Lietuviai Mintaujoje

Paminklas Latvijos prezidentui Janiui Čakstei

Istorijos vingiai

Raimundas KAMINSKAS

Šiemet, rugpjūčio 10 dieną, sukako 150 metų, kai gimė pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Prisiminkime A. Smetonos ir kitų garsių lietuvių gyvenimo detales Mintaujoje (dabar Jelgava), Latvijoje.

Istorijos šaltiniai liudija, kad 1893 m. rudenį A. Smetona įstojo į Mintaujos berniukų gimnaziją (dabar Ge­der­to Elia­so Jel­ga­vos is­to­ri­jos ir me­no mu­zie­jus). Tada ten gimnazijos mokytoju dirbo Jonas Jablonskis, skleidęs lietuvybės dvasią, apie save būręs lietuvius gimnazistus ir daręs poveikį jų nuotaikoms bei tolesnio gyvenimo kelio/karjeros pasirinkimams. Ge­riau­siu  J. Jablonskio mokiniu ta­po A. Sme­to­na. J. Jab­lons­kis bū­si­mam pre­zi­den­tui nu­lė­mė ir li­ki­mą, su­pa­žin­din­da­mas su Cho­da­kaus­kais. Bū­si­mo­ji prezidento žmo­na So­fi­ja Cho­da­kaus­kaitė mo­kė­si Min­tau­jos mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je. J. Jablonskio aplinkoje prieglaudos ieškojo ir 1893 metais į Mintaują vikaru paskirtas kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. J. Jablonskis į Mintaują parkviesdino rašytoją Liudviką Didžiulienę-Žmoną, kuri įkūrė lietuvybės židiniu tapusį moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvius moksleivius. L. Di­džiu­lie­nės pen­sio­ne gy­ve­no A. Sme­to­na, bū­si­mas gy­dy­to­jas oftalmologas, pe­da­go­gas, pro­f. Pet­ras Avi­žo­nis ir daugelis kitų asmenybių.  Pensionato pas­ta­tas  buvo įkurtas (Kran­ti­nės g. 6), ša­lia si­na­go­gos, šiandien neiš­li­kęs.

Atminimo lenta, žyminti, kad Mintaujos berniukų gimnazijoje mokėsi būsimas Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona
Atminimo lenta, žyminti, kad Mintaujos gimnazijoje mokėsi būsimieji Vasario 16-osios signatarai Kazimieras Bizauskas (1893–1941), Vladas Mironas (1880–1953), Jonas Smilgevičius (1870–1942) prezidentas Antanas Smetona (1874-1944)  
Gimnazija Jelgavoje. Caro laikų atvirukas
Jelgava dabar

Lietuviai gimnazistai Mintaujoje būrėsi į būrelius ir draugijas, iš kurių garsiausia – „Kūdikio“ draugija, veikusi 1890–1899 metais. Draugijos nariai kartu su kitais gimnazistais 1896 metais aktyviai pasipriešino rusinimo politikai – gimnazijos vadovybės vertimui melstis rusų kalba, todėl dalis moksleivių buvo pašalinti iš gimnazijos be teisės į ją sugrįžti. Tarp karš­tai pa­si­prie­ši­nu­sių­jų bu­vo J. Tū­be­lis, A. Sme­to­na, V. Mi­ro­nas, jie pa­ša­lin­ti iš gim­na­zi­jos. A. Sme­to­na į gim­na­zi­ją jau nebeg­rį­žo.

Min­tau­jos gim­na­zi­jos moks­lei­vių są­ra­šas – įspū­din­gas: ke­tu­ri bū­si­mie­ji pre­zi­den­tai (An­ta­nas Smeto­na, Lat­vi­jos – Ja­nis Čaks­tė, Al­ber­tas Kvie­sis ir Len­ki­jos – Sta­nis­lo­vas Voi­cie­chovs­kis), minist­rai pir­mi­nin­kai My­ko­las Sle­že­vi­čius, Vy­tau­tas Pet­ru­lis, Juo­zas Tū­be­lis, Vla­das Mi­ro­nas, Ernes­tas Gal­va­naus­kas (mo­kė­si Min­tau­jos rea­li­nė­je gim­na­zi­jo­je), ke­tu­ri Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai A. Sme­to­na, Jo­nas Smil­ge­vi­čius, Ka­zys Bi­zaus­kas, Vladas Mi­ro­nas, abie­jų ša­lių po­li­ti­kos, eko­no­mi­kos, moks­lo, kul­tū­ros ir me­no at­sto­vai.

Autoriaus nuotraukos

 

 

 

„XXI amžius“, 2024 m. gruodžio 20 d., nr. 47–48 (2612–2613)