Kunigas Juzefas Obrembskis KGB akiratyje

Dr. Arūnas Bubnys

2011 m. birželio 7 d., sulaukęs 105 metų ir besiruošdamas minėti 79-ąsias kunigystės metines, mirė vienas seniausių Europos kunigų, ilgametis Maišiagalos klebonas (Maišiagaloje sielovadinį darbą dirbo nuo 1950 m.) mons. Juzefas Obrembskis (Józef Obrembski, 1906 03 19–1932 06 12–2011 06 07).

Per ilgą mons. J. Ob­remskio gyvenimą Vilnijos valstybinė priklausomybė ir socialinė santvarka keitėsi 11 kartų, tačiau jis visuomet liko ištikimas tikėjimui ir savo politinėms pažiūroms, laikėsi principo „Dievas-Garbė-Tėvynė“.  Mons. J. Ob­rembskis gimė 1906 m. kovo 19 d. Rosochate parapijoje tuometinėje Sei­nų (dabar Lomžos) vyskupijoje¹. 1926 metais jis įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigė 1932 m., ir birželio 12 d. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje arkivysk. Romualdo Jalbžykovskio (Romuald Jalbrzykovski) įšventintas kunigu. 1932 m. birželio 13 d. buvo paskirtas Turgelių parapijos vikaru. 1939 m. rugsėjo mėnesį Vilniją užėmė sovietų kariuomenė, vėliau jos dalis buvo perduota Lietuvos Respublikai, bet 1940 m. birželio mėnesį visą Lietuvą okupavo ir aneksavo Sovietų Sąjunga. Sovietų okupaciją 1941 metais pakeitė nacistinė okupacija, o pastarąją 1944 m. vasarą – vėl sovietinė. Karo ir stalininių represijų metais kun. J. Obrembskiui pavyko išvengti arešto, įkalinimo ir sušaudymo. 1950 m. vasario 13 d. Obrembskis buvo paskirtas Maišiagalos vikaru, o 1956 m. sausio 14 d. – Maišiagalos klebonu². Juo išbuvo iki 1994 m. rugpjūčio 9 d., po to paliktas Maišiagalos parapijos emeritu. Įvairiu metu skirtingomis progomis aptarnaudavo keletą kitų parapijų. Nuo 1961 m. gegužės 24 d. jis ėjo Kalvarijų dekanato vicedekano pareigas. 1979 m. vasario 27 d. buvo paskirtas Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru). Kun. J. Obrembskis apdovanotas aukščiausiais Lenkijos apdovanojimais. Jo vardu, dar jam gyvam esant, buvo pavadinta Maišiagalos mokykla.

Mons. J. Obrembskio gyvenimas turtingas ir gausiais sielovados vaisiais. 2004 metais buvo publikuota jo prisiminimų knyga, o 2006 metais švenčiant 100-ąsias gimimo metines paruoštas tai progai skirtas leidinys. Jo kunigiško gyvenimo ir tarnystės vertę liudija neblėstanti tikinčiųjų meilė bei konfratrų pagarba, lydėjusi velionį iki paskutinės dienos. Uoliai apaštalaudamas, ugningai pamokslaudamas, rūpindamasis visais į vargą patekusiais, jis skleidė Kristaus Evangeliją įvairių prieštaravimų draskomame pasaulyje. Asmeniškai patyręs visus didžiuosius politinio ir socialinio gyvenimo sukrėtimus, mons. J. Ob­rembskis liko ištikimas Viešpaties pašaukimui ir oriai iškeliavo į Tėvo namus³. 

Mons. J. Obrembskis buvo pašarvotas Maišiagalos bažnyčioje. 2011 m. birželio 10 d. laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivys­kupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Į laidotuves atvyko vyskupai iš Lenkijos ir Baltarusijos, popiežiaus nuncijus Baltijos šalims Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi), vyskupas Juozas Tunaitis. Homiliją šv. Mišiose pasakė Vilniaus Aušros Vartų šventovės rektorius mons. Janas Kasiukevičius (Jan Kasiukiewicz). Laidotuvėse dalyvavo ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis (Ja­nusz Skolimowski) ir kiti garbingi svečiai. Velionis palaidotas Maišiagalos bažnyčios šventoriuje⁴. 

Sovietinis saugumas kun. J. Ob­rembskio veikla pradėjo domėtis pirmaisiais pokario metais. Dar 1948 metais Lietuvos SSR MGB J. Ob­rembskiui (bylos objekto slapyvardis „Barsuk“) užvedė sekimo bylą (наблюдательное дело). Bylos užvedimo priežastis buvo sovietinio saugumo agentų pranešimai apie kun. J. Ob­rembskio ryšius su lenkų partizanais (Armija krajova, AK) ir jo antisovietiniai pasisakymai tikintiesiems⁵. Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) išliko jam 1951 m. spalio 9 d. užvesta Agentūrinio ištyrimo (stebėjimo) byla (rusiškai – Дело  aгентурной рaзрaботки).⁶ Šios bylos dokumentai atspindi sovietų saugumo vykdytą kunigo sekimą, agentų ir informatorių veiklą bei KGB planus Obrembskio atžvilgiu. 1955 m. balandžio 1 d. Lietuvos SSR KGB 4-os valdybos 3-io skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. operatyvinis įgaliotinis kpt. Pikulevas, peržiūrėjęs Maišiagaloje gyvenusio kun. J. Ob­rembskio bylą-formuliarą nr. 386, konstatavo, jog remiantis KGB agentų „Sučkov“, „Jul“ ir kitų parodymais, gauta informacija, kad J. Obrembskis 1944 metais palaikė ryšius su Armija krajova, o sovietams 1944 metais užėmus Lietuvą, jis teikė pagalbą nelegaliai gyvenantiems lenkų nacionalistams. Ši informacija buvo patvirtinta liudininkų parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad Obrembskis, KGB nuomone, buvo reakcingai nusiteikusios lenkų katalikų dvasinin­kijos atstovas, 1953 metais buvo priimtas sprendimas užverbuoti Ob­rembskį KGB agentu. Tuo tikslu 1953 m. gruodžio ir 1954 m. sausio mėnesiais KGB pastate Vilniuje buvo pravesti du pokalbiai. Tačiau kun. J. Obrembskis kategoriškai atsisakė tapti KGB agentu⁷. 1955 m. sausio-kovo mėnesiais KGB agentai informavo saugumiečius, kad Obrembskis bendrauja su antisovietiškai nusistačiusiu Vilniaus arkivys­kupijos ka­pitulos nariu kun. Janu Ellertu ir jį norima paskirti Vilniaus arkivyskupijos kapitulos nariu. KGB karininko kpt. Pikulevo nuomone, siekiant intensyviau tirti Obrembskio veiklą buvo tikslinga jo bylą-formuliarą Lietuvos SSR KGB Vilniaus rajono įgaliotiniui. Galiausiai taip ir buvo padaryta⁸. 

KGB pažymoje apie kun. J. Ob­rembskio veiklą buvo rašoma, kad jis vokiečių okupacijos metais dirbo Turgelių bažnyčios klebonu ir esą palaikė tamprius ryšius su vokiečių valdžios pareigūnais, o vėliau ir su lenkų Armijos krajovos (AK) nariais, dalyvavo komjaunuolių ir sovietinių aktyvistų tardymuose.

KGB agentas „Sučkov“ 1951 m. gruodžio 24 d. informavo savo viršininkus, kad vokiečių okupacijos metais Obremskio bute dažnai lankydavosi ir vaišindavosi vokiečių valdžios ir policijos pareigūnai. 1942 metais vokiečiai už ryšius su sovietiniais partizanais suėmė Turgelių valsčiaus Puziriškių kaimo gyventoją Senkevičių. Tardymo metu pastarasis išdavė daug savo bendražygių. Vokiečiai esą buvo atvedę suimtąjį pas kun. J. Obrembskį. Kun. J. Obrembskio Senkevičius prašė atlikti išpažintį ir išgelbėti jį nuo bausmės, tačiau Obrembskis esą jam atsakęs, kad nenori turėti jokių reikalų su komunistais ir jam nepadėsiąs. Vokiečiai vėliau Senkevičių pakorė⁹.

Tas pats agentas „Sučkov“ 1947 m. gruodžio 27 d. pranešė sovietų saugumui, kad 1944 metais AK suėmė jo seserį Zofiją Siekanską. Po suėmimo ji buvo atvesta pas kun. J. Obrembskį Turgeliuose. Kunigo namuose lenkų partizanai suimtąją sumušė šompalais ir reikalavo išduoti savo brolį ir Turgelių valsčiaus kom­jaunimo sekretorių Kropą. Tardyme esą dalyvavo ir kun. J. Obrembskis, kuris Z. Siekanskai pasakęs, kad ji nebus sušaudyta, jeigu pasakys kur slapstosi jos brolis ir Kropas. Šią istoriją „Sučkovui“ papasakojo jo sesuo Z. Siekanska¹⁰. Vėliau Z. Siekanska repatrijavo į Lenkijos liaudies respubliką ir apsigyveno Lodzėje. Lietuvos SSR MGB prašymu ją 1953 m. sausio mėnesį apklausė Lenkijos viešojo saugumo pareigūnas. Apklausos metu Zofija Siekanska (ištekėjusi tapo Bartyš) paliudijo, kad 1939-1941 metais ji dirbo tarnautoja Turgelių valsčiaus savivaldybėje. Vokiečių okupacijos metais ji niekur nedirbo ir gyveno pas tėvus bei dirbo jų ūkyje. 1939 metais ji įstojo į komjaunimo organizaciją, 1941 m. pradžioje tapo Turgelių valsčiaus komjaunimo sekretore, vokiečių okupacijos metais pasyviai veikė pogrindyje. Kun. J. Obrembskį ji pažinojo nuo pat vaikystės. 1944 m. kovo pabaigoje Z. Siekanską kaimynės namuose suėmė AK „Ščerbieco“ brigados partizanai. Tardymo metu lenkų AK partizanai akovcai klausinėjo suimtosios, kur slapstosi komunistai ir sovietiniai aktyvistai. Z. Siekanskai nieko nepasakius, lenkų partizanai ją sumušė rimbais. Iki kraujų sumuštą Siekanską akovcai nusivedė pas kun. J. Obrembskį į kleboniją. Ji buvo atvesta į kambarį, kuriame buvo kunigai J. Obremskis ir Boleslavas Jaskulskis („Ščerbieco“ brigados kapelionas). Kun. J. Obrembskis papriekaištavo Siekanskai dėl jos bendradarbiavimo su sovietais, bet pasakė, kad jis pakalbėjęs su brigados vadu, kad paliktų ją gyvą ir išlaisvintų. Po šio pokalbio Z. Siekanska buvo paleista namo. 1944 m. gegužės 28 d. į Z. Siekanskos namus atėjo tie patys akovcai, kurie, ją anksčiau buvo suėmę. Jie sulaikė Siekanskos brolį Bronislovą Siekan­skį, ir po dviejų dienų – gegužės 30 d. jį sušaudė Žaltūnų kaime, 8 km nuo Turgelių¹¹. 

Kitas sovietinio saugumo agentas „Jul“ 1951 m. spalio 20 d. informavo KGB, kad 1943 metais Turgelius užėmė lenkų partizanai ir miestelyje šeimininkavo dvi savaites. Kun. J. Ob­rembskis, bijodamas vokiečių represijų, iš Turgelių išvyko pas pažįstamą kunigą Volodkevičių, ir gyveno pas jį kol AK iš miestelio pasitraukė. Sugrįžusį į Turgelius kun. J. Obrembskį vokiečiai suėmė ir pasodino į vietos areštinę. Vietos gyventojai aktyviai prašė valdžios kunigą paleisti, nes jis nėra kaltas. Vokiečių apygardos komisaras pareiškė, kad kunigas bus išlaisvintas, jeigu parapijiečiai už tai sumokės 10 tūkstančių markių policijai. Parapijiečiai greitai surinko reikalingą sumą ir kun. J. Obrembskis buvo išlaisvintas. Kunigas vokiečių okupacijos metais palaikė ryšius su AK ir aukodavo jiems Mišias Turgelių bažnyčioje¹².

Liudininkė T. Blaževič 1952 m. vasario 12 d. sovietų saugumui papasakojo, kad kun. J. Obrembskis palaikė ryšius su AK vadais „Ščerbecu“, Pliateriu ir kunigu Jaskulskiu. 1944 m. balandžio 26 d. vakare į T. Blaževič namus užėjo AK vadai ir suėmė jos vyrą Adamą Blaževičių, nusivedė jį į gen. L. Želigovskio dvarą ir ten sušaudė. Suėmimo metu Pliateris kaltino A. Blaževičių, kad jis padėjo tremti lenkus į Sibirą¹³. Pokario metais sovietiniai agentai ir informatoriai dažnai pranešinėdavo saugumui apie antisovietinius kun. J. Obrembskio pasisakymus bei nelegalų vaikų mokymą tikėjimo tiesų.

1955 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos SSR 4-os valdybos viršininkas maj. Juozas Obukauskas patvirtino kunigų Elerto, Obremskio, Malachovskio ir Bekišo agentūrinių-operatyvinių priemonių planą. Pagrindinis šio plano objektas buvo Vilniaus arkivyskupijos kapitulos narys J. Ellertas. Kun. J. Obremskio atžvilgiu saugumiečiai planavo atlikti tokius veiksmus. Kunigo sekimo metu nustatyta, kad Obrembskis palaiko glaudžius ryšius su Maišiagalos vartotojų kooperatyvo (rusiškai – Selpo) vedėjo pavaduotoju Leonu Tamašiūnu, gyvenančiu Širvintų rajono Užublendžių kaime. Pastarasis aprūpina kunigą maisto produktais ir prekėmis. KGB per savo agen­tus „Volodią“ ir „Katią“ planavo išsiaiškinti Obrembskio ir Tamašiūno santykių pobūdį ir užverbuoti Tamašiūną agentu, kad galėtų sekti Obrembskio ir jo aplinkos žmonių veiklą. Atsakingu už kun. J. Obrembskio sekimą buvo paskirtas KGB Vilniaus rajono įgaliotinis papulkininkis Nikolajus Zausajevas. Jis turėjo įgy­vendinti numatytas priemones iki 1955 m. spalio 1 d.¹⁴ Kun. J. Obrembskio atžvilgiu KGB planavo vykdyti išorinį sekimą, slapta skaityti jo korespondenciją ir panaudoti daugiau agen­tų. KGB agentas „Dalnyj“ informavo, kad 1956 metais kun. J. Ob­rembskis priėmė pas save gyventi iš tremties sugrįžusią buvusią dvarininkę Eugeniją Dumnicką. Pastarosios giminaičiai gyveno JAV. 1956 m. ba­lan­džio mėnesį Dumnicka išvyko gyventi į Lenkiją ir susirašinėjo laiškais su Obrembskiu bei kvietė kunigą atvykti į Lenkiją¹⁵.

1957 m. birželio 13 d. Lietuvos SSR KGB 4-os valdybos 3-io skyriaus viršininkas papulkininkis Zverevas patvirtino bylos-formuliaro agentūrinių-operatyvinių priemonių planą, skirtą kun. J. Obrembskio veiklai ištirti. Šiame plane pranešama, kad 1956 metais Obrembskis už bažnyčios lėšas nupirko du namus. Vieną namą perdavė iš tremties ir lagerių sugrįžusioms vienuolėms dominikonėms, kurios čia įrengė maldos namus. 1956 m. pabaigoje kunigas buvo išvykęs dviem mėnesiams į Lenkiją. Jis lankėsi Varšuvoje, Bialystoke ir kituose miestuose, grįždamas namo, užsuko į Lvovą. Sugrįžusį iš Lenkijos kun. J. Obrembskį ėmė dažnai lankyti kitų parapijų kunigai. Tai kėlė įtarimus KGB operatyviniams darbuotojams. Saugumiečiai ėmė kurpti naujus planus. Juos ypač domino galimi kun. J. Obrembskio ryšiai su Katalikų Bažnyčios hierarchais Lenkijoje, ypač su kardinolu Stefanu Višinskiu (Stefan Wyszinski). KGB bandymai su agen­tų „Volodios“ ir „Orlovskio“ pagalba ištirti Obrembskio veiklą baigėsi nesėkmingai. Dėl to KGB planavo užverbuoti naujus agentus. Tinkama saugumiečiams kandidatūra atrodė Kazimieras Muravskis (gim. 1916 m., lenkas), turintis aukštąjį išsilavinimą ir dirbantis Karvio septynmetės mokyklos direktoriumi. Muravskis sistemingai bendravo su Karvio parapijos klebonu Kurickiu, kuris jį supažindino su Maišiagalos klebonu Obrembskiu. KGB agento „Kozlovskio“ informacija Muravskis laisvalaikiu lan­kydavosi Kurickio bute ir žaisdavo preferansą bei važiuodavo su juo žvejoti. „Kozlovskis“ apibūdino Muravskį kaip nacionalistinių pažiūrų žmogų, jo vadovaujamoje mokykloje nėra nei pionierių, nei komjaunimo organizacijų. Už tai jį kunigai gerai vertina. KGB planavo Muravskį iškviesti į Vilnių ir pokalbio metu užverbuoti. KGB vadovybė leido atlikti Muravskio verbavimą. Atsakingu už šią priemonę buvo paskirtas papulkininkis Zausajevas¹⁶.  Kun. J. Ob­rembskiui ištiri KGB planavo panaudoti patyrusį ir patikrintą agentą „Buria“. Šis lenkų tautybės agentas 1948 m. baigė 5-ąją lenkų gimnaziją Vilniuje, ir aprašomuoju laikotarpiu studijavo Naujosios Vilnios pedagoginiame institute bei vadovavo Maišiagalos apylinkės Kiemelių pradžios mokyklai. Kun. J. Obrembskis buvo susitikęs su agentu „Buria“ ir pakvietė jį dažniau apsilankyti, žadėjo jį apmokyti fotografijos. KGB planavo pasinaudoti šia aplinkybe kun. J. Obrembskio ir agento ryšiams sutvirtinti bei įgyti pasitikėjimą. Kun. J. Obrembskiui ir vienuolėms dominikonėms sekti planuota panaudoti ir kitus asmenis iš kunigo ir vienuolių aplinkos¹⁷.  

6-ojo dešimtmečio pabaigoje, pagal KGB agentų pranešimus, kun. J. Obrembskis pradėjo elgtis labai atsargiai, vengdavo sovietinės valdžios kritikos ir antisovietinių pasisakymų, valdžios nurodymus vykdydavo. Dėl Lietuvos SSR KGB vadovybė 1962 metais nusprendė kun. J. Obrembskio agentūrinio stebėjimo bylą nutraukti ir atiduoti ją saugoti į KGB archyvą iki 1976 metų¹⁸.

Tačiau 1979 metais Lietuvos SSR KGB vėl nusprendė atnaujinti kun. J. Obrembskio sekimą ir užvedė jam operatyvinio stebėjimo bylą (дело оперативного наблюдения). KGB 5-osios tarnybos 3-io skyriaus 1-ojo poskyrio ltn. M. Skarulskis, išnagrinėjęs ankstesnes kun. J. Obrembskio bylas, išvardijęs jau anksčiau žinomus kunigo gyvenimo ir veiklos faktus, parašė, kad yra gauta informacija, kad 1978 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais kun. J. Obrembskis buvo išvykęs į Lenkiją, ten susitikinėjo su Katalikų Bažnyčios hierarchais, tarp jų iš Vilnijos kilusiu vyskupu Henriku Gulbinovičiumi,  kuriems perdavė „šmeižikišką“ informaciją apie katalikų padėtį Lietuvoje ir planavo perduoti savo samprotavimus naujajam Romos popiežiui Jonui Pauliui II. Be to, pas Obrembskį nuolatos lankėsi iš Lenkijos privačiai atvykstantys kunigai¹⁹. Kun. J. Ob­rembskio veiklai ištirti ir jo ryšiams su Lenkijos kunigais išsiaiškinti KGB sudarė agentūrinių-operatyvinių priemonių planą. Tarp kunigo pažįstamų asmenų KGB turėjo patikrintus agentus „Gintautą“ ir „Adamonį“. Pastarieji su kun. J. Obrembskiu reguliariai susitikinėjo ir palaikė draugiškus ryšius. KGB planavo duoti šiems agentams konkrečias užduotis ir nustatyti jiems elgesio liniją. Kunigui sekti planuota panaudoti senus ir naujai užverbuotus agentus. Netgi planuota užverbuoti kartu su kun. J. Obrembskiu Maišiagaloje sielovadinį darbą dirbantį kunigą Zinovijų Bandrovičių (gim. 1916 m.). KGB taip pat planavo taikyti išorinį sekimą, telefono pasiklausymą ir korespondencijos slaptą skaitymą²⁰. KGB vykdomas kun. J. Obrembskio sekimas buvo nutrauktas tik prasidėjus Sąjūdžiui. LSSR KGB 5-os tarnybos viršininko pavaduotojas Edmundas Baltinas 1988 m. lapkričio 17 d. patvirtino operatyvinio stebėjimo bylos nutraukimą kun. J. Obrembskiui.  Bylos nutraukimas motyvuotas dėl garbingo kunigo amžiaus ir tuo, kad jis nekelia grėsmės sovietinei valstybei. Byla buvo atiduota saugoti KGB archyviniam skyriui (10-as skyrius)²¹.

¹ „Mirė seniausias Lietuvos kunigas“, XXI amžius, 2011 07 15, nr. 53 (1933), p. 12. https://archyvas.xxiamzius.lt/numeriai/2011/07/15/atmi_01.html
² Ten pat.
³ Ten pat.
⁴ Ten pat.
⁵ 1950 08 24 d. LSSR MGB Vilniaus rajono planas-pažyma apie stebėjimo bylą nr., 19427, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 298, l. 93-96.
⁶ LSSR KGB 1955 07 30 d. pažyma apie bylą-formuliarą nr. 386, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 298. 
⁷ Ten pat, l. 11.
⁸ Ten pat, l. 12.
⁹ Ten pat, l. 14.
¹⁰ LSSR KGB 1955 07 30 d. pažyma apie bylą-formuliarą nr. 386, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 298, l. 14, 15.
¹¹ Z. Bartyš (Siekanskos) 1953 01 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 298, l. 143-145.
¹² Ten pat, l. 16.
¹³ Ten pat, l. 16.
¹⁴ LSSR KGB agentūrinių-operatyvinių priemonių planas, 1955 08 30 d., LYA, f. K-30, ap. 1, b. 298, l. 27. 
¹⁵ Ten pat, l. 59.
¹⁶ Bylos-formuliaro nr. 386 agen­tūrinių-operatyvinių priemonių planas, 1957 06 13 d., LYA, f. K-30, ap. 1, b. 298, l. 62.
¹⁷ Ten pat, l. 64.
¹⁸ LSSR KGB pirmininko 1962 02 08 d. patvirtinta išvada J. Ob­rembs­kio agentūrinio stebėjimo byloje, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 298, l. 70.  
¹⁹ LSSR KGB 1979 03 23 d. nutarimas užvesti operatyvinio stebėjimo bylą kun. J. Obrembskiui, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 299, l. 3-6. 
²⁰ LSSR KGB 1979 04 26 d. agen­tūrinių-operatyvinių priemonių planas J. Obremskiui, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 299, l. 7-12.
²¹ LSSR KGB 1988 11 17 d. nutarimas nutraukti operatyvinio stebėjimo bylą kun. J. Obremskiui, LYA, f. K-30, ap. 30, ap. 1, b. 299, l. 136-137.

„XXI amžius“, 2025 m. birželio 6 d., nr. 21–22 (2634–2635)