Kunigų šventimai – po penkerių metų pertraukos
Birutė Nenėnienė
Į Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedrą liepos 5-osios vidurdienį tikintieji gausiai rinkosi su ypatinga misija, – kad šiais Jubiliejaus metais dalyvautų ir būtų neįprastos iškilmės liudininkais.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila kunigiškajai tarnystei pašventino du diakonus: Rolandą Judeikį ir Luką Skroblą. Tokia iškilmė šioje Katedroje paskutinįkart vyko prieš penkerius metus. Kunigystės šventimai 2020 m. birželio 29 d. buvo suteikti Tautvydui Kapcevičiui, kuris vikaro tarnystę pradėjo Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijoje, o pastaraisiais metais darbuojasi Alytaus Šv. Kazimiero parapijoje. Per tuos penkerius metus vyskupijoje kunigystei pasirengusių jaunuolių neišmelsta. Ir po šios iškilmės, vyskupui vadovaujant, visi bažnyčioje esantieji karštai sukalbėjo maldą už pašaukimus.
Šventė visai Bažnyčiai
Šv. Mišių įžangoje vyskupas R. Norvila pastebėjo, kad šis susibūrimas Jubiliejaus katedroje yra šventė ne tik šventinamiesiems, jų artimiesiems, vyskupijai, bet ir visai Bažnyčiai. Palinkėjo, kad susirinkusieji šventinamuosius lydėtų karšta malda ir ateityje. Iškilmių šv. Mišias drauge šventė per dvidešimt kunigų iš vyskupijos parapijų, taip pat Palendrių Šv. Benedikto (benediktinų) vienuolyno (tėvas Kazimieras ir tėvas Grigalius) bei Lenkijos Lodzės dvasinės seminarijos atstovai, kartu meldėsi tikintieji iš įvairių parapijų. Vien iš Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Rytis Baltrušaitis į iškilmes atsivežė visą autobusą parapijiečių (50 alytiškių).
Lukas Skroblas (g. 1978 m. birželio 29 d.) daug metų praleido kaip benediktinų vienuolyno brolis, įšventintas į diakono tarnystę 2016 m. liepos 23 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigė reikalingas studijas, ruošėsi kunigystei. Jis aktyviai dalyvauja Bažnyčios katechezėje, liturginiame ugdyme ir publikuoja įžvalgas katalikiškoje žiniasklaidoje.
Rolandas Judeikis (g. 1969 m. gegužės 11 d.) diakonu Vilkaviškio Katedroje nuolatiniu diakonu įšventintas 2018 m. birželio 10 d., buvo paskirtas į Veisiejų Šv. Jurgio parapiją, mokėsi vėlyvųjų pašaukimų seminarijoje Lodzėje. Kaip diakonas tarnavo Lazdijų Šv. Onos parapijoje. Aktyviai dalyvauja parapijų gyvenime, talkina liturgijoje, yra vertinamas kaip atsakingas ir pasiaukojantis dvasininkas.
Pamoksle vyskupas R. Norvila pirmiausia džiaugėsi naujais, brandžiais pašaukimais – šventinamaisiais, kurie į kunigiškąją tarnystę ėjo ilgai ir skirtingais keliais. Priminė, kad kunigiškoje tarnystė vykdoma nuo Paskutinės vakarienės, kurios metu Kristus įsteigė Naujojo Testamento kunigystę. Pagal Viešpaties numatymą ji bus tęsiama iki laikų pabaigos. Šiai tarnystei reikalingi ne tik šventimai, bet ir pašaukimas, dvasinis pasišventimas, žmogiška branda, taip pat reikia daug ko atsisakyti. Bažnyčios katekizmas apibrėžia, jog kunigystė yra tarnystė. Kunigai įšventinami, kad skelbtų Evangeliją, ganytų tikinčiuosius ir šventomis apeigomis teiktų garbę Dievui. O svarbiausia šioje šventoje tarnyboje yra Eucharistijos šventimas… Vyskupas akcentavo, kad šventinamasis gauna Šventosios Dvasios dovaną tarnauti tik dėl Viešpaties Kristaus ir tik per jo Bažnyčią.
Linkėjimai atrasti pašaukimo džiaugsmą
Nuo Kristaus laikų per ištisus amžius nesuskaičiuojama daugybė kunigų įsijungė į tarnystę Kristui, Bažnyčiai, tikintiesiems. Kiekvienas jų pagal savo būdą, gebėjimus išsiskleisdavo savo gyvenime, savo aplinkoje. Daug pašventintų ir tarnystei pasišventusių kunigų visame pasaulyje darbuojasi ir mūsų dienomis. Jų visoje Bažnyčioje šiuo metu – virš keturių šimtų tūkstančių. Pasišvęsdamas ir atiduodamas dalį savęs kitiems kunigas atranda daug daugiau. Atranda Dievo meilę, Jo draugystę, taip pat ir gerų žmonių supratimą, palaikymą, gerumą.
„Kunigystė Bažnyčioje tiesiog būtina, ji niekuo nepakeičiama. Be jos pirmiausia neturėtume Eucharistijos. Kunigo pareigos labai svarbios atskiroms bendruomenėms, – kalbėjo vyskupas Rimantas Norvila. – Mieli Kristaus pašauktieji ir juos sekti pasiryžusieji broliai, nuoširdžiai linkiu jums gilinantis į dviejų tūkstantmečių Bažnyčios patirtį ir patiems kasdien vis labiau atrasti pašaukimo džiaugsmą, matyti jo prasmingumą. Kai tai jumyse matys ir visi tikintieji, tai jiems bus pastiprinimas ir atrama. Nuoširdžiai linkiu, kad jūs taip nugyventumėte savo gyvenimą, taip Viešpačiui tarnautumėte, kad gyvenimo pabaigoje galėtumėte ramiai paliudyti, jog esate laimingi ir džiaugiatės savo pašaukimu ir tarnystės vaisiais.“
„Kunigystė tikrai leidžia taip nugyventi Kūrėjo duotas žemiškojo gyvenimo dienas. Tegul kasdien jums svarbi būna malda, Eucharistijos šventimas, vienybė su Dievu, nes tai visų laimėjimų kunigystėje svarbiausias garantas. Kad kunigystė būtų prasminga ir vaisinga, kaip moko Bažnyčia, stenkitės pažinti laiko ženklus, savo aplinką, žmones, jų gyvenimo siekius. Stenkitės suprasti, kaip Evangelijos skelbimas ir tarnystė gali duoti geresnių dvasinių ir sielovadinių vaisių. Tarnystei atiduokite savo gebėjimus, laiką. O Viešpats savo uolius bendradarbius dosniai apdovanos Amžinybėje. Drąsos linkiu ir šiandienos gyvenimo aplinkoje. Nebijokite tarnystės iššūkių – Viešpats bus šalia,“ – drąsino ganytojas šventinamuosius ir atskirai kreipėsi į jų artimuosius su prašymu palaikyti savuosius ar tai malda, ar geru žodžiu, nes toks palaikymas labai reikalingas.
Neobresbiterių padėkos ir skyrimai
Po šventinimo ceremonijos ir šv. Mišių aukos išsiliejo padėkos: vyskupo, svečių lenkų, pašventintųjų. Neobresbiteris Lukas Skroblas jautriai dėkojo už ėjimo kelią kunigystėn tėvams, artimiesiems, draugams. Ypač parapijų kunigams už pamokymus ir palaikymą vyskupui R. Norvilai, generalvikarui G. Kuliešiui, kancleriui L. Baltrušaičiui, Katedros administratoriui dekanui V. Gražulevičiui. Atskirai – Palendrių benediktinų broliams, tarp kurių praleido 20 metų, ypač dvasios tėvui Grigaliui už maldingumo dvasią.
Neobresbiteris Rolandas Judeikis pirmiausia lenkiškai padėkojo svečiams iš Lodzės už formacijos laikotarpį, už jų kantrybę dėl netobulos lenkų kalbos.
Naujuosius kunigus Katedroje pasveikinti išsirikiavo pulkai giminių, draugų, bičiulių.
Per ilgas iškilmes Vilkaviškio Katedroje ne kartą aidėjo plojimai ir skambėjo lenkų kalba, kuria į svečius kreipėsi ir pamokslo santrauką persakė vyskupas. Ilgiausiai plojimai aidėjo vyskupui pagarsinus naujų kunigų paskyrimus.
Kun. L. Skroblas darbuosis Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijoje, kun. R. Judeikis paskirtas Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedros vikaru.
Visą šventimų iškilmę filmavo ir rodė Marijampolės televizija. Kai po kunigų ir bendruomenės atstovų įsiamžinimo bendroje nuotraukoje reporteriai paprašė kun. R. Judeikio pasidalinti užplūdusiomis mintimis, šis sakė, jog paskyrimas į Katedrą jam netikėtas ir dar esąs šoke. Ruošdamasis kunigystei bendravo su daugeliu kunigų, iš jų sėmėsi patirties, tad turi kunigo įvaizdį kaip būnančio su žmonėmis jų džiaugsmo ir skausmo valandomis, rodančio gailestingumą. Ir savo kunigiškąją tarnystę jis supranta kaip buvimą šalia žmogaus, jo vedimą Dievop, suteikiant paguodą ir ramybę.
Kiti kunigų paskyrimai
O ilgamečiui Vilkaviškio Katedros vikarui Deividui Baumilai atėjo laikas „kilti“ į klebono pareigas. Deividas šioje Katedroje kunigu įšventinta 2013 m. birželio 23-iąją ir nuo tos dienos iki dabar tarnavo vikaru. Vyskupo R. Norvilo liepos 7 d. raštu jis „praturtėjo“ net trimis gretimo Šakių rajono parapijomis – paskirtas Barzdų Kristaus Karaliaus, Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo ir Nemirų Šv. Dvasios parapijų klebonu.
Atitinkami ir kiti pakeitimai. Iš šių parapijų klebono pareigų atleistas kun. Vytautas Mazirskas siunčiamas klebonu Alytaus Šv. Kazimiero parapijoje. Kun. Rytis Baltrušaitis atleidžiamas iš Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebono pareigų ir skiriamas Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės ir Naujosios Ūtos Šv. Vincento Pauliečio parapijų klebonu. Kun. Remigijus Veprauskas atleidžiamas iš Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės ir Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies parapijų klebono pareigų ir skiriamas Lazdijų Šv. Onos parapijos altaristu. Kun. Vaidotas Labašauskas, paliekant visose kitose pareigose, atleidžiamas iš Naujosios Ūtos Šv. Vincento Pauliečio parapijos klebono pareigų ir skiriamas Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu.
Autorės nuotraukos
„XXI amžius“, 2025 m. liepos 18 d., nr. 27–28 (2640–2641)