Mieste prie Šešupės ir Širvintos

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje

Birutė NENĖNIENĖ 

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Po metų pradžioje iškilmingai paskelbtos žinios, jog šiemet šis Paprūsės miestas bus garsinamas kaip Lietuvos mažoji kultūros sostinė, jame surengta daug įvairių renginių. 

Visais vasaros sekmadieniais nuo 13 valandos Vinco Kudirkos muziejus kviečia į ekskursijas po miesto istorines vietas. Žmones džiugina muziejaus gidų pasakojimai apie praeitį ir dabartį, pastatus, čia gyvenusius ir dirbusius žmones, knygnešius, palikusius ryškią brydę ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos istorijoje.

Dabar, jau šį šeštadienį, – naujas muziejaus kvietimas: į patyriminę/pažintinę ekskursiją „Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios architektūra ir sakralinės dailės paveldas“. Ekskursijos metu dalyviai galės susipažinti su ilgą istoriją turinčios bažnyčios architektūrine raida ir bažnyčioje išlikusiu tipologiškai įvairiu ir vertingu sakralinės dailės paveldu. Bažnyčios, statytos baroko ir klasicizmo laikotarpių sandūroje, eksterjere dominuoja santūrios, bet aiškiai atpažįstamos barokinės formos, o viduje išliko įspūdingas devynių altorių ansamblis, pasižymintis didingu monumentalumu bei autentiškų barokinių ir vėlesnių perstatymų metu naudotų neobarokinių dalių bei elementų derme. Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra itin reikšmingas karmelitų vienuolijos paveldo paminklas, turintis ne tik meninę, bet ir istorinę/memorialinę vertę.

Daugiau apie šios bažnyčios išskirtinumą ir jos reikšmę vietovės kultūriniam tapatumui bus galima sužinoti dr. Margaritos Janušonienės paskaitoje Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje rugpjūčio 9 dieną, 12 valandą.

Natūralu, kad vietinių gyventojų ir svečių širdyse dar gyvi prisiminimai apie birželio pabaigoje tris dienas vykusią miesto šventę. Sakralioji šventės diena – sekmadienis – ekskursijos dalyviams įsiminė kaip itin vėjuota diena. Tačiau bažnyčioje, kurioje buvo švenčiami tradiciniai, šioje parapijoje didžiausi, Petrinių (Šv. Petro ir Povilo) atlaidai, tvyrojo šventa, pamaldi ramybė. Po rytinių šv. Mišių šventovėje iškilmingai sakraliąją programą atliko Česlovo Sasnausko kamerinis choras (vadovas Mindaugas Radzevičius). Kolektyvas giedojo ir sumos šv. Mišių metu. Šv. Mišias aukojo ir Dievo žodį skelbė ir homiliją sakė (iš sakyklos, kas jau reta!) kun. Vytautas Mazirskas. Tačiau gausiai susirinkę ir pasipuošę procesijos dalyviai Švenčiausiąjį Sakramentą lydėjo… pačioje bažnyčioje. Kaip klebonas kan. Donatas Jasulaitis paaiškino, – dėl bažnyčios durų remonto neįmanoma būsią praeiti su baldakimu ir vėliavomis. Tačiau vakare pro jas laisvai į šventovę rinkosi žmonės. Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje pirmąkart skambėjo XV muzikos  festivalio „Beatričės  vasaros“ koncertas. Žiūrovai mėgavosi Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ (dirigentas Vaclovas Augustinas) atliekamais kūriniais.

Kas buvo nesuspėjęs į šventės antrosios dienos – šeštadienio – renginius, dar ir dabar gali pamatyti tąkart iškilmingai pristatytus naujuosius miesto akcentus. Tai prie autobusų stoties atidengtas ženklas „Kudirkos Naumiestis – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“, o Varpo gatvėje prie vieno namo atidengta lentelė su įrašu apie čia gimusį pasaulinio garso tapytoją Maksą Bandą, minint šio žymaus dailininko ir skulptoriaus 125-ąsias gimimo metines. 

Kudirkos Naumiestyje visą savaitę vyko XVI tapybos pleneras „Šviesa tiesa“, kurio įkvėpimo šaltiniu tapo ir Maksas Bandas, ir tautos patriarchas Jonas Basanavičius, bei Naumiestyje gyvenęs ir čia „Tautišką giesmę“ sukūręs Vincas Kudirka.

Menininko Manto Maziliausko kuruojamo plenero darbai tapo lauko galerija Širvintos take.

Kudirkos Naumiesčio biblioteka muziejuje surengė laisvo mikrofono „Skaitau Kudirką“ skaitymus, buvo galima patyrinėti eksponuojamus kelis originalius Makso Bando paveikslus.

O šventės „Mano Naumiestis“ tridienio įžanga tapo pirmosios dienos vakarą parodytas išskirtinis spektaklis, parodytas buvusiame linų fabrike. Tai pagal prancūzų aktoriaus, režisieriaus ir dramaturgo Žano Luko Lagaro (Jean-Luc Lagarce) pjesę pastatytas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“ (režisierė Lina Inga Stankaitytė). 

Kudirkos Naumiesčio šventėje buvo ir sporto, ir cirko bei meno kolektyvų pasirodymų, daug svečių ir nuoširdžių sveikinimų, susitikimų, neišdildomų akimirkų. Mat, organizatorių skelbimai kvietė ir į Pasaulio naumiestiečių suėjimą. O kas gali būti mieliau už grįžimą į gimtuosius namus, savo kraštą, kuriame ir gūdžiais sovietinio režimo laikais alsavo laisvas, telkiantis žodis! Miesto centrinėje aikštėje išstovėjo nepajudintas Vinco Kudirkos paminklas (skulptoriaus Vinco Grybo kūrinys) su jo postamente įkomponuotais visiems matomais „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno žodžiais.

Šakių rajonas
Vido VENSLOVAIČIO ir autorės nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2025 m. rugpjūčio 8 d., nr. 15 (240)