Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja projektą „Metų įvykiai ir žmonės“, skyręs 5000€.
Jei lygintume atsinaujinusią Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (Mažeikių r.) su ankstesne, didžiausias į akis krintantis skirtumas būtų stogas – senoji bažnyčia buvo uždengta skiedromis, dabar nuo kritulių pastatą saugo ilgaamžė plieninė skarda. Bažnyčia tvarkyta Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu. Atlikti konservavimo, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo, remonto darbai.
Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė, pedagoginį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, gerai žinoma ne tik savo miestelio žmonėms ir Kaišiadoryse, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Ji yra „Enciklopedijos vaikams apie Lietuvą“ autorė, dažna viktorinų, intelektinių žaidimų dalyvė. Daug kas ją įsidėmėjo žaidime „Auksinis protas“. Su pedagoge kalbėjomės apie mokytojo specialybę, mokyklą ir mokinius, kūrybiškumą ir jo ugdymą, projektą „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“.
Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno žymiausių pasaulio pianisto Leopoldas Godovskio įkvėpti“.
690-ties metų sukaktį paminėjusiuose Dubingiuose, vienoje iš šalies mažųjų kultūros sostinių, maldos namai yra išskirtinai jauni – pastatyti tik 2012 metais. Kaip kažkada buvo rašyta žiniasklaidoje, miestelyje tarsi „iš dangaus nusileido nauja bažnyčia“, o šiemet apie Šv. Jurgio bažnyčią, jos istoriją, pasirodė ir knyga.
DRUSKININKAI. Gruodžio 5-ąją „Atgimimo“ mokykloje vyko 14-asis Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, jungiantis praeitį su dabartimi. Šis prasmingas renginys priminė, kad laisvė – brangi vertybė, kurią puoselėti reikia ne tik per istorijos pamokas, bet ir per muziką, kūrybą bei bendrystę.
Festivalis prasidėjo jautria mokytojo Sauliaus Lukošiūno mokinių menine kompozicija pagal knygą „Mergaitė su šautuvu“. Ši scena kvietė susimąstyti apie asmenines kovotojų dramas, jų tikėjimą ir ryžtą.
Gruodžio 14 dieną įvyko Pušynės mūšio 80-ųjų metinių minėjimas, į kurį susirinko gausus Kėdainių ir Raseinių rajonų žmonių būrys. Ši vieta Paliepių–Pušynės miške Kėdainių rajone, kur kadaise buvo Lietuvos partizanų stovykla. Čia vyko kautynės, kur žuvo partizanai, ši vieta yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 35298). Minint Pušynės mūšio 80-metį pastatytas skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklas. Renginio metu parodytas Pušynės mūšio fragmentas ir partizanų pasalos inscenizacija. Partizanų dainas prie laužo atliko Krakių kultūros centro folklorinis ansamblis „Žiedupė“ (vadovė J. Gudliauskienė).
Prieš 100 metų, 1924 m. gruodžio 7 d., Ramygaloje, Panevėžio aps., gimė Julija Kuodytė, katalikiško ir tautinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvė. Anksti neteko motinos – tik ką gimusios Julytės motina, Ramygalos progimnazijos mokytoja Julija Kuodienė, netrukus po dukters gimimo, sunegalavo ir mirė.
Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dabartinio Šakių rajono Vaiguviškių kaime, Plokščių parapijoje, gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas (1899 10 26–1924 08 31–1962 06 26). Jo tėvas kurį laiką dirbo valsčiaus raštininku. Jonukas augo didelėje šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos tautinės ir religinės vertybės. Taip brendo kunigo ir sesers vienuolės dvasiniai pašaukimai.
Šiemet, rugpjūčio 10 dieną, sukako 150 metų, kai gimė pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Prisiminkime A. Smetonos ir kitų garsių lietuvių gyvenimo detales Mintaujoje (dabar Jelgava), Latvijoje.
VILNIUS. Spalio 29 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) konferencija. Joje dalyvavo bendrijos nariai iš įvairių Lietuvos miestų: Mažeikių, Plungės, Druskininkų, Utenos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Lapteviečių brolijos.
Didžiausio dėmesio konferencijoje sulaukė LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas – „Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje: istorija ir dabartis“, skirtas partizaninės kovos pradžios 80-osioms metinėms paminėti.
Lapkričio 26 dieną Lietuvos ambasada Prancūzijoje, bendradarbiaudama su Paryžiuje įsikūrusiu Bernardinų koledžu (Collège des Bernardins), surengė konferenciją „Rezistencija Europoje: vakar ir šiandien“, kurios tikslas – stiprinti istorinę atmintį Europoje, prisiminti Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą 1944-1953 metais bei vesti paralelę su Ukrainos…
Spalio pradžioje gavau iš naujo Vengrijos Nepaprastojo ir įgaliotinio ambasadoriaus Lietuvoje J. E. p. Janošo Berešo (János Béres) pasirašytą laišką, kviečiantį dalyvauti 1956 metų Vengrijos įvykių ir jų atgarsio Lietuvoje vyksiančiuose minėjimuose Vilniuje ir Kaune. Laiške pabrėžiama, kad „vengrai šią dieną brangina ne tik dėl jos istorinės reikšmės, bet ir dėl nepamirštamos paramos, kurios sulaukėme iš drąsių lietuvių, inicijavusių solidarumo su Vengrijos revoliucija demonstracijas“.