Mamona – ne galutinis mūsų tikslas
Kun. Vytenis VAŠKELIS
Ką renkamės?
Pasak Benedikto XVI, „iš tikrųjų gyvenimas visada yra pasirinkimas: tarp sąžiningumo ir nesąžiningumo, ištikimybės ir neištikimybės, savanaudiškumo ir altruizmo, gėrio ir blogio. Galiausiai (…) reikia apsispręsti“.
Lupikavimas
Turtuolis šioje istorijoje simbolizuoja patį Dievą. Prievaizdas yra asmuo, kuriam patikėta valdyti svetimą turtą. Šios istorijos esmė ta, kad kiekvienas Viešpaties mokinys yra kaip tas prievaizdas, kuriam buvo patikėtas turtas. Taigi šis turto valdytojas buvo kaltinamas savo šeimininko lėšų grobstymu ir patrauktas atsakomybėn kaltinamuoju… Jėzaus palyginimas apie apsukrųjį prievaizdą – anuometinės Palestinos muitų rinkėjų, kurie tarnavo savo šeimininkams ir dažnai lupikaudami siekė papildomo pelno, pavyzdys (žr. Lk 16, 1). Lupikavimas – pinigų skolinimas už labai aukštus procentus, kai jų siekiama tik dėl asmeninės naudos, neįdedant darbo bei vengiant išlaidų.
Gudrus planas
Taigi minėtas nesąžiningas prievaizdas suprato, kad reikia galvoti apie ateitį. Jis jau, matyt, buvo per senas dirbti sunkų fizinį darbą ir per daug išdidus elgetauti. Kaip jis aprūpins save? Atsidūręs gyvenimo kryžkelėje (dėl godumo buvo atleistas iš tarnybos), sumanė gudrų planą. Paruošė naujus skolų raštus, kuriuose jau nebebuvo prievaizdo pelno dalies, o tik šeimininkui priklausanti suma, ir pasikvietė skolininkus, kad jie pasirašytų. Kadangi prievaizdas tapo bedarbiu, šitokiu būdu stengėsi įsiteikti skolininkams, kad sulauktų iš jų tam tikros pagalbos, kai netrukus turės ieškoti naujo darbo…
Kai širdis padalyta
Nors Jėzus pripažino suktojo prievaizdo gudrumą, bet, prabildamas apie apgaulingą Mamoną – turtą, galintį žmogų nuvesti į blogį, įspėjo, kad daiktai bei pinigai turi būti taip tvarkomi, jog paaiškėtų tikroji regimųjų dalykų paskirtis – jie yra tik priemonė, padedanti mums pasiekti galutinį tikslą – dangų (žr. Lk 16, 9). O kieno širdis yra padalyta, kai žmogus stengiasi lygiavertiškai tarnauti ir Dievui, ir turtui, iš tiesų paniekina visų malonių Davėją, nes savavališkai sutapatina kūrinius su Kūrėju. Kas lenkiasi prieš Dievą ir turtą, keliaklupsčiauja prieš save. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai, byloja Viešpats. Praktiškai neįmanoma gyventi daiktams ir Dievui vienu metu. Kas iš godumo kaupia turtus, šiai užduočiai skiria visas savo jėgas. O tai darydami jie vagia iš Dievo tai, kas teisėtai priklauso tik Jam. Taigi kai asmens ištikimybė susidvejina, motyvai apverčiami aukštyn kojomis.
Mamona – kilniausiems tikslams
Viešpats moko: „Darykitės bičiulių su apgaulinga Mamona, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes“. Čia Jėzus mus įspėja elgtis išmintingai, tai yra pinigus bei nuosavybę pirmiausia naudoti kilniems tikslams. Pavyzdžiui, lėšas skiriame Šventojo Rašto bei kitų katalikiškų leidinių užsisakymui bei jų platinimui, idant religine spauda galėtume pasidalyti ir su tais, kurie nori ją skaityti, bet galbūt stokoja pinigų jos įsigijimui. Antai parama Caritas valgykloms, kasdien maitinančioms vargšus; finansinė pagalba (dėl savo ir mūsų laisvės) kovojančiai Ukrainai ir panašiems dalykams, – visa tai bus ypatingas mūsų indėlis į Amžinybės Aruodą… Juk ne veltui parašyta: Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!
Klausimai ir malda
Klauskime savęs: „Ar visuomet tinkamai naudojame pinigus? Ar bergždžiai neišlaidaujame, ir gal dėl to kenčia šeima? Skiriame lėšų krikščioniškai spaudai platinti, stokojantiems remti?.. O gal dėl užgaidos įsigyti vieną ar kitą daiktą, tuščiai išvaistome daug brangaus laiko? O gal kam nors suteikėme finansinę paramą, kurią asmuo žadėjo grąžinti, bet neištesėjo?.. Galbūt dėl to dar ir šiandien širdyje jaučiame gilią nuoskaudą, slopinančią gyvenimo džiaugsmą?“
„Viešpatie, niekas pasaulyje nevyksta atsitiktinai. Absoliučiai viskas vyksta Tau leidžiant arba Tau pačiam tiesiogiai veikiant. Todėl padėk mums atleisti tiems, kurie mus įžeidė, kad, išsilaisvinę iš visų mūsų laisvę varžančių kad ir menkiausių pančių, galėtume kiekvieną savo mintį protingai paversti teisingu sprendimu bei veiksmingu judesiu, ypač tada, kai to laukia artimo gerovė didesnei Tavo garbei“.
„XXI amžius“, 2025 m. rugsėjo 19 d., nr. 35–36 (2648–2649)