Meno galerija primins kraštietį skulptorių

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje

Daiva Červokienė

ONUŠKIS. Lapkričio 7 dieną 2024 metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje atidaryta meno galerija, o joje – iš šios seniūnijos kilusio Juozo Lebednyko (1947 08 20-2024 09 17) darbų paroda „Pražydę sodai“, kurioje rodomos žymaus menininko skulptūros ir pastelės. Garsus skulptorius seniai svajojo apie meno galeriją gimtinėje, bet nesulaukė jos atidarymo.  

Meno galerijos atidarymas buvo reikšminga projekto „Onuškis – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2024“ dalis, džiugus miestelio bendruomenę ir meno mylėtojus subūręs renginys. 

Svajonės išsipildymas

Kaip atidaryme pabrėžė visi kalbėjusieji, meno galerija Onuškyje buvo sena J. Lebednyko svajonė. Pasak Onuškio bendruomenės pirminin­kės, projekto „Onuškis – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2024“  vadovės Liudos Korsanovienės, apie galeriją svajota apie dešimt metų. Ir štai dabar ši svajonė išsipildė. L. Korsanovienė išreiškė viltį, kad ši galerijos salė taps profesionaliojo meno Meka.

„Nors projekto „Onuškis – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2024“ programa ir eina į pabaigą, bet išliekamosios vertės darbai liks“, – pabrėžė miestelio bendruomenės pirmininkė.

„Liūdime, kad Juozo jau nėra su mumis, bet džiaugiamės, kad jo svajonė išsipildė“, – sakė Onuškio seniūnijos seniūnė Zita Aniulienė ir dėkojo Trakų rajono savivaldybei, kuri skyrė didelį finansavimą, palaikymą, kad šios patalpos atsirastų. Seniūnė kalbėjo, kad bendruomenės narių galvose šis sumanymas gimė seniai, tik, kol negavo lėšų, nebuvo galimybės jo įgyvendinti.   O štai mažosios kultūros sostinės metai ją išsprendė. 

„Projektas „Onuškis – mažoji Lietuvos sostinė 2024“ skambėjo garsiai, šiandien dar turime progą pasidžiaugti neeiliniu įvykiu. Ką mes girdėjome? Pirmiausia buvo svajonė ir tikslas. Turime įsiminti – labai svarbu turėti svajonę ir tikslus bei jų siekti. O kai yra žmonių, kurie palaiko, svajonės lengvai virsta realybe“, – sakė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė, linkėdama, kad šioje galerijoje visada būtų žmonų širdys, jausmai. 

Įkvėpimas – iš gamtos

Žymaus skulptoriaus žmona Jolanta Lebednykienė kalbėjo, kad Juozui labai svarbi buvo gimtinė, jis mielai joje viešėdavosi, sėmėsi įkvėpimo iš gimtinės gamtos. J. Lebednykienė sakė, kad dirbdamas Juozas mėgdavo užrašyti savo pamąstymų ant įvairių skiaučių. Ji surinko tuos lapelius ir saugo, vieną jų ir perskaitė. 

Iš Juozo Lebednyko užrašų: „Kai būnu gamtoje, žvejoju, pamatau ką nors ir norisi tai parodyti atitinkamoje medžiagoje. Monumentalesniems tinka akmens masė, akmuo. Gamtoje jau sukurta viskas, kas yra gražiausia. Tai ir imi viską iš jos. Geriau kaip Dievas nepadarysi. Nekuriu natūralistinių darbų. Tada juos reikėtų kokiame zoologijos muziejuje pastatyti. Būtų gamtos kopijos. Esu gamtos vaikas, stebiu ją. Pažiūrėk, architektai, stebėdami vėžlį, jo kiautą, kokius kupolus sukūrė. Visa konstrukcija jau sugalvota. Kad ir kokią žolę paimk – tenai ir karkasas yra, viskas. Reikia tik interpretuoti. Norisi, kad forma kaip ženklas būtų, kad paslapties turėtų. Kūryboje stengiuosi kiek galima apibendrintą objektą sukurti, monumentalų. Kaip kad Egipto skulptūros: jei nuridensi nuo kalno, jos nesuskils dėl savo monumentalumo. Taip ir čia. Norisi, kad ta forma ką nors reikštų, konkretų vaizdinį, truputį mistišką, simbolizuojantį mūsų egzistavimą laike ir erdvėje“.

Organizuotumas ir darbštumas

Panevėžio miesto dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kiaušas pasidžiaugė, kad likimas jį suvedė su šviesaus atminimo J. Lebednyku ir priminė išskirtinį jo darbštumą. Pakviestas prisėsti, išgerti kavos, skulptorius dažniausiai atsakydavo: „Reikia eiti dirbti“. Kai dirbdavo, nežinodavo pertraukėlių parūkyti ar pasėdėti.  Darbą padarai, tada gali būti laisvas. 

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) valdybos narė Lilija Valatkienė, beje, gyvenanti netoli Onuškio, pasidžiaugė, kad Lietuvoje prasiplėtė galerijų tinklas, kad galerija atėjo ir į Onuškį. Ji priminė, kad šviesaus atminimo skulptorius Juozas Lebednykas buvo pirmasis atkurtos Lietuvos LDS Panevėžio skyriaus vadovas, jam vadovavo 1988–1993 metais. Taigi buvo ne tik labai kūrybingas menininkas, bet ir puikus administratorius – suvaldyti menininkų pulką nėra labai paprasta. 1993 metais jo iniciatyva buvo įkurta LDS Panevėžio skyriaus meno galerija „Galerija XX“. Menininkė baigė kalbą citata „Ars longa, vita brevis“, kurią  ir išvertė: „Gyvenimas trumpas, menas – ilgaamžis“.

Keturios skulptūros

Ilgametis šviesaus atminimo J. Lebednyko kaimynas ir draugas onuškietis Dainius Morkūnas, buvęs technologijų mokytojas, kartu su Juozu statęs visas menininko skulptūras Onuškyje, dėkojo už šios galerijos atidarymą Juozo vardu. D. Morkūnas priminė, kad pirmasis J. Lebednyko darbas buvo 2004 metais pastatyta skulptūra „Šv. Rokas“. Galvota ją statyti prie bažnyčios, tačiau vėliau, prisiminus, kad miestelio aikštėje vienas ryškiausių Onuškio bažnyčioje tarnavusių kunigų Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899 03 29–­1925 06 14–1985 01 20) buvo pastatęs medinį kryžių, nutarė, kad skulptūrai ten tinkamesnė vieta. 

2007 metais prie bažnyčios pastatytas J. Lebednyko „Gėlių angelas“, 2009 metais šventoriuje – Šv. Mergelės Marijos skulptūra. Tais pačiais metais skulptorius kartu su D. Morkūnu atkūrė ir šulinį akmenimis grįstoje Kipro Petrausko aikštėje. 2017 metais prie Onuškio seniūnijos pastato „nutūpė“ J. Lebednyko  skulptūra „Paukštis“. 

Ilgametis Onuškio mokyklos pedagogas  pasiūlė naująją meno galeriją pavadinti Juozo Lebednyko vardu, kas būtų labai prasminga.

Erdvė buvo pašventinta

Kaip įprasta, naujoji meno galerijos Onuškyje erdvė  buvo ir pašventinta. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius linkėjo, kad žmonės, atėję į šią erdvę, pažvelgę į Juozo kūrybą, jaustų ir jo dvasią ir širdį, kad  kūrybiškos, Dievo palaimintos mintys visus kreiptų gražiems gyvenimo darbams. Klebonas pastebėjo, kad kurdamas žmogus dalyvauja ir Dievo kūryboje. Ir linkėjo, kad visi, kurie čia užeis, būtų palaiminti ir išeitų pakylėti, Dievo globojami, o šie kūriniai pasiliktų žmonėse kaip  Juozo atminimas. 

Ne vienas kalbėtojas tądien dėkojo ir už šviesaus atminimo J. Le­bed­nyko didelį norą grįžti į  gimtinę. Jis ir grįžo – palaidotas Onuškio kapinėse, o jo darbai grįžo į miestelio meno galeriją. Beje, visu parodos „Pražydę sodai“ laikotarpiu, iki sausio 6 dienos, galerijoje bus galima pamatyti ir filmą apie skulptorių Juozą Le­bed­ny­ką.

Trakų rajonas
Autorės nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2024 m. lapkričio 22 d., nr. 22 (223)