Liudo Giros biografijos faktų papildymas

Regimantas Pilkauskas

Vartydamas lenkų kalba parašytą „Lietuvių kultūros žodyną“ (Mieczysław Jackiewicz, „Leksykon kultury litewskiej“, Warszawa, 2005, p. 85–86), kurio autorius iš Vilniaus krašto kilęs Mečislovas Jackevičius, užtikau įdomų faktą apie lietuvių poeto, dramaturgo, kritiko ir visuomenės veikėjo Liudo Giros (1884–­1946) kilmę.

Pasirodo, jo motina buvo lenkė, bajoraitė Sobolevska, o tėvas vokietis, Vilniaus pašto tarnautojas A. Šmitas (A. Schmidt). Liudas Gira buvo auginamas Vilniaus Katedros vargonininko K. Giro-Sirijos (Konstanty Giro-Syryjski) šeimoje, o po įtėvio mirties – Stakliškėse, pas kleboną kunigą Vincentą Butvydą, kuris jį auklėjo lietuviška dvasia.

Klebono Butvydo šeimininkė buvo poeto pamotė. Pradžios mokyklą jis išėjo Stakliškėse. Nuo 1897 metų mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje, o 1901 metais įstojo į Vilniaus dvasinę seminariją, kurią baigė 1905 metais, bet kunigo įšventinimų nepriėmė. Nuo 1905 metų dirbo lietuviškų laikraščių redakcijose, daug rašė. 

Lietuviškose enciklopedijose apie Liudo Giros tėvus nerašoma, bet vienu atveju minimas Stakliškių kunigas Jonas Šoblickis, dėl kurio įtakos L. Gira tapo susipratusiu lietuviu (Lietuvių enciklopedija, t. 7, Bostonas, 1956, p. 274-275). 

Iš įtėvio gautą pavardę Sirijos Gira 1940 metais sutrumpino ir tapo Liudas Gira. Sūnus Vytautas, gydytojas ir rašytojas, pasirašinėjo V. Sirijos Gira ir jo duktė vertėja iš estų kalbos – Danutė Sirijos Giraitė. 

Apie Liudo Giros literatūrinę veiklą daug parašyta ir čia neminėsiu, tačiau norėčiau paminėti kelis svarbius jo gyvenimo faktus. 1919 m. pabaigoje L. Gira buvo Krašto apsaugos ministerijos Žvalgybos skyriaus vadovas Kaune. Jo vadovaujamas skyrius likvidavo peoviakų (lenk. Polska Organizacja Wojskowa) rengiamą perversmą, areštavo per 200 lenkų, tos organizacijos narių. 1936 metais L. Gira rėmė Antano Smetonos tautininkus, vėliau pasuko prie kairiųjų. 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, tapo Švietimo komisaro pavaduotoju, buvo išrinktas į vadinamąjį Liaudies seimą ir kaip Seimo delegacijos narys dalyvavo Maskvoje SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, kuri įformino Lietuvos aneksiją. Prasidėjus karui, Liudas Gira pabėgo į Maskvą, gyveno Penzoje, dalyvavo kare, buvo 16-osios lietuviškosios divizijos kapitonas. 

1946 metais L. Gira tapo Lietuvos SSR Mokslų akademijos nariu, tų pačių metų liepos 1 dieną mirė, palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.   

„XXI amžius“, 2025 m. lapkričio 21 d., nr. 43–44 (2656–2657)