Lietuvos vadovai pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl popiežiaus Pranciškaus mirties
Antrąją Šv. Velykų dieną mirus popiežiui Pranciškui, nuoširdžią užuojautą dėl jko mirties pereiškė Lietuvos vadovai.
„Tai didžiulės netekties valanda. Pasaulis neteko atkaklaus taikos ir teisingumo šauklio, visų žmonių gynėjo, kuris nepaisė nei kultūrinių, nei socialinių, nei politinių skirtumų ir padalijimų, kuriam rūpėjo visi ir kiekvienas pasaulio žmogus. Popiežiaus Pranciškaus asmenyje kiekvienas geros valios žmogus neteko išmintingo ir artimo bičiulio, įkvepiančio mokytojo, kilnios ir džiugios tarnystės pavyzdžio, tėvo, kuriam rūpėjo visa žmonija kaip viena, didelė šeima“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda ir pabrėžė, kad popiežius Pranciškus, skelbdamas Kristaus mokymą, buvo ypač įsipareigojęs socialinio teisingumo temai. „Popiežius Pranciškus išplėtė ir pagilino Bažnyčios socialinį mokymą. Jo enciklikos, ypač enciklika „Fratelli tutti“ („Visi esame seserys ir broliai“), išreiškė pasaulio, kuriame pripažįstamas kiekvieno žmogaus orumas, kuriame taikiai gyvena visi tos pačios žemės vaikai, viziją. Šis mokymas mums be galo svarbus dabar, kai blogio jėgos karais ir agresija griauna taikaus sambūvio viltį, mėgina ištrinti iš žmonių širdžių teisingo ir darnaus pasaulio perspektyvą“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovo teigimu, lietuviai visada liks dėkingi popiežiui Pranciškui už jo nepamirštamą 2018 metų vizitą Lietuvoje. „Popiežiaus vizitas buvo tikra dovana šimtmetį minėjusiai Lietuvai. Nepamirštama mums liks Popiežiaus malda Vilniuje prie paminklo okupacijų aukoms atminti, kurioje Romos vyskupas meldė, kad Lietuva būtų vilties švyturys, veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai su bet kokia neteisybe. Mes visi esame dėkingi popiežiui Pranciškui už tai, kad, jautriai apmąstęs daug iškentėjusios Lietuvos istoriją, jis drąsino lietuvius atsigręžti į savo šaknis, saugoti savo tautinę tapatybę, kuri, jo žodžiais, yra tikras lobis“, – sakė Prezidentas.
Prisimindamas savo asmeninį bendravimą su popiežiumi Pranciškumi, šalies vadovas pabrėžė, kad pontifikas visų pirma buvo labai žmogiškas kunigas, vyskupas, Popiežius, spinduliavęs optimizmą, džiugesį ir sielos ramybę. „Pokalbių metu buvo akivaizdu, kad, nors Bažnyčios vadovas kupinas tūkstantmetės krikščionybės išminties, jo dėmesio centre – šiandienos pasaulis ir šiuolaikinis žmogus. Bendraudamas su popiežiumi Pranciškumi juste jutai šio paprasto žmogaus, bet nepaprastai gilios asmenybės šilumą ir artumą, gerumą ir širdingumą“, – sakė Prezidentas.
Netekties valandą G. Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą Katalikų Bažnyčiai, tikintiesiems, visiems popiežiaus Pranciškaus gyvenimo ir žinios paliestiems žmonėms Lietuvoje ir pasaulyje.
Pagerbiant popiežiaus Pranciškaus atminimą, Vyriausybės nutarimu balandžio 26-ąją, jo laidotuvių dieną, Lietuvoje paskelbtas gedulas.
Kaip pažymėjo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, popiežiaus Pranciškaus mirtis yra didelė netektis Katalikų Bažnyčiai ir visai katalikų bendruomenei Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda kartu su žmona Diana Nausėdiene balandžio 25-ąją išvyko į Vatikaną dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse.
Pirmiausiai Šv. Petro bazilikoje jie atidavė paskutinę pagarbą popiežiui Pranciškui.
Prezidento teigimu, pasaulis neteko iškilaus Šventojo Tėvo, kuris savo asmeniniu pavyzdžiu nuosekliai gynė kiekvieną kenčiantį žmogų, visus pasaulio silpnuosius ir nuskriaustuosius, skatino nuoširdžia kasdienine malda stiprinti ne tik save, bet ir savo artimą.
„Šventasis Tėvas Pranciškus savo gyvenimu liudijo kuklumo, saikingumo, paprastumo, širdingos tarnystės ir gilaus sąmoningo pasiaukojimo žmonijai pavyzdį. Popiežius Pranciškus kalbėjo, kad tamsos, smurto ir persekiojimų laikais laisvės liepsna negęsta, bet įkvepia viltį sulaukti ateities, kurioje kiekvienam žmogui Dievo duotas orumas skleisis pagarboje, o žmonija jausis pašaukta bendradarbiauti ir kurti teisingą ir brolišką visuomenę“, – priminė šalies vadovas.
Prezidento žodžiais, popiežiaus Pranciškaus atminimas, kviečiantis kasdien liudyti meilę, amžinai išliks Lietuvos žmonių širdyse, jo žemiškųjų darbų pėdsakas lydės mus maldose, suteikdamas mums įkvėpimo, ryžto ir įpareigojimo sunkia kasdienine pastanga kurti geresnį, teisingesnį bei nuoširdesnį pasaulį.
Šeštadienį Lietuvos pirmoji pora, kartu su kitų valstybių lyderiais, karališkomis šeimomis, dalyvavo iškilmingose popiežiaus Pranciškaus laidotuvių šv. Mišiose.
„Popiežius Pranciškus buvo vienas iš ryškiausių mūsų laikų lyderių, siekęs suartinti žmones ir tautas per garbingą, atvirą ekumeninį dialogą. Manau, kad poslinkių šioje srityje jam išties pavyko pasiekti. Šiandien į laidotuves susirinkę pasaulio lyderiai – tai taip pat akivaizdus Šventojo Tėvo pastangų įrodymas“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs Popiežiaus asmenybės ir veiklos pasaulinę reikšmę. Šalies vadovo žodžiais, popiežius Pranciškus tapo ryškiu tarpreliginio dialogo skatintoju, praplėtusiu Katalikų Bažnyčios požiūrį į pasaulį, sustiprinusiu socialinį mokymą ir aktualizavusiu bendrystės, pagarbos ir solidarumo principus. Jo pontifikatas žymėjo svarbius pokyčius katalikybės sampratoje, ji tapo atviresnė, artimesnė žmogui ir šiuolaikiniam pasauliui. „Popiežiaus Pranciškaus palikimas išliks gyvas ne tik Bažnyčioje, bet ir pasaulio bendruomenėse, kurios jį prisimins kaip gailestingumo, taikos ir žmogiškojo jautrumo skleidėją“, – teigė Prezidentas.
Pirmoji ponia D. Nausėdienė, primindama popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje 2018 metais, akcentavo, jog prieš šią kelionę Šventasis Tėvas kalbėjo, jog laisvė yra turtas, kurį reikia nuolat saugoti ir perduoti naujoms kartoms kaip brangų paveldą. Jis taip pat sakė, jog tamsos, smurto ir persekiojimų laikais laisvės liepsna negęsta, bet įkvepia viltį sulaukti ateities, kurioje bus gerbiamas kiekvienam žmogui Dievo duotas orumas ir visi jausimės pašaukti bendradarbiaudami kurti teisingą ir brolišką visuomenę. Akivaizdu, kad šios mintys neprarado savo svarbos bei aktualumo ir šiandien yra gyvas priminimas apie tai, kokios vertybės yra tikros ir kokių turime laikytis“, – sakė D. Nausėdienė.
Balandžio 27-ąją, sekmadienį, prezidentas su žmona lankėsi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje – popiežiaus Pranciškaus amžinojo poilsio vietoje.
Pirmąją mūsų šalies porą prie Popiežiaus kapo lydėjo bazilikos vadovas kardinolas Rolandas Makrickas, kurį savo testamente Popiežius nurodė kaip asmenį, atsakingą už laidotuvių ceremonijos organizavimą.
„Tai, kad Šventojo Tėvo testamente vardu ir pavarde paminėtas žmogus yra lietuvis, kardinolas Rolandas Makrickas, išskirtinė garbė ne tik jam, bet ir visai Lietuvai. Būtent lietuviui popiežius Pranciškus pavedė svarbiausią gyvenimo užduotį – pasirūpinti paskutine jo valia. Tai rodo gilų pasitikėjimą ir artumą mūsų tautai, kartu ir stiprų Lietuvos ryšį su Šventuoju Sostu“, – teigė G. Nausėda. Jo teigimu, Popiežiaus noras būti palaidotam ne Vatikane, kaip daugelis jo pirmtakų, o būtent Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, yra labai prasmingas ir taip pat turintis sąsajų su Lietuva, nes Lietuva turi gilų ir istoriškai susiformavusį ryšį su Švenčiausiąja Mergele Marija, ji užima išskirtinę vietą mūsų tautos religijoje, kultūroje ir tapatybėje. „Būtent jos vardo bažnyčioje, kur Popiežius dažnai meldėsi prieš svarbius sprendimus, dabar ilsisi jo širdis. Kartu tai yra ne tik netekties, bet ir vilties akimirka“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Eitvydo KINAIČIO (Lrp.lt) nuotraukos
„XXI amžius“, 2025 m. gegužės 9 d., nr. 17–18 (2630–2631)