Mažosios Lietuvos reikalų tarybos visuotinis susirinkimas 

Kalba MLRT pirmininkas Kęstutis Pulokas Gintaro Skamaročiaus nuotrauka

VILNIUS. Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) balandžio 18 dieną sušaukė visuotinį susirinkimą. Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos salėje susirinkę MLRT nariai, įskaitant MLRT Klaipėdos krašto skyriaus atstovus, šiemet rinko naują organizacijos vadovybę.

Susirinkime taipogi dalyvavo Kristijono Donelaičio draugijos, Pilaitės bendruomenės, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio vadovai, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei kitų visuomeninių organizacijų nariai, Mažosios Lietuvos klausimams neabejingi žmonės. Susirinkusiuosius sveikino MLRT garbės pirmininkas Vytautas Šilas ir ilgametis MLRT narys, K. Donelaičio draugijos garbės pirmininkas dr. Napaleonas Kitkauskas.  

Išklausius MLRT pirmininko Kęstučio Puloko ir revizoriaus Algirdo Miko Žemaitaičio ataskaitas, po aktyvių diskusijų, MLRT pirmininkas Kęstutis Pulokas perrinktas antrai trejų metų kadencijai, išrinkta atnaujintos sudėties septynių asmenų MLRT Kolegija.

Žodį taria K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius
Visuotinio susirinkimo dalyviai klausosi pasisakymų. Kęstučio Puloko nuotraukos
Į susirinkimo dalyvius kreipiasi MLRT Kolegijos narė, germanistė Vilija Gerulaitienė. Dešinėje – K. Donelaičio draugijos garbės pirmininkas dr. Napaleonas Kitkauskas

MLRT kelia ir nagrinėja Mažosios Lietuvos lietuviškosios kultūros išsaugojimo, įprasminimo ir plėtros klausimus, siekia jų sprendimo valstybės valdymo institucijose. Puoselėjant valstybės atminties politiką, MLRT pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas į atmintinų dienų sąrašą skirtingu metu yra įtraukęs Sausio 15-ąją (Klaipėdos krašto diena), Spalio 16-ąją (Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena), Lapkričio 30-ąją (Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios – Tilžės akto diena). 

Skatinti Mažosios Lietuvos istorinės atminties puoselėjimą išlieka vienas svarbiausių MLRT uždavinių. Susirinkime kalbėta, kad Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, kuriame gausu Mažosios Lietuvos vietovių bei asmenybių vardais pavadintų gatvių bei skverų, kitų atminimo ženklų, tiktų rengti Mažosios Lietuvos temoms skirtus susitikimus bei minėjimus, galbūt šitaip prisidedant ir prie šiemet minimų Liudviko Rėzos gimimo 250-ųjų metinių renginių. MLRT Klaipėdos krašto skyrius toliau siekia įgyvendinti sumanymą uostamiestyje įrengti Tilžės akto signatarų alėją. 

K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, atvykęs iš Marijampolės, pasidalijo mintimis apie didžiausius dabarties iššūkius bei pastangas toliau leisti žurnalą „Donelaičio žemė“, Medijų rėmimo fondui antrus metus neskyrus jokio finansavimo.

Mažosios Lietuvos tyrinėtojus bei visuomenininkus vienijanti MLRT susibūrė Atgimimo metais. 1989 m. rugsėjo 5 d. Sąjūdis įkūrė Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros palikimo klausimų komisiją, iš kurios tų pačių metų gruodžio 18 dieną buvo suformuota Mažosios Lietuvos reikalų taryba. Iš pradžių ji veikė prie Aukščiausiosios Tarybos, nuo 1992 metų – prie Lietuvos Respublikos Seimo, o 1993 m. birželio 26 d. tapo savarankiška visuomenine organizacija. Iki 2023 metų pavasario MLRT vadovavo Vytautas Šilas.   

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos informacija

„XXI amžius“, 2026 m. gegužės 22 d., nr. 19-20 (2680–2681)