Kristus, išdidumas ir nuolankumas
Gyvenimo džiaugsmas
Čia žmogaus džiaugsmo priežastis – nuoširdus dėmesingumas Apreiškimo tiesoms, kai jų ne tik klausomasi, bet (per malonę) Dievo žodis skverbiasi gilyn į širdį ir keičia jo vidines nuostatas bei gyvenimo būdą. Taigi kai kasdien nuosekliai skaitome bei medituojame Šventąjį Raštą, pritraukiame Šventosios Dvasios vedimą savo gyvenime. Tada Jos augantis mumyse veikimas taip pašventina mūsų apriboto intelekto veiklą, jog, augant tikėjimui, gauname nepajudinamo įsitikinimo dovaną – anapusiniame gyvenime tikrai patirsime dieviško pažado išsipildymo pilnatvę: Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!
Kitoks dėmesingumas
Evangelija byloja apie Jėzų, kuris su fariziejais bendravo prie vieno vaišių stalo, o jie atidžiai stebėjo Jį. Tačiau šis stebėjimas nebuvo objektyviai smalsus, kai stengiamasi geranoriškai klausytis pašnekovo, ypač tokio žmogaus, kuris jau buvo padaręs daugybę stebuklingų ženklų, liudijančių Jo besąlygišką meilę visiems, kurie tik su tikėjimu kreipdavosi į Jį, prašydami pagalbos… Taigi pokylio bevardžiai svečiai į Jėzų žvelgė (per savo banalaus mąstymo konstrukcijas) liguistai kreivais žvilgsniais taip, kaip jiems buvo įprasta – laikė Jį maištininku, laužantį šabo įsakymus.
Šabo pašventinimas
Kur tik Jėzus buvodavo, ten tamsos šešėliai nykdavo, ten ligonių išgydymai vykdavo, ten Dievo karalystės lobiai atsiverdavo, ten džiaugsmo jūra per išlaisvintųjų širdis banguodavo… Prieš ateidamas į minėtas vaišes, Jėzus per šabą buvo išgydęs vandenlige sirgusįjį. Jam šabas tarnavo, o ne Jis šabui. Kartą išgydęs moterį Jis, sugėdindamas savo priešininkus, sakė: Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė sukaustęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių šabo dieną?
Išdidumas kaip prakiuręs balionas
Kai Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus vakarienės matė, kad susirinkusiesiems prie stalo taip pat reikėjo išgydymo bei išlaisvinimo. Pirmų vietų dėl savo didesnės garbės ieškojimas yra sekinanti išdidumo liga, nes bet koks savo netikro aš iškėlimas yra su objektyvia tiesa prasilenkimas. Žinoma, kiekvienas per sąžinės balsą gauna įspėjimo ženklą, kad nedera siekti kitų palankumo, idant jį aplinkiniai už gerus darbus vien girtų ir (pavyzdžiui, kaip įmonės vadovui), jam pataikaudami kuo dažniau šypsotųsi. Tačiau kai į visus perspėjimus numojama ranka, ir žmogus vis tiek ieško savojo asmens virš kitų iškėlimo, panašėja į skylėtą balioną, kuriam lemta subliūkšti, nes ne tie, kurie patys save aukština bus Dievo išaukštinti, bet tik tie, kuriems nuolankumas – siektina dorybė, juos iš tiesų kelianti tik Aukštyn…
Padėka už pinigus
„AppleTV“ seriale „Studija“ yra scena, kurioje studijos vadovas Matas Remickas vis labiau ima jaudintis, supratęs, kad „Netflix“ studijos vadovas Zoe Kravitzas nepadėkos jam savo kalboje, kai laimės „Oskarą“. M. Remickas jaučiasi dar labiau sutrikęs, kai prisimena, jog Z. Kravitzui viešai padėkojama kiekvieną kartą, kai kas nors iš „Netflix“ serialo laimi. Kai kartą kambaryje šiedu studijos vadovai susitiko, ir Matas paklausė „Netflix“ vaikino, kaip jam pavyksta surinkti tiek talentingų aktorių, kurie jam visada dėkotų, „Netflix“ studijos vadovas paaiškino, jog tai labai paprasta: jis į jų sutartį padėkojimą įrašo kaip privalomą vykdyti sąlygą…
Artėjant laiko ir Amžinybės sandūrai
Taigi galime priversti kitus didžiuotis mumis arba galime remtis Tiesa, kuri mus išlaisvins iš visų išdidumo kerų ir nuves mus ten, kur dėkojimas Dievui yra kiekvieno laimingo kūrinio privilegija ir išaukštinimas.
Prisiminkime, jog artėja momentas, kai laikas negrįžtamai „pavirs“ Amžinybe. Viešpats, pasak Evangelijos, trokšta visus mus (be išimties) išaukštinti Dievo Karalystėje. Mūsų vertumą nulems mūsų nuolankumas, kai kaskart mokysimės su malda bei kantrybe priimti neišvengiamus išbandymus. Tad nebijokime jų, už kuriuos bus mums atlyginta teisiųjų prisikėlime.
Kun. Vytenis Vaškelis
„Katalikas“, 2025 m. rugsėjo 5 d., nr. 17 (476)