jam ir linkėjo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas P. Parolinas. To linkime ir mes, krikščioniška malda bei palankiu priėmimu stengdamiesi naująjį JAV vadovą palaikyti laukiančiuose nemažuose išbandymuose. 

„Kristus ir pasaulis“, 2024 m. gruodžio 6 d., nr. 15 (211)