Mažoji Lietuva – svarbus kultūros židinys
Istorijos vingiai
Ruslanas Baranauskas
Šie metai valstybės kultūros ir dvasinio, materialaus paveldo įprasminimo kontekste yra susiję su Mažosios Lietuvos regionu, nuo 1422 metų Melno taikos sutartimi atsidūrusiu vokiškosios jurisdikcijos dėmesio objektu. Žymiausias viduramžių valdovas Vytautas Didysis teritoriją nuo Smalininkų, Antšvenčių, Žirniškių (Klaipėdos kraštas) tarsi kokį šventinį pyragą atidavė vystytis germaniškai kolonizacijai. Čia iki pat 1923 metų Klaipėdos sukilimo vyko nuolatinė kova tarp lietuvybės ir protestantizmo, savo misionierišką šviečiamąją veiklą atliko pastoriai teologai, pasprukę iš etninės Lietuvos dėl jėzuitų ordino antidemokratinių veiksmų.
Būtent čia ir gimė pirmoji lietuviška knyga, Karaliaučiuje paskaitas skaitė Abraomas Kulvietis, vėliau leisti didžiulį pasisekimą tarp paprastų valstiečių sulaukę laikraščiai „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“, „Vienybė lietuvninkų“ ir kiti garsius visuomenininkus, publicistus, mokslo veikėjus surinkę leidiniai.
Anot vieno iš garsiausių vokiečių teisininkų ir humanitarų Rudolfo Volsonoko, Klaipėdos kraštas išskirtinai nukentėjo per 1709-1711 metų marą, kuomet ištuštėjo ištisi kaimai, ir žmonės iš bado valgė medžio žievę ir visokiausius gyvius.
Mažoji Lietuva žinoma kaip knygnešystės judėjimo arterija. Iš Bitėnų, Usėnų, Gumbinės, Ragainės, Karaliaučiaus, Tilžės skubėjo caro žandarų kulkų apšaudomi ir skalikais pjudomi knygnešiai su terbelėmis ant pečių. Akademikas Antanas Tyla nurodė įspūdingą skaičių egzempliorių perneštą 1864-1904 metais – net 4 milijonai maldaknygių, elementorių, kalendorių, laikraščių, didaktinio pobūdžio knygelių pasiekė etnografinę Lietuvą.
1915-1918 metais kraštas per aktyvius Pirmojo pasaulinio karo fronto baisumus virto pelenų ir griuvėsių krūva. Po 1923 m. sausio 15-osios Klaipėdos sukilimo iš Prancūzijos direktorijos administracijos savivaldos teises gavo Lietuvos Vyriausybė, tačiau 1939 m. kovo 22 d. į Klaipėdos uostą laivu atplaukė pats fiureris Adolfas Šiklgruberis-Hitleris.
Visas Klaipėdos kraštas charakteringas savo urbanistika, architektūra, išskirtiniu su jūra susijusiu verslumu. Mažoji Lietuva savita savo šnekta, bendruomeniškumu, patriotiškumo dvasia.
Prof. Algimantas Kasparavičius iš Istorijos instituto verčia tik stebėtis, paminėjęs, kaip carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos niokota Lietuva iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios sugebėjo skirti net 34 milijonus litų šiam regionui atstatyti ir vystyti.
Jurbarko rajone esantis Smalininkų miestukas laikomas intelektualiausiu Lietuvos mažuoju miestu, tarpukaryje čia įsteigtas Lietuvos universiteto humanitarinio fakulteto skyrius. Dabar čia turistai atvyksta į šviesios atminties inžinieriaus doc. Justino Stonio senovinės technikos muziejų pasigėrėti surinktų žemės ūkio paskirties, prietaisų, padargų, eksponatų gausa.
Profesonaliai pažintiniai užsiėmimai organizuojami Martyno Jankaus muziejuje Bitėnuose. Kaip bus šiemet įprasmintas šis regionas sunku pasakyti.
Paskutiniu metu joks renginys ypač provincijoje nevyksta be politikų palaiminimo ir leidimo, stinga viešų diskusijų, polemikų, ginčų.
Lietuva Europoje visuomet išsiskyrė kompetetingų humanitarų gausa ir nuveiktų mokslinių darbų kokybe. Neabejoju, kad Mažojoje Lietuvoje bus suruošta neviena paroda, vaidinimas, konferencija, galbūt išleista solidaus turinio ir apimties monografija.
„XXI amžius“, 2025 m. balandžio 4 d., nr. 13–14 (2626–2627)