Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo puoselėtojas 40 metų dirbo tęsdamas prieškario tradicijas
Kovo 17 dieną Viešpats pasišaukė Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios kunigą Liudviką Fetingį (1940 11 13–1976 07 04–2026 03 17).
L. Fètingis gimė 1940 11 13 Ropkojuose (Pagėgių aps.). Jo tėvas buvo iš emigravusios į Didžiąją Lietuvą Mažosios Lietuvos evangelikų šeimos. Kelios kartos Fetingių palaidotos Šikšnių kapinėse (Sartininkų parapija). 1944 m. šeima evakavosi į Vakarus, bet dėl priartėjusio fronto prie Gumbinės pateko į darbo stovyklą. 1946 m. grįžo į Lietuvą. Įžegnotas Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčioje. Baigė Pagėgių vidurinės mokyklos 9 klases, 1974 m. – Šilutės vidurinę vakarinę mokyklą. Dirbo Natkiškių tarybiniame ūkyje, Šilutės sausinimo sistemos valdybos elektromonteriu, „Lietkooptechnika“ vairuotoju. 1969-1972 m. savarankiškai mokėsi teologijos pagal buvusią Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto programą (vadovai kunigai Mikas Preikšaitis ir Jonas Viktoras Kalvanas). 1976 07 04 be Konsistorijos žinios Sudargo bažnyčioje įšventintas kunigu; palaimino Kretingos dekanas kun. Jonas Armonaitis ir kun. Jurgis Gavėnis. Paskirtas į Plikius, įvairiu metu aptarnavo dar Sudargo (1981–1995), Saugų (1990–1993), Kretingos, Priekulės, Katyčių (1989–1997), Žemaičių Naumiesčio, taip pat jo paties atkurtas parapijas ir suremontuotas bažnyčias Nidoje, Juodkrantėje, Doviluose. 1958–1976 m. vadovavo Sartininkų ir Katyčių bažnyčių chorams. Nuo 1967 m. buvo Dievo žodžio sakytojas ir kantorius Šilutės, Tauragės, Kretingos bažnyčiose. Subūrė šių parapijų chorus bei pučiamųjų orkestrus ir jiems vadovavo. Kritikuotas sovietinėje spaudoje ir baustas administracine bauda už kapinių švenčių rengimą. Nors 1972 m. buvo išlaikęs egzaminus, negavo pažymėjimo diakono ir kunigo diakono tarnystei. Vadovavo Plikių ir Dovilų parapijų jungtiniam chorui „Berželis“ (su Gžegožu Krušinskiu), pučiamųjų orkestrui. Abu kolektyvai dalyvavo chorų šventėse, koncertavo Karaliaučiaus krašte, Vokietijoje, Čekijoje. Kun. L. Fetingis yra užrašęs liaudies giesmių Tauragės, Jurbarko, Sudargo parapijose. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Konsistorijos narys. 1991 m. parengė ir išleido suglaudintą Martyno Liuterio „Mažąjį katekizmą“. Spaudai rengė naują giesmyną su gaidomis, pirmą tokią knygą po Martyno Mažvydo giesmyno (1566). Žmona Elžbieta Šimkutė‑Fetingienė Plikių (Klaipėdos r.) šeštadieninėje tikybos mokyklėlėje mokė vaikus, kaupė fotonuotraukas Bažnyčios istorijai.
2026 m. sausio 29 d. Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje dar vyko kun. L. Fetingio kūrybos vakaras.
Istorijos šaltiniai liudija, kad 1891 m. buvo įkurta Plikių evangelikų liuteronų parapija atskyrus 25 kaimus nuo Kretingalės ir Klaipėdos Šv. Jokūbo evangelikų liuteronų parapijų. Pirmuoju Plikių parapijos kunigu tapo Feliksas Žemaitaitis, kurio pastangomis pradėti bažnyčios statybos darbai. Pirmiausia pastatyta klebonija, o po penkerių metų iškilo ir 1896 m. pašventinta bažnyčia. Kiek vėliau priešais bažnyčią pastatyta parapinė mokykla su globos namais, Šalia kelio Klaipėda – Jokūbavas iškilusi raudonų plytų bažnyčia neogotikinė, su paplatinimu kairėje. Nors liuteronų bažnyčiose tai neįprasta, tačiau čia 38 metrų aukščio bokštas įkomponuotas ne centre, o kairiajame šone. Į bokštą įkelti du skirtingo dydžio Karaliaučiuje pagaminti varpai. Mažasis varpas dingo per Antrąjį pasaulinį karą, o didysis skamba iki šiol. Ant varpo lietuvių kalba gotišku šriftu užrašyti giesmės žodžiai: „Eikim šen, eikim šen, Jėzų, kad regėtum ten“. 1912 m. Plikių bažnyčios bokšte įrengtas mechaninis laikrodis, kuris savaitės darbui būdavo užvedamas šeštadienį arba sekmadienį. Plikių bažnyčios bokšto laikrodis buvo išardytas pokaryje, o atstatytas tik 2015 metais.
Dviejų navų stačiakampę bažnyčios vidaus erdvę dengia plokščios lubos, palei sienas suprojektuoti kūrai, bažnyčios gale, balkone, įkomponuoti technologiškai modernus vargonai su pneumatiniu valdymu. Bažnyčioje yra išlikę originalūs, meniškai papuošti suolai, dekoruota sakykla ir altorius. Bažnyčią vis dar šildo senoji, XIX a. pabaigoje Danijoje pagaminta krosnis.
Plikių bažnyčioje ant sienų kabo trys medinės atminimo lentos su pavardėmis, skirtos Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusiems parapijiečiams atminti. Bažnyčioje yra apie 400 sėdimų vietų.
1944 m. Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta. Pokariu buvusioje parapinėje mokykloje įsikūrė sovietiniai liaudies gynėjai – stribai. Priešais esanti bažnyčia tapo jų taikiniu: šaudė į bokštą, kryžių, sienas, tai liudija dar šiandien išlikusios šovinių žymės. 1946 m. bažnyčioje vėl vyko pamaldos, nors buvo apgadinta sakykla ir altorius, šautuvo buože ir durtuvais sudaužyta vargonų klaviatūra. Tuo laiku pamaldas reguliariai organizavo sakytojas Martynas Tydekas, vėliau jam talkino iš lagerio paleistas Jurgis Sprogys. Vėliau pamaldas laikyti atvykdavo Žemaičių Naumiesčio parapijos kun. J. Armonaitis, sakytojas iš Sartininkų Artūras Timpa ir kiti.
Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo puoselėtojas evangelikų liuteronų kun. Liudvikas Fetingis šioje parapijoje tapo ilgiausiai dirbusiu dvasininku. Plikiuose jis dirbo tęsdamas prieškario tradicijas, nuo pat įšventinimo kunigu 1976 m. ir iki pat mirties 2026 m. Jis buvo pašarvotas Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kovo 18 dieną vyko budėtuvių pamaldos, o kovo 19 dieną – laidotuvės. Į jas atvyko vysk. Mindaugas Sabutis ir evangelikų liuteronų kunigai. Laidotuvių apeigas atliko vysk. M. Sabutis. Kun. L. Fetingis palaidotas Plikių kapinėse.
Raimundas KAMINSKAS
Autoriaus nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2026 m. balandžio 17 d., nr. 8 (257)