Literatūros popietėje prisiminti kunigai kūrėjai

Robertas BUCKUS
KAUNAS. Rugsėjo 12 dieną susirinkusieji į Vlado Vaitkevičiaus knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuves Kauno viešosios Vinco Kudirkos bibliotekos „Aušros“ padalinyje nekantravo sužinoti ir išsiaiškinti, ar tikrai dabar viskas ar bent jau daug kas kitaip, kaip teigia knygos autorius.
„Aušros“ bibliotekos vadovė Danutė Statkuvienė atėjusius smalsuolius supažindino su renginio svečiais: poetu V. Vaitkevičiumi, knygos redaktoriumi, krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ redaktoriumi Romu Bacevičiumi, viršelio dailininke Džiuljeta Raminta Čebatoraite, poetu, literatūros kritiku Tomu Vyšniausku, bardu Aleksandru Ravve.
R. Bacevičius papasakojo, kaip kilo sumanymas leisti knygą. Prieš keletą metų „XXI amžius“ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateikė projektą, kuriame, be kita ko, siekta prisiminti ir primirštus tarpukario ir ankstesnių laikų kunigus literatus, leidusius ir platinusius draudžiamą lietuvišką spaudą, savąją kūrybą, daugiau dėmesio skirti jubiliejus šventusiems kūrėjams. Apie juos medžiagą archyvuose, bibliotekose, enciklopedijose ir kitur rinko, rašė ir „XXI amžiuje“ spausdino V. Vaitkevičius. Kad viskas neišsibarstytų, nuspręsta visus rašinius „suvaryti į gardą“ – knygą, papildžius ją paskutiniais V. Vaitkevičiaus eilėraščiais, įvairių knygų, primenančių laisvės kovas, recenzijomis. Išėjo keistokas įvairių literatūros žanrų – poezijos, apybraižų, recenzijų, enciklopedijos – leidinys.
„XXI amžiaus“ redaktoriaus teirautasi, o kiek kunigų kūrėjų jau nepriklausomoje Lietuvoje galėtų būti? Nuo 1990 metų tokių suskaičiuotume kelias dešimtis. Juk nemaža dalis kunigų ir sovietų okupacijos metais daug nuveikė kraštotyros srityje, rašė ne tik dienoraščius ar pamokslus, bet ir poeziją, prozą, tapė paveikslus, kūrė muziką, tik beveik nieko negalėjo publikuoti ar viešai paskaityti. Dalis tos kūrybos parašyta tremtyje ar lageriuose. Atkūrus nepriklausomybę šie kunigai jau galėjo išleisti savo ankstesnės kūrybos knygas, o dar daugiau jų rašė jau laisvoje Lietuvoje, dažnas išleido po kelias. R. Bacevičiaus manymu, iš poetų stipriausią poeziją rašė tremtinys ir politinis kalinys kun. Kazimieras Vaičionis (1921 08 19–1945 10 28–2002 11 09). Nemažai kunigų, kūrusių laisvoje Lietuvoje, jau mirę, dar gera dešimtis ir dabar kuria bei išleidžia savo kūrybos knygas.
Šmaikščiai, išradingai popietę „vairavo“ T. Vyšniauskas. Netikėti jo klausimai, beje, ir apie santykį su Dievu, knygos autorių kartais versdavo ieškoti išeities iš, atrodytų, beviltiškos padėties, kabintis į smėlio šlaite vos besilaikančios pušies šaknį…
V. Vaitkevičiaus kūrybą išsamiai ir nuoširdžiai apibūdino rašytojas, Jono Aisčio literatūros premijos ir kitų apdovanojimų laureatas Stanislovas Abromavičius.
Sodriu balsu autorines ir dainas pagal V. Vaitkevičiaus bei S. Abromavičiaus eilėraščius dainavo bardas A. Ravve.
Auditorija įdėmiai klausėsi V. Vaitkevičiaus ir Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės skaitomų popietės kaltininko posmų.
Netrūko gėlių, draugiškų apkabinimų ir linkėjimų. Net aštuonias rožes V. Vaitkevičiui įteikė poetė, daugybės dainų tekstų autorė Zenė Sadauskaitė, tvirtai ranką spaudė poetas, bardas, Jono Aisčio literatūros ir 2024 metų Kauno miesto kultūros premijų laureatas, ištikimas Žaliakalnio metraštininkas Edmundas Janušaitis, poetė, prozininkė Lina Navickaitė linkėjo kūrybingo rudens.
Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotrauka
„XXI amžius“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 37–38 (2602–2603)