Krikščionys – svarbi sirų tautos istorijos dalis

Naujasis Sirijos vadovas pažadėjo dirbti dėl vienybės ir taikos

Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijos vikaras kunigas Ibrahimas Faltas lankėsi Sirijoje. Gruodžio 31 dieną jis susitiko su naujuoju Sirijos vadovu Ahmedu al Šara Al Džolaniu (Ahmed al Sharaa Al Jolani). Apie pokalbį su neseniai valdžią perėmusiu lyderiu Pranciškonų kustodijos vadovo pavaduotojas pasakojo Vatikano dienraščio „L’Osservatore Romano“ puslapiuose. 

Paskutinę 2024 metų dieną Damasko prezidentūros rūmuose vykusiame susitikime su naujuoju Sirijos lyderiu, kartu su Šventosios Žemės kustodijos vikaru, dalyvavo ir kitų krikščioniškų konfesijų atstovai. Vėliau tėvas I. Faltas turėjo ir privatų susitikimą su A. al Šara.

„Sirijos krikščionis laikau ne mažuma, o neatsiejama ir svarbia Sirijos tautos istorijos dalimi. Ilgą laiką gyvenau Idlibo gubernijoje, kur susipažinau su dviejų pranciškonų, tėvo Hanos ir tėvo Loai, atsidavimu tos vietovės žmonėms. Jie tarnavo visiems, kurie į juos kreipdavosi. Jaučiau jiems pagarbą“. Šiais žodžiais naujasis Sirijos vadovas A. al Šara atsakė į tėvo pranciškono klausimą apie krikščionių mažumos buvimą Sirijoje ir ypač apie tolimesnę Šventosios Žemės kustodijos veiklą šalyje. A. al Šara šia proga taip pat pareiškė, jog jis jaučiąs didelę pagarbą popiežiui Pranciškui. „Jis yra tikras taikos žmogus, vertinu jo raginimus ir veiksmus taikos ir sunkumus patiriančių tautų labui“, – sakė Sirijos vadovas, taip pat patikinęs, kad yra pasirengęs atviram ir tiesioginiam dialogui su visais šalies visuomenės atstovais. Kalbėdamas apie socialinę ir politinę padėtį, kurią rado atvykęs į Damaską, jis sakė, kad prie jos privedė daug metų įvairiais lygmenimis plitusi korupcija. Trūko daugumos žmonių gyvenimui būtinų paslaugų, nebuvo jokios šalies vystymosi ir augimo vizijos. Sirija, turtinga tūkstančių metų senumo istorija ir civilizacija, buvo beveik visiškai sugriauta. Klausiamas apie ateitį, naujasis lyderis išdidžiai ir ryžtingai pažvelgęs, pastebėjo tėvas I. Faltas, nedvejodamas pasakė: „Dirbsime dėl vienybės ir taikos. Tai mūsų tvirta valia. Prireiks laiko, bet esu įsitikinęs, kad pasieksime politinį ir socialinį stabilumą Sirijoje“. Galiausiai buvo kalbama apie karo pabėgėlius, tarp kurių yra ir daug krikščionių. Kokia bus jų ateitis?  

„Dirbame, kad susigrąžintume tuos, kurie turėjo palikti Siriją. Sieksime, – atsakė jis, – kad priversti išvykti žmonės galėtų sugrįžti į namus, kad ir išvykę krikščionys grįžtų gyventi į Siriją ir savo šalyje galėtų išpažinti savo tikėjimą.“

Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vikaras tėvas I. Faltas mano, kad Sirijoje prasidėjo naujas istorijos kursas. „Patikime jį Taikos Kunigaikščiui, sekame paskui jį vilčiai atviromis širdimis“, – rašė jis. 

Nuncijus krikščionims siūlo kurti naująją Siriją

„Tai įvykis, kuris dar prieš tris savaites buvo neįsivaizduojamas Sirijos istorijoje. Susitikime dalyvavę vyskupai ir kunigai, kaip man sakė keli iš jų, išėjo iš jo su tam tikra viltimi dėl Sirijos ateities. A. al Šara pažadėjo, kad tai bus visų Sirija, joje bus vietos visiems, o pabaigoje palinkėjo linksmų Kalėdų ir taikos metų“, – „Vatican News“ sakė apaštalinis nuncijus Sirijoje kardinolas Marijus Dzenaris (Mario Zenari), kelioms dienoms grįžęs į gimtąją Italiją. Jis komentavo paskutinės 2024 metų dienos susitikimą tarp faktinio Sirijos vadovo ir kone visų Sirijos krikščionių Bažnyčių bei bendruomenių atstovų, atvykusių iš Alepo ir kitų miestų, Damaske, Sirijos sostinėje.

Pasak kardinolo M. Dzenario jis pats, kaip Damaske esančio diplomatinio korpuso dekanas, prieš Kalėdas susitiko naujuoju užsienio reikalų ministru. Pasak Šventojo Sosto diplomato, susitikimo metu sutarta dėl kai kurių pamatinių principų ir vertybių. Dabar reikia stebėti, ar žodžiai virs veiksmais.

Galima priminti, kad lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje, daug kam netikėtai, A. al Šaros vadovaujama grupuotė Hayat Tahrir ash Sham (HTS), turėjusi atramą Idlibo provincijoje, kone be pasipriešinimo užėmė pagrindinius Sirijos miestus, o režimo vadovas Bašaras Asadas pabėgo į Rusiją. Nors daug sirų džiaugėsi Asado režimo, atsakingo už daugybę žiaurių nusikaltimų, nuvertimu, kilo klausimas, ar nauja valdžia geresnė – džihadistinė HTS grupuotė, bendradarbiavusi su ISIS ir Al-Qaedos grupėmis, nuo 2017 metų įrašyta į teroristinių organizacijų sąrašą, o už jos lyderio išdavimą JAV buvo pažadėjusios 10 milijonų dolerių premiją. Vis dėlto, pastaruosius kelerius metus grupuotė pradėjo siųsti naujus signalus. Nors ir suvaržytomis sąlygomis, Idlibo provincijoje buvo užtikrintas krikščionių saugumas. HTS organizacija atsisakė juodos džihadistinės vėliavos ir pradėjo naudoti tradiciniams islamiškiems kraštams būdingą žalią spalvą. Grupuotės lyderis atsisakė sirų džihadistams būdingo turbano, pradėjo rengtis kariškais rūbais, o šiomis savaitėmis – civiliais rūbais arba kostiumu, be to, pasirašo nebe kariniu „Al Jolani“ vardu, bet šeimos vardu „Al Sharaa“.

Pasak kai kurių regiono ekspertų, grupuotė nutolo nuo globalaus džihadizmo ideologijos ir priartėjo prie nacionalinės sunitiškos islamo valstybės projekto. Krikščionis, kaip ir kurdų, alavitų, drūzų religinių mažumų, kamuoja klausimas apie jų vietą naujoje santvarkoje. Kaip žinia, pagal džihadistų doktriną krikščionys turi mokėti specialų mokestį, o jei neišgali – turi atsiversti į islamą arba išvykti, kitu atveju jų laukia mirties bausmė. Įvairiuose ankstesniuose komunikatuose ar interviu HTS grupuotė ir jos lyderis taip pat buvo pritarę tokiai doktrinai. Galima pridurti, kad ir tuo atveju, jei krikščionių šeimos gali susimokėti džihadistų reikalaujamą mokestį, jos turi daug mažiau teisių ir galimybių nei piliečiai sunitai.  

„Mes nesame svečiai šioje žemėje, mes norime prisidėti prie krašto atkūrimo ir turėti lygias teises su kitais piliečiais“, – 2024 metų gruodžio pabaigoje, prieš susitikimą su faktiniu dabartiniu Sirijos lyderiu pareiškė įvairių krikščioniškų bendruomenių lyderiai.

„Tuoj pat pasakiau krikščionims: nebijokite, pasilikite. Dabar ne laikas palikti Siriją, bet laikas sugrįžti ir tiems krikščionims, kurie ją paliko. Nes mes turime būti pirmoje darbo linijoje. Mums, krikščionims, bent žodžiais suteikta tokia galimybė. Turime dalyvauti atkuriant naująją Siriją, siūlydami žmogaus teisių apsaugos, laisvės ir pagarbos visiems vertybes. Vargas mums, jei to nedarytume! Kiekvienas sprendžia pats, tačiau kaip nuncijus prašau tokio įsipareigojimo, ypač iš tų, kurie gali įnešti ypatingą indėlį. Netrukus prasidės naujosios konstitucijos rengimas: kreipiausi į tuos, kurie turi tam tikrą pasirengimą konstitucinės teisės srityje, į gydytojus, inžinierius. Laikas pasiraitoti rankoves. Tai pasakiau visiems sirams ir, pirmiausia, krikščionims. Jei vieną dieną mūsų nebereikės, nors tikiuosi, kad taip neatsitiks, tada spėsime pasakyti „Viso gero“. O dabar mes privalome būti“, – „Vatican News“ kalbėjo arkivyskupas kard. M. Dzenaris.   

Galima pažymėti, kad šiuo metu įvairūs krikščionių balsai iš Sirijos kalba apie „prieštaringus signalus“. Nors HTS lyderis pasakė padrąsinančių žodžių apie religijos ir išraiškos laisvę, per šias savaites užregistruota įvairių epizodų, kai krikščionys žodžiais ir veiksmais buvo diskriminuoti naujosios administracijos. Ar tai tik pavienių kovotojų ir valdininkų elgesys, ar bendra taisyklė, parodys netolima ateitis. Kita problema – didelės ir sunkiai gydomos nuoskaudos tarp įvairių grupių. Antai, pranešta apie 2024 m. gruodžio 26 dienos riaušes, susistumdymus, namų padegimus ir dalies krikščionių šeimų pabėgimą iš Malulos miesto. Nuvertus Asado režimą, čia sugrįžo įvairūs buvę džihadistinių ir kitų sukilėlių grupuočių nariai. Jų akyse krikščionys buvo šio režimo, jų nekenčiamo priešo, kolaborantai. O krikščionys dar gerai prisimena, kaip nuo džihadistų rankos žuvo jų šeimų nariai, o jie patys visko neteko – būtent todėl jiems ir teko kliautis Asado režimo užtarimu. 

Sirai atmes vien šariatu paremtą konstituciją

Sirijos faktinis lyderis A. al Šara pareiškė, kad bus sušaukta „nacionalinė dialogo konferencija“, kurioje bus atstovaujama visiems sirams, bus sukurtas naujos konstitucijos rengimo komitetas, po dviejų trijų metų pristatysiantis naują pamatinį krašto santvarkos dokumentą. 2024 metų pabaigoje garsiai nuskambėjo graikų stačiatikių patriarcho Junano X ištarti žodžiai: konstitucijoje turi būti įtvirtinta, kad „mes esame jūs“, o „jūs esate mes“. 

Stačiatikių patriarchas, kalbėdamas ne vien savo patriarchato, bet ir visų Sirijos krikščionių vardu, primindamas, kad „krikščionys nėra svečiai šioje žemėje“, pabrėžė, kad konstitucija turi pripažinti visų Sirijos piliečių lygybę. Jis pakvietė krašto krikščionis aktyviai dalyvauti krašto ateities kūrime.

Galima pasakyti, kad patriarcho Junano X žodžiai yra kvietimas naujajai Sirijos administracijai nekurti vien islamiška šariato teise ar džihadistine šariato versija, atsiminus A. al Šaros ir jo vadovaujamos grupuotės HTS iškilimo istoriją, pagrįstos santvarkos, kurioje religinėms mažumoms gali būti suteikta kažkiek teisių, tačiau jų nariai liktų antraeiliais piliečiais.

Sausio pradžioje tą pačią poziciją pakartojo Damasko sirų katalikų arkivyskupas Johana Bata (Yohanna Bataah). Jis išreiškė viltį, kad pagaliau į Siriją sugrįš stabilumas ir prasidės krašto atstatymas. Tačiau tai iš tiesų bus įmanoma tik jei bus užtikrintos visų sirų teisės ir jei jos bus lygios. Daugybė sirų nepriims konstitucijos, kuri remiasi vien šariato teise, nes tai reikštų jų teisių ir troškimo gyventi visiems lygių įstatymų valdomoje šalyje pamynimą. Naujoji konstitucija turi remtis įvairiais šaltiniais.

Beje, be krikščionių, Sirijoje gyvena didelės drūzų, alavitų, kurdų, musulmonų šiitų bendruomenės. Įvairūs balsai iš šių bendruomenių taip pat pareiškė, kad nepriims išskirtinai sunitiškos islamiškos santvarkos. Jei vis dėlto tokią būtų mėginama įgyvendinti, virš Sirijos vėl neabejotinai susitvenktų tamsūs debesys. 

Vatican News

„XXI amžiaus horizontai“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 1 (391)